Sėkmingas sezono startas

Vis šilčiau šildanti pavasario saulė iš miestų, miestelių ir kaimų išvilioja vietinio turizmo gerbėjus. Pažinę svečias šalis, tautiečiai vis dažniau renkasi keliones po gimtąjį kraštą. VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ duomenimis, 2018 metais Raseinių kraštas pateko į Lietuvos rajonų TOP trejetuką, kaip rajonas, kuriame užfiksuotas didžiausias turistų augimo proveržis (+137 proc.)!

Jau trečią kartą naują kelionių sezoną pradėjome ir mes! Kaip ir kasmet pirmąją gegužės savaitę VšĮ „Atrask Raseinius“ komanda visus kvietė dalyvauti „Ekskursijų savaitėje“. Tik kartą metuose net 4 dienas iš eilės nemokamai kviečiame miestelėnus ir svečius prisiminti ar sužinoti, koks ypatingas mūsų miestas ir rajonas, kiek daug įdomaus turime.

Šįkart saulėtą trečiadienį renginių ciklas startavo pėsčiųjų žygiu po Šiluvos apylinkes. Kaip žinia, 2019-ieji paskelbti Jono Žemaičio-Vytauto metais, todėl renginys buvo dedikuotas šiam partizanų vadui. Žygeivius vedė „Misija Sibiras“ ekspedicijos vadovas Arnoldas Fokas, kuris dalyviams paruošė įspūdingą maršrutą, čia buvo ir stačiašlaičių kalvų, ir bekelių, ir miškų bei raguvų. Šiluvos klebono palaiminti, žygeiviai linksmai įveikė šį sudėtingą 25 kilometrų maršrutą.

Nors oras ir nelepino, ketvirtadienį, žingeidūs raseiniškiai rinkosi naujoje Nepriklausomybės gynėjų aikštėje. Čia VšĮ „Atrask Raseinius“ vadovas ir gidas Arnas Zmitra pasidalino užmirštomis seno miesto istorijomis, kurios byloja, jog kadaise Raseiniai buvo Žemaitijos Jeruzalė. Jis pasakojo kur Raseiniuose atsirado pirmoji elektros energija, kur gamintas gardžiausias limonadas, kokią dovaną prezidentas A. Smetona gavo iš įrankių dirbtuvės „Korona“ ir dar daug įdomiausių faktų.

Penktadienį visus kvietėme į muziejų, turintį daugiausiai ekspozicijų Raseinių rajone. Leonas Tamulevičius, šio muziejaus įkūrėjas, su šypsena sutiko visus svečius. Atskleidė įdomiausias „Aštuonračio muziejaus“ paslaptis. Čia galite apžiūrėti ne tik aštuonratę važiuoklę ar rankų darbo aštuonratę mašiną, bet ir trylika teminių ekspozicijų – mokytojų, kalvystės, Neveravičiaus, Nemakščių bažnyčios, siuvėjo, batsiuvio, senovinių žaislų, Žemaičių plento tiesimo, pašto, gaisrininkų, miškininkystės ir kt., o muziejaus šeimininkai visada mielai papasakos ir apie Nemakščių miestelio istoriją, pavaišins gardžiais blynais ir žemaitišku kastiniu.

Šeštadienį „Ekskursijų savaitė“ persikėlė į kitą rajono kraštą – Ariogalą. Čia „Ekskursijų savaitė“ baigta pažintine ekskursija. A. Zmitra juokavo, jog į ją susirinko tikri miesto patriotai, nes oras iš tiesų buvo nedėkingas. Tačiau net ir lietus bei vėjas gidei Rasai Zakaitei nesutrukdė susirinkusius supažindinti su įdomiausiomis Ariogalos vietomis ir istorijomis.

VšĮ „Atrask Raseinius“ komanda nuoširdžiai dėkoja visiems dalyvavusiems „Ekskursijų savaitės“ renginiuose. Tikimės, kad dar kartą atradote Raseinių kraštą! Kviečiame ir toliau keliauti kartu, nes vasaros sezonui parengėme puikių kelionių po Lietuvą pasiūlymų. Išsamią informaciją apie dar įvyksiančias išvykas rasite „Facebook“ Atrask Raseinius. Turizmas ir verslas, tel. +370 618 34 611  arba www.atraskraseinius.lt


Vasaros sezono išvykos

Kviečiame ir toliau keliauti kartu su mumis vasaros sezono metu po Lietuvą. Artimiausia išvyka jau gegužės 31 dieną! Ekskursijos mokamos, daugiau informacijos ir registracija – nurodytu  telefonu arba  el. paštu.


Magnetų įsigijimo vietos

„Surink Lietuvą„ magnetų galite įsigyti:

👉 VšĮ „Atrask Raseinius“
Vytauto Didžiojo g. 17, Raseiniai
tel. +370 613 55 060
DARBO LAIKAS
I – IV 8.00 – 17.00
V 8.00 – 15.45
PIETŲ PERTRAUKA 12.00 – 12.45

👉Raseinių krašto istorijos muziejus
Muziejaus g. 3, Raseiniai
tel. +370 428 51 191
DARBO LAIKAS
I-V 9.00 – 18.00
VI 11.00 – 16.00
Paskutinio mėnesio sekmadienį
VI 10.00 – 16.00

👉Aštuonračio muziejus
tel. +370 687 49 215
Vyšnių g. 22, Nemakščiai, Raseinių r.
Dirba visomis savaitės dienomis, tačiau dėl lankymo
rekomenduojama susiekti telefonu, nes šis objektas yra privatus.

👉 Viduklės koldūnai
tel. +370 659 69 597
Kęstučio g. 36, Viduklė, Raseinių r.
DARBO LAIKAS
V–VII 11.30 – 18.00


Rekordiniai metai turizmui

Praėję metai buvo rekordiniai Lietuvos turizmui. 2018 m. mūsų šalyje bent su viena nakvyne keliavo 3,6 mln. turistų: 1,7 mln. iš užsienio ir 1,9 mln. Lietuvos gyventojų. Tai yra 11,3 proc. daugiau nei 2017 metais. Tokie apgyvendinimo įstaigose apsistojusių turistų skaičiaus augimo tempai dvigubai viršijo išankstines JT Pasaulio turizmo organizacijos prognozes.

Kas septintas užsienio turistas – vokietis. Daugiausia turistų praėjusiais metais į Lietuvą atvyko iš Vokietijos – 214,1 tūkst., arba 21,6 proc. daugiau nei 2017 metais. Tai yra didžiausi turistų iš šios šalies srautai Lietuvos turizmo istorijoje. Vokietijos turistai kasmet vis dažniau keliauja po Lietuvos regionus, aplanko Panemunę, pajūrį, pamarį. Jų išlaidos vienos kelionės metu Lietuvoje viršija 450 eurų.

„Lietuvos turizmo sektorius pernai ne tik pasiekė rekordinius rezultatus, bet ir padarė didelę pažangą įgyvendinant ilgalaikę strategiją: diversifikuoti rinkas ir orientuotis į tas, kurių turistai atneša didžiausią naudą Lietuvos ekonomikai. Būtent dėl šių pastangų pagal turistų skaičių Vokietija aplenkė iki tol ilgai pirmavusias, tačiau ne itin stabilias Baltarusijos ir Rusijos rinkas. Be to, turistai iš Vokietijos, kartu su svečiais iš Japonijos, Kinijos ir Izraelio, patenka į daugiausiai pinigų Lietuvoje išleidžiančių keliautojų grupę, o turistų srautų iš šių šalių augimas pernai buvo sparčiausias ir siekė net 22,9 proc.“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.

Toks pat srauto augimas fiksuojamas atvykstančiųjų iš Jungtinės Karalystės. Šios dvi Europos šalys išsiskyrė ypatingu turistų augimu pernai – 19,1 proc. Tai yra, į Lietuvą vokiečių ir britų atvyko penktadaliu daugiau nei tuo pat laikotarpiu užpernai. Turistų skaičius iš Italijos, Prancūzijos ir Ispanijos, Skandinavijos šalių augo vidutiniškai 6,9 proc.

Dviženklis srauto iš tolimųjų rinkų augimas. Lietuvos investicijos į turizmo rinkodarą tolimosiose rinkose duoda akivaizdžių rezultatų. Pernai turistų gausėjo iš visų prioritetinių tolimųjų rinkų: JAV (+11,6 proc.), Japonijos (+22,3 proc.), Kinijos (+20,6 proc.), Izraelio (+27,3 proc.). Šios rinkos reikšmingos didžiausiu išlaidų Lietuvoje krepšeliu. JAV ir toliau antrus metus iš eilės tvirtai laikosi tarp dešimties valstybių, iš kurių į Lietuvą atvyksta daugiausia turistų. Amerikiečių Lietuvoje lankėsi daugiau nei turistų iš šalia esančių valstybių – Suomijos, Danijos, Švedijos ar Norvegijos.

„Sėkmingi praėję metai kelia didelius lūkesčius 2019 metams. Naujosios turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ tikslai yra išlaikyti panašų augimą ir šiais metais, gausinti ne tik turistų srautus, bet ir nakvynių skaičių, taip pat didinti turizmo sektoriaus pajamas. Ir toliau daug dirbsime tikslinėse rinkose Europoje, daug veiklų esame suplanavę ir tolimosiose rinkose”, – sako „Keliauk Lietuvoje“ vadovas Dalius Morkvėnas.

Lietuva įsitvirtino tarp lyderių pagal turistų nakvynių skaičiaus augimą ES. Užsienio turistai Lietuvoje praleido 3,7 mln. nakvynių, šis skaičius augo 8,9 proc. Lietuvą lydere pagal turistų nakvynių augimą 2018 m. paskelbė ir Eurostatas. Pagal ES statistikos tarnybos duomenis, pernai Lietuva užėmė antrą vietą Europos Sąjungoje pagal turistų nakvynių skaičiaus augimą.

TOP 5 šalys nesikeičia jau 10 metų. Didžioji dalis (51,8 proc.) užsienio turistų į Lietuvą atvyko iš 5 valstybių: Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Latvijos.

TOP 10 valstybių pagal atvykusių turistų skaičių:

Lietuvos gyventojų susidomėjimas savo šalimi ir toliau auga. Atvykstamasis ir vietinis turizmas tebesidalija Lietuvos turizmo rinką pusiau: po šalį keliavę ir apgyvendinimo įstaigose apsistoję Lietuvos gyventojai sudarė 51,8 proc. rinkos (iš viso – 1,9 mln. turistų arba 12,4 proc. daugiau nei pernai tuo pat laikotarpiu), užsieniečiai – 48,2 proc. Lietuvos turizmo rinkos.

Lietuvos statistikos departamento duomenys neapima apgyvendinimo kaimo turizmo įstaigose ir privačiame sektoriuje, įskaitant sparčiai populiarėjantį „Airbnb“ tinklą. Turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ skaičiavimais, šie rodikliai sudarytų papildomai apie 30 proc. Lietuvoje bent su viena nakvyne keliavusių turistų.

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ informacija


Pilietinė akcija Raseiniuose

Minėdama Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną VšĮ „Atrask Raseinius“ komanda kartu su Raseinių šaltinio progimnazijos 7a klasės mokiniais paminėjo ypatingai. Šia proga iškėlė tris 7 metrų ilgio Lietuvos trispalves ant Raseinių stačiatikių Švč. Trejybės cerkvės. Vėliavas specialiai šiai akcijai pasiuvo progimnazijos technologijų mokytoja Rasa Turskienė.

Raseinių stačiatikių parapijos popas Nikolaj Murašov mielai sutiko taip iškilmingai paminėti Vasario 16-ąją. Tokiu būdu primindamas, kad Lietuvos Respublika pripažįsta devynias Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį sudarančias tradicines religines bendruomenes, tarp jų yra ir ortodoksų (stačiatikių).

Cerkvė stovi aukščiausioje Raseinių miesto vietoje, dabartiniame Maironio parke, įkurtame buvusio pijorų vienuolyno ir bažnyčios vietoje. Tai yra vienas seniausių miesto pastatų, išlikusių po Raseinius beveik visiškai sugriovusių Pasaulinių karų.

VšĮ „Atrask Raseinius“ informacijai ir nuotr.


Startuoja naujas projektas

„Internetas ar baletas?“, „Barokas ar pankrokas?“ – tai tik keli projekto #LietuvosDNR klausimai, kuriais bus bandoma atkreipti Lietuvos gyventojų dėmesį ir pakviesti juos prisidėti prie kuriamo mūsų šalies pristatymo užsienyje.

Vasario 5 dieną startavęs projektas gyventojus kviečia į diskusiją, kaip Lietuva turėtų būti pristatoma užsienyje, kuo didžiuojamės ir su kokiomis vertybėmis tapatinamės.

Projekto tikslas –  įtraukti visuomenę aktyviai dalyvauti formuojant vieningą šalies pristatymą užsienyje. Projekto iniciatoriai kviečia išreikšti savo nuomonę atsakant į trumpus anketos klausimus svetainėje www.lietuva.lt. Rezultatai bus vertingi rengiant šalies įvaizdžio strategiją.

Prie projekto prisijungė ir žinomi Lietuvos žmonės – meno, kultūros, sporto ir mokslo atstovai. Knygos „Neregėta Lietuva“ autorius Marius Jovaiša teigia, kad Lietuva pasauliui įdomi savo unikalia istorija, paveldu, architektūra, kultūra ir veikliais bei išsilavinusiais žmonėmis.

Pasak lenktynininko Benedikto Vanago, Lietuva išsiskiria savo žalumu, gėlo vandens atsargomis, pasauliui yra įdomi savo asmenybėmis, kurios kelia susidomėjimą Valstybe. Kaip pastebi B. Vanagas, konkuruodami su pasauliu turime sukurti vertę turint mažesnius resursus. Geroji žinia, kad Vyčio genas puikiai padeda su tuo susidoroti.

„Dėl dešimtmečius nevaldomo pristatymo užsienyje Lietuva vis dar dažnai tapatinama ne su progresu bei modernumu, bet su stereotipais. Norint situaciją pakeisti, būtina sukurti vienodo komunikavimo apie Lietuvą sistemą. Lietuvos žmonių nuomonė šiame procese labai svarbi.“, – tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės laikinoji vadovė Eglė Kudzmanienė.

#LietuvosDNR ambasadorių gretos kasdien vis gausėja, projektas vykdomas šalies institucijose, jų organizuojamuose renginiuose. Savo nuomonę, kaip suvienodinti šalies pristatymą užsienyje, galėjo išreikšti turizmo ir laisvalaikio parodos „Adventur“ lankytojai, vasario mėnesį projekto komanda lauks parodoje „Studijuok 2019“ ir Vilniaus knygų mugėje.

Projektą #LietuvosDNR įgyvendina Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupė. Šio projekto informaciniai partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

Septynioliktoji Vyriausybė šalies vienodo pristatymo užsienyje klausimą įtraukė tarp 33 prioritetų. 2018 m. birželį Lietuvos įvaizdžio grupė paskirta nacionaline šalies įvaizdžio koordinatore. Šiuo metu grupėje dirba 5 darbuotojai.

 

https://www.youtube.com/watch?v=KV2cIUp_kl4

 

 


Kviečiame į pristatymą

Kviečiame į kelionių vadovo „Ariogalos ir Betygalos kraštas: keliautojo žinynas“ pristatymą Ariogaloje! Knygoje aptariama šių apylinkių gamta ir svarbiausi praeities bei kultūros bruožai.

Leidinį iliustruoja 225 fotografijos, schemos, piešiniai, žemėlapių fragmentai. Žinynas skiriamas kultūrinio pažintinio turizmo mėgėjams, taip pat visiems, besidomintiems Lietuvos istorija, gamtos ir kultūros paveldu.

Knygos autoriai Vytenis Almonaitis ir Junona Almonaitienė.
Pristatymas vyks vasario 1d., 16:30 val., Ariogalos kultūros namuose (Gedimino g. 11, Ariogala, Raseinių r. sav.).
Organizatoriai: VšĮ „Keliautojo žinynas“, VšĮ „Atrask Raseinius“.


Dalyvavome parodoje

Sausio 25–27 dienomis VšĮ „Atrask Raseinius“ dalyvavo jau 7 kartą rengiamoje tarptautinėje kelionių parodoje „Adventur 2019“ Vilniuje. Net 3 dienas vykstantis renginys išsiskiria pramogų įvairove ir interaktyvumu kiekvienam aktyvaus laisvalaikio entuziastams: daugiau nei 300 dalyvių net iš 19 šalių pristatė turizmo naujoves ir kiekvienam artimiausias keliavimo, aktyvaus laisvalaikio bei poilsio formas Lietuvoje ir užsienio šalyse.

VšĮ „Atrask Raseinius“ unikaliame, Raseinių rajono gražiausiais vaizdais, užpildytame stende kvietė parodos lankytojus susipažinti su rajono žymiomis vietomis bei renginiais, o artimiausiu metu atvykti ir viską pamatyti savo akimis. Šeštadienį Raseinių krašto istorijos muziejininkės, užsidėjus virtualios realybės akinius, lankytojams suteikė galimybę nusikelti į praeitį – pamatyti partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto bunkerį, atsidurti kalėjimo kameroje greta kitų kalinių, klausytis jų pokalbių.

Parodos metu įvyko pirmasis Vytenio ir Junonos Almonaičių knygos „Ariogalos ir Betygalos kraštas: keliautojo žinynas“ pristatymas. Knygoje aptariama šių apylinkių gamta ir svarbiausi praeities bei kultūros bruožai. Renginio metu dalyviai išgirdo dar ne visiems žinomų faktų bei istorijų apie Raseinių kraštą. Su sėkmingu knygos išleidimu sveikino ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius Vidmantas Bezaras, autoriams linkėjo neapsiriboti šia knyga ir toliau džiuginti skaitytojus. Artimiausias pristatymas mūsų krašte įvyks jau vasario 1 dieną, 16:30 valandą, Ariogalos kultūros namuose.

Džiugu, kad pas mus užsuko ir raseiniškiai, kuriuos „Atrask Raseinius“ komanda nustebino rajono atsinaujinusiais lankytinais objektais rajone. Tradiciškai išdalinta šimtai lankstinukų apie Raseinių kraštą, leidinių galite nemokamai pasiimti ir jūs – VšĮ „Atrask Raseinius“ (Vytauto Didžiojo g. 17).  VšĮ „Atrask Raseinius“ komanda dėkoja visiems aplankiusiems mūsų stendą ir tikisi susitikti artimiausiuose renginiuose!

VšĮ „Atrask Raseinius“ informacija


Žiemos išvyka į Klaipėdą

Vasario 17 d. (sekmadienį) kviečiame vykti kartu į Klaipėdą! Kaina 25 Eur (taikomos nuolaidos), registracija – 8 618 34 611 arba jurga@atraskraseinius.lt


Mokesčių pasikeitimai

Nuo 2019 m. įsigaliojusi mokesčių pertvarka numato pakitusį Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą ir darbo jėgos apmokestinimą, teisę susigrąžinti dalį išlaidų už paslaugas, susijusias su būsto ar automobilio remonto darbais, nepilnamečių vaikų priežiūra. Apie šias naujoves išsamiau pasakoja Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Judita Stankienė.

Kaip po mokesčių pertvarkos pasikeitė darbo jėgos mokesčiai, kaip bus skaičiuojamas GPM tarifas?

- Nuo sausio 1 d. perskaičiuotas darbuotojo bruto darbo užmokestis, kuris padidintas 1,289 karto, o beveik visi darbo jėgos mokesčiai išskaičiuojami iš darbuotojo atlyginimo. Tačiau taikant didesnį GPM, sumažėja mokesčiai „Sodrai“ todėl bendras mokesčių „krepšelis“ išlieka toks pats.

Didžiajai daliai gyventojų buvęs 15 proc. GPM tarifas šiemet kinta iki 20 proc. Toks tarifas taikomas bus tiems gyventojams, kurių metinės darbo užmokesčio pajamos neviršys 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) sumos. Didesniam uždarbiui, viršijančiam 120 VDU ribą, bus taikomas 27 proc. mokestis. 2020 metais VDU riba mažės iki 84, o 2021 m. – iki 60 VDU dydžio.

Kaip veiks naujos būsto ir automobilio remonto mokesčių lengvatos?

- Gyventojai nuo 2019 metų sausio 1 d. turėtų pradėti kaupti dokumentus, įrodančius apie išlaidas, remontuojant būstą ar automobilį, samdant auklę, nes nuo šių metų pradžios gyventojai turi galimybę pasinaudoti GPM lengvata, susigrąžinant dalį pajamų mokesčio už patirtas išlaidas savo ar sutuoktinio naudai atliktas paslaugas, susijusias su pastatų ir kitų statinių apdailos ir bet kokio kito remonto, lengvųjų automobilių remonto darbais, taip pat nepilnamečių vaikų iki 18 metų priežiūra. Šia lengvata gyventojai pasinaudoti galės tokiu atveju, jeigu minėtus darbus atliks ir paslaugas suteiks Lietuvoje registravęs veiklą gyventojas ar įmonė, o pirkėjas turės darbų ar paslaugų suteikimą ir sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Tiesa, svarbu pabrėžti, kad už darbams ar paslaugoms atlikti įsigytas reikalingas priemones, medžiagas, mechanizmus ir kitas sistemas lengvata taikoma nebus.

Kokią maksimalią mokesčio sumą gali susigrąžinti vienas asmuo?

- Didžiausia patirtų išlaidų suma, nuo kurios gali būti susigrąžinta dalis GPM už minėtas paslaugas, yra 2 tūkst. eurų, todėl maksimali gražintina suma vienam asmeniui yra 400 eurų, jei jo pajamos buvo apmokestintos 20 proc. GPM tarifu. Svarbu ir tai, kad bendra išlaidų (įskaitant įmokas už studijas, profesinį mokymą, gyvybės draudimo įmokos ar įmokos į pensijų fondus įmokas bei palūkanas už iki 2009 metų sausio 1 d. paimtą gyvenamojo būsto kreditą), kuriomis gali būti mažinamos apmokestinamosios pajamos, suma negalės viršyti 25 procentų gyventojo metinių apmokestinamųjų pajamų.

Ką turi daryti gyventojas, pageidaujantis pasinaudoti GPM lengvata?

- Pirmiausia, gyventojas, pasinaudojęs minėtomis paslaugomis, pavyzdžiui, atliktu automobilio remontu, remonto darbus atlikusio asmens turėtų paprašyti, kad išrašomoje sąskaitoje faktūroje būtų išskirta remonto darbų kaina, nes jei sąskaitoje bus nurodyta tik bendra kaina, tokia sąskaita gyventojui pasinaudoti nepavyks. Pirmąsyk susigrąžinti dalį sumokėto GPM gyventojai galės jau 2020 m., pateikę metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2019 metus. Prie jos reikės pridėti skenuotus ar fotografuotus minėtų paslaugų suteikimą ir sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Na, o tie gyventojai, kurie nenori patys pildyti metinių pajamų deklaracijų ir pageidauja, kad preliminarias deklaracijas jiems parengtų VMI, apie savo patirtas išlaidas informaciją jau nuo 2019 m. galės mokesčių administratoriui teikti pranešimu. Gyventojų pateiktus duomenis apie išlaidas VMI jiems perkels į atitinkamų metų preliminarią gyventojo pajamų deklaraciją ir ją beliks pateikti.

Kaip gyventojams bus galima pateikti pranešimą apie patirtas išlaidas?

- Pranešimai apie patirtas išlaidas su paslaugos suteikimą ir sumokėjimą patvirtinančiais dokumentais galės būti teikiami tik elektroniniu būdu, per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą. Kada pateikti pranešimą gyventojai galės pasirinkti patys – kaskart kai patiria išlaidas ir už jas atsiskaito, vieną ar keliskart per metus, bet ne vėliau kaip iki kitų metų vasario 15 d. Tuomet VMI jiems visą pateiktą informaciją sukels į preliminariąją deklaraciją. Prie pranešimo apie išlaidas pakaks pateikti tik sąskaitą faktūrą ar prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą, jei juose bus pažymėta apie apmokėjimą.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad pranešimą apie išlaidas (PRC912) VMI reikia pateikti po to, kai gyventojas atsiskaito už jam suteiktą paslaugą, todėl tais atvejais, kai darbai ar paslauga atlikti ir apmokėti ne tais pačiais kalendoriniais metais, pranešimas už išlaidas turi būti teikiamas tik tada, kai mokėjimas yra atliktas ir išrašyta sąskaita faktūra arba prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitas.

Kur gyventojai gali išsamiau susipažinti su mokesčių naujovėmis?

- Kiekviena nauja mokesčių reforma plačiau pristatoma atskirais seminarais, į kuriuos galima registruotis iš anksto VMI interneto svetainėje (https://www.vmi.lt/cms/seminarai_). Visą aktualią informaciją mokesčių klausimais mokesčių mokėtojai gali sužinoti paskambinę Mokesčių informacijos centro specialistams telefonu 1882 ar apsilankę VMI interneto svetainėje. VMI Mokesčių informacijos centro trumpuoju telefonu 1882 teikiamos konsultacijos įrašomos ir yra lygiavertės rašytinėms.

Išsamesnė informacija žiniasklaidai:

Indrė Lenkaitytė,

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija

tel.: +370 37 466 765, +370 698 37867, el. p. Indre.Lenkaityte@vmi.lt

Tadas Bružas,

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija

tel.: +370 37 405 373, +370 682 31568, el. p. Tadas.Bruzas@vmi.lt