Parama investicijoms

Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai (2017 m.)

Investicinės paramos priemonė/veiklos sritis
Prioritetai:
  • skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse.
Tikslinės sritys:
  • veiklos įvairinimas, mažųjų įmonių kūrimas ir plėtojimas, taip pat darbo vietų kūrimo lengvinimas.
Pagal veiklos sritį remiama:
  • ekonominė veikla, nurodyta Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje, išskyrus veiklas, nurodytas neremiamų veiklų sąraše. Jeigu projekte numatyta produktų gamyba, apdorojimas, perdirbimas, galutinis produktas negali būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede nurodytas produktas. Viename projekte gali būti numatyta keletas remiamų ekonominės veiklos rūšių.
Paramos gali kreiptis:
  • fiziniai asmenys;
  • privatūs juridiniai asmenys (labai mažos arba mažos įmonės).

Aktuali informacija:


Spalio mėn. išvykos

VšĮ RTVIC „Atrask Raseinius“ organizuoja spalio mėnesio išvykas.

Spalio 17 d. (antradienį) kviečiame keliauti po Žemaitiją, kur  išvysime Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejų, Plungės dvaro sodybą, Žemaitės memorialinį muziejų.

Spalio 28 d. (šeštadienį) keliausime po Akmenės kraštą, vyksime į  Ventos regioninio parko lankytojų centrą, Papilės miestelį, Menčių kalkakmenio karjerą ir Šaltiškių molio karjerą, kuris yra giliausias karjeras Lietuvoje.

Daugiau informacijos apie išvykas rasite prisegtame faile arba telefonu 8 618 34 611, el. paštu jurga@atraskraseinius.lt


Turizmo poveikis ekonomikai

Turizmas išgyvena aukso amžių: užsienio turistų išlaidos Lietuvoje 2017 m. pirmąjį pusmetį augo beveik dešimtadaliu ir, lyginant su 2008 m., padidėjo beveik 50 proc., arba 21 mln. EUR! Pirmų šešių šių metų mėnesių kelionių balansas ne tik vėl buvo teigiamas, bet ir vienas geriausių per pastarąjį dešimtmetį.

Lietuvos banko duomenimis, 2017 m. I pusm. užsienio turistų ir vienadienių lankytojų išlaidos Lietuvoje (kelionių paslaugų eksportas) siekė 0,63 mlrd. EUR, arba net 9,7 proc. daugiau nei 2016 m. I pusm. Lietuvių turistų ir vienadienių lankytojų išlaidos užsienyje 2017 m. I pusm. (kelionių paslaugų importas) siekė 0,55 mlrd. EUR ir, palyginus su 2016 m. I pusm., padidėjo 6,5 proc. Kelionių balansas 2017 m. I pusm. buvo teigiamas ir siekė 0,078 mlrd. EUR (+39,5 proc.).

Kelionių paslaugų eksporto dalis visame šalies paslaugų eksporte sudarė 16,2 proc., prekių ir paslaugų eksporte – 3,9 proc.

 

„Nuosekli Turizmo departamento vykdoma turizmo rinkodara yra orientuota į prioritetines atvykstamojo turizmo rinkas, t.y. tikslines (Italija, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Prancūzija, Švedija, Vokietija), tolimąsias (Izraelis, Japonija, JAV, Kinija), svarbias ir perspektyvines. Lietuva šių metų I pusmetį sulaukė 692,6 tūkst. užsieniečių, t.y. 6 procentais daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Didžiausiu augimu pasižymėjo turistų iš JAV (+24,3 proc.), Kinijos (45,1 proc.), Izraelio (19,8 proc.) ir Nyderlandų (+26,2 proc.). Didėjantis užsienio turistų srautas į Lietuvą, užsienioturistų išlaidų augimas, teigiamas kelionių paslaugų eksporto ir importo balansas rodo teigiamą turizmo sektoriaus poveikį šalies ekonomikai“, – tvirtina Valstybinio turizmo departamento Turizmo plėtros skyriaus vyr. patarėja Rasuolė Andrulienė.

 

Lyginant su preliminariais Estijos ir Latvijos bankų duomenimis, Lietuvoje pajamos iš atvykstamojo turizmo augo sparčiausiai (9,7 proc., kai Estijoje tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 8,9 proc., Latvijoje +0,8 proc.).

 

Turizmo ekonominio poveikio šalies ūkiui rodikliai – turizmo pajamų dalis šalies eksporte, sektoriaus indėlis į šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP), darbo vietų skaičius turizme. Turizmo sektoriaus indėlis į Lietuvos BVP 2016 m. sudarė 5,3 proc., dirbančiųjų skaičius turizme siekė 46,3 tūkst.

 

Valstybinio turizmo departamento ir VšĮ RTVIC „Atrask Raseinius“ informacija


Finansavimas tobulinimuisi

Įmonėms atsirado dar viena galimybė pasirūpinti savo darbuotojų mokymais ir kvalifikacijos tobulinimu.
Ūkio ministerija šiam tikslui skelbia kvietimą teikti paraiškas gauti Europos Sąjungos (ES) investicijų pagal priemonę „Pameistrystė ir kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje“. Profesiniam judumui ir darbuotojų kvalifikacijos lygiui palaikyti bus paskirstyta 2,8 mln. eurų.

Įmonėms atsirado dar viena galimybė pasirūpinti savo darbuotojų mokymais ir kvalifikacijos tobulinimu – Ūkio ministerija šiam tikslui skelbia kvietimą teikti paraiškas gauti Europos Sąjungos (ES) investicijų pagal priemonę „Pameistrystė ir kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje“. Profesiniam judumui ir darbuotojų kvalifikacijos lygiui palaikyti bus paskirstyta 2,8 mln. eurų.

„Norint priraukti į šalį investuotojų ir sudaryti sąlygas vietos verslui plėstis, svarbu ne tik užtikrinti tinkamą infrastruktūrą, bet ir turėti rinkos poreikius atitinkančių specialistų. Profesionalūs darbuotojai – tai verslo sėkmės raktas, lemiantis įmonės konkurencingumą ne tik vietinėse, bet ir tarptautinėse rinkose. Būtent šios ES investicijos padės sutelkti dėmesį į personalui reikalingus mokymus ar papildomų specifinių kompetencijų įgijimą“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

Paraiškas iki š. m. lapkričio 22 d. Europos socialinio fondo agentūrai gali teikti privačios, valstybės ir savivaldybės įmonės. Didžiausia finansavimo suma vienam projektui – 360 tūkst. eurų.

Iš viso 2014–2020 m. laikotarpiu į projektus, vykdomus pagal priemonę „Pameistrystė ir kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje“, numatoma investuoti 11 mln. eurų ES fondų lėšų. Pirmuoju kvietimu 12 projektų buvo paskirstyta 2,67 mln. eurų.

Priemonės „Pameistrystė ir kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje“ kvietimą rasite Ūkio ministerijos tinklalapyje adresu http://ukmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/es-parama-1/2014-2020-m/2014-2020m-galiojantys-kvietimai.


Išvyka pasaulinei turizmo dienai

Nuo 1979 m. pasaulyje švenčiama turizmo diena. Ji paskelbta siekiant visame pasaulyje skatinti žmones keliauti, domėtis tiek savo kraštu, tiek užsienio valstybėmis. Šią dieną visas pasaulis švenčia organizuodamas festivalius, rengdamas ekskursijas ir kt. VšĮ RTVIC „Atrask Raseinius“, minėdamas šią dieną, organizavo išvyką į Naujosios Akmenės krašte esančius karjerus bei Papilės miestelį.

Naujosios Akmenės kraštas ir jame esantys kalkakmenio  ir molio karjerai pasirinkti neatsitiktinai. Šiais metais šios vietos tapo itin populiarios po kelionių portalo lietuvon.lt, sukurto Lietuvos turizmą pristatančio filmuko, kurio veiksmas prasideda būtent Naujosios Akmenės karjeruose. Taip pat liepos mėn. „TrenkTuras“ komanda minėtose vietose organizavo „Karjerų žygį 2017“, kuris sulaukė keleto tūkstančių žygeivių.

„Atrask Raseinius“ pakvietė raseiniškius ir turizmo bendruomenės atstovus aplankyti Ventos regioninio parko lankytojų centrą, Papilės miestelį, Menčių kalkakmenio karjerą ir Šaltiškių molio karjerą, kuris yra giliausias karjeras Lietuvoje. Mus lydėjo karjerais.lt įkūrėjas, Ventos regioninio parko vyr. specialistas Justas Teišerskis, praturtinęs kelionę puikiu pasakojimu apie šio krašto istoriją ir karjerus.

Sveikiname visus turizmo bendruomenės atstovus ir turizmo entuziastus su tarptautine turizmo diena!

Susidomėję galimybe lankytis Naujosios Akmenės karjeruose gali kreiptis el. arnas@atraskraseinius.lt arba tel. +370 602 14 274.

VšĮ RTVIC „Atrask Raseinius“ informacija


Kompensacijos konsultacijoms

Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonės turi galimybę lengviau konsultuotis verslo pradžios, finansavimo šaltinių, rinkodaros, personalo valdymo, teisiniais ir kitais verslo organizavimo klausimais. Ūkio ministerija skelbia antrąjį 2 mln. eurų kvietimą įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Verslo konsultantas LT“. Pagal šią priemonę SVV įmonės nuo šių metų spalio 2 dienos kviečiamos teikti paraiškas konsultacijų išlaidoms kompensuoti.

„Tikimės, kad priemonė „Verslo konsultantas LT“ bus patraukli ir naudinga pradedantiesiems verslininkams, nes ji sudaro galimybes gauti sėkmingai verslo pradžiai būtinas konsultacijas ir įgyti verslo plėtrai reikalingų žinių“, – teigia ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

Priemone „Verslo konsultantas LT“ siekiama suteikti SVV subjektams reikiamą informacinę, metodinę ir kitą paramą verslo pradžios ir plėtros klausimais. Pasirašę dotacijos sutartis, verslininkai pusę metų galės konsultuotis įvairiomis verslo organizavimo ir plėtros temomis, o pasikonsultavę – gauti dalies už verslo konsultacijas patirtų išlaidų kompensaciją.

Didžiausia skiriamų lėšų vienam projekto vykdytojui suma – 2 tūkst, eurų, o išlaidų kompensuojamoji dalis bus nustatoma atsižvelgiant į SVV subjekto veiklos trukmę ir registracijos vietą.

Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos miestų savivaldybėse registruotiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams iki vienų metų bus finansuojama 75 proc. verslo pradžios konsultacijų išlaidų, kitose savivaldybėse registruotoms įmonėms – 85 proc. patirtų išlaidų. SVV, veikiantiems nuo vienų iki trejų metų imtinai, bus atitinkamai kompensuojama 65 proc. ir 75 proc. verslo plėtros konsultacijų išlaidų.

Tinkamomis finansuoti išlaidomis bus laikomos tik konsultacijos, gautos iš jau atrinktų Verslo konsultantų tinklo narių, kurių sąrašas skelbiamas VšĮ „Versli Lietuva“ tinklalapyje adresu http://vkt.verslilietuva.lt/.

Priemonės „Verslo konsultantas LT“ įgyvendinimą administruoja UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“).

SVV, siekiantys gauti finansavimą, kviečiami užpildyti paraišką, kuri skelbiama interneto svetainėse www.invega.lt ir www.esinvesticijos.lt. Pasibaigus kompensacijos gavimo laikotarpiui, projekto vykdytojas gali pakartotinai kreiptis į „Invegą“ dėl naujo projekto įgyvendinimo. Paraiškos gali būti teikiamos iki 2020 m. lapkričio 30 dienos, o dotacijos sutartys pasirašomos iki 2020 m. gruodžio 31 dienos.

Pirmuoju kvietimu pagal priemonę „Verslo konsultantas LT“ buvo paskirstyta 2 mln. eurų ES investicijų.

Iš viso 2014–2020 m. ES investicijų laikotarpiu pagal priemonę „Verslo konsultantas LT“ numatyta paskirstyti 6 mln. eurų ES investicijų.


Švęsti 100-metį – keliaujant

Kas sieja Nemunėlio Radviliškį ir Holivudą? Kuo panašūs Stelmužės ąžuolas ir Palanga? Kam neįtiko trumpa Kauno Laisvės statulas suknelė? Kieno ranka perrašytas atrastas Nepriklausomybės aktas? Kuris Lietuvos Prezidentas vasarojo su Anapilio vėlėm? Kuo dėta pelėdos iškamša Signatarų namuose? Kuriame muziejuje eksponuojamos J.Basanavičiaus kojinės?

Atkurtos Lietuvos šimtmečio istorija nėra nuobodi, tereikia mokėti ją prakalbinti, o geriausia tai padaryti – keliaujant po Lietuvą. Tuo įsitikinusi Turizmo departamento komanda, šiandien pristačiusi 100 stotelių kelionę per 100 Lietuvos valstybingumo metų „Keliauk ir pažink! Atkurtai Lietuvai 100“.

„Jei nori ką nors gero padaryti valstybingumo atkūrimo 100-ąjį gimtadienį kitąmet švenčiančiai Lietuvai, keliauk po ją! Mūsų inicijuotas šimtmečio maršrutas apima istorinius, turistams gerai prieinamus objektus visuose Lietuvos regionuose. Kad iniciatyva būtų įgyvendinta, beveik metus dirbo ne tik mūsų komanda, bet ir istorikai, gidai, prisidėjo savivaldybės, turizmo informacijos centrai. Be to, kad kuo labiau sudomintume mūsų tikslinę grupę – moksleivius, šeimas bei išeivius, pasitelkėme į pagalbą dizainerę Aistę Papartytę, Lietuvoje plačiai nuskambėjusio „Šventinio bankucheno“ Lietuvos istorijos repo video klipo iliustracijų autorę“, – bendradarbiavimu džiaugiasi laikina Valstybinio turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Elektroninį leidinį galima rasti oficialioje Lietuvos turizmo svetainėje bei atkurtos Lietuvos šimtmečio svetainėje www.lietuva100.lt. Iki šių metų pabaigos planuojama sukurti elektroninį polapį su žemėlapiu, kuris bus integruotas į naująją svetainę www.Lithuania.travel, bei mobilią aplikaciją.

Lietuviai bus aktyviai raginami keliauti po Šimtmečio Lietuvą Pasaulinės turizmo dienos proga – rugsėjo 27 d. organizuojamos Atvirų durų dienos daugumoje Šimtmečio maršruto objektų.


Nelegalus apgyvendinimas

75 – tiek teisės aktų reikalavimų neatitinkančių apgyvendinimo paslaugas teikiančių objektų Lietuvoje nustatė Turizmo departamento specialistai patikros vasarą metu.

Dalis pažeidimų buvo operatyviai pašalinti, tačiau 2017 m. liepą bei pakartotinai rugpjūtį į Turizmo departamentą buvo kviečiami 23 apgyvendinimo paslaugų teikėjai, kurie reklamavosi kaip klasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų teikėjai, neturėdami Turizmo departamento išduoto galiojančio klasifikavimo pažymėjimo, suteikiančio teisę vadintis viešbučiu, moteliu, kempingu ar svečių namais. Iš visų kviestų verslo atstovų Administracinių nusižengimų protokolai buvo surašyti 5 apgyvendinimo paslaugų teikėjams. Du iš jų – „Šachmatinė“ Palangoje ir „New Town Hotel“ Vilniuje su Turizmo departamentu visiškai nebendradarbiauja.

Apgyvendinimo paslaugų teikėjai, geranoriškai bendradarbiavę su Turizmo departamento specialistais, buvo supažindinti su Turizmo įstatyme įtvirtintais privalomais reikalavimais ir, juos atitikę, nebuvo nubausti. Pažymėtina, kad, pasikartojus pažeidimui, bus surašyti Administracinių nusižengimų protokolai ir skiriamos didesnės baudos.

Informacija apie nelegalus perduota Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl galimai neteisėtai taikomo lengvatinio 9 proc. PVM tarifo.

„Lietuvoje turime 332 klasifikuotas apgyvendinimo įstaigas. Todėl tokie pavyzdžiai, kai apgyvendinimo paslaugos teikiamos nelegaliai, nesilaikant Turizmo įstatymo, gali pakenkti mūsų kaip turizmui patrauklios šalies įvaizdžiui tiek vietos turistų, tiek atvykusių iš užsienio akyse. Juk pagal apgyvendinimo įstaigos pavadinimą bei nurodomą žvaigždučių skaičių turistai tikisi atitinkamų paslaugų, komforto, o jo neužtikrinat vartotojai klaidinami, pažeidžiamos jų teisės“, – mano laikina Valstybinio turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Apgyvendinimo paslaugų teikėjų priežiūrą, tikrindamas, ar visi Lietuvoje vykdantys veiklą apgyvendinimo paslaugų teikėjai tą daro teisėtai, t.y. nepažeisdami Turizmo įstatyme įtvirtintų reikalavimų dėl privalomo paslaugų klasifikavimo ir/ar registravimo Turizmo departamentas atliko vykdydamas jam pavestas funkcijas. Minėti paslaugų teikėjai buvo tikrinami įvairiai: vykstant į vietą neplaniniam patikrinimui pagal gautą informaciją, atliekant viešojoje erdvėje teikiamos informacijos stebėseną.

Vadovaujantis LR Turizmo įstatymo nuostatomis, visos be išimčių apgyvendinimo paslaugos Lietuvoje yra PRIVALOMAI klasifikuojamos (viešbutis, motelis, svečių namai, kempingas) arba registruojamos (apartamentų kompleksas, kaimo turizmas, nakvynės namų apgyvendinimo paslauga, nakvynės ir pusryčių paslauga, poilsio namai, turistinė stovykla, turistinis laivas). Viešbučiai ir moteliai klasifikuojami pagal Europos klasifikavimo sistemą Hotelstars Union (nuo 1* iki 5* Plius).  Pagal Turizmo departamento patvirtintus kriterijus – svečių namai (1* – 4*) ir kempingai (1* – 5*). Klasifikavimą vykdo Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo komisija. Klasifikavimo pažymėjimas turi būti pakabintas turistui matomoje vietoje, pvz. registratūroje. Neturintys galiojančio Turizmo departamento išduoto klasifikavimo pažymėjimo, negali savo teikiamų paslaugų vadinti nei viena iš klasifikuojamų apgyvendinimų paslaugų rūšių. Be to, tie paslaugų teikėjai, kurie nėra įtraukti į Turizmo departamento interneto svetainėje viešai skelbiamus neklasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų teikėjų sąrašus, negali naudoti neklasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų rūšių pavadinimų. Veiklos vykdymas be galiojančio klasifikavimo pažymėjimo ar nesant registruotu Turizmo departamente, užtraukia baudą nuo 300 EUR. Be to, kyla klausimas dėl 9 proc. PVM lengvatos taikymo, kadangi ji turėtų būti taikoma tik tiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams, kurie vykdo veiklą, atitinkančią LR Turizmo įstatymo nuostatas. Kilus klausimams dėl apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo, kreiptis į Turizmo departamento Turizmo veiklos priežiūros skyriaus vyr. specialistę Silviją Vencevičienę, tel. 8 706 64985, el.p. Silvija.vencevičienė@tourism.lt


Finansavimas mokymams

Tiek mažoms, tiek didelėms įmonėms Ūkio ministerijos administruojama ES investicijų priemonė „Kompetencijų vaučeris“ atveria plačias galimybes mokyti darbuotojus. Rinktis galima iš esamų 285 mokymo programų arba susikurti norimą. Ūkio ministerijos Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus vedėjo Lino Kadžio teigimu, ši ES investicijų priemonė yra itin lanksti ir leidžia patenkinti individualius įmonių, norinčių ugdyti savo darbuotojus, poreikius.

„Priemonė yra tęstinė, tad įmonės gali teikti paraiškas bet kuriuo metu iki 2020 m. lapkričio pabaigos. Be to, priemonė „Kompetencijų vaučeris“ yra patogi tuo, kad nedalyvaujant jokiuose konkursuose leidžia gauti finansavimą įmonėms tada, kai jo reikia“, – pastebi L. Kadys.

Mokymų programos gali būti ir individualizuotos

Įmonė, gavusi „Kompetencijų vaučerį“, gali išsiųsti savo darbuotojus mokytis per 12 mėnesių nuo jo gavimo. L. Kadžio teigimu, „Kompetencijų vaučeris“ yra lyg metus galiojanti garantija, užtikrinanti, kad už darbuotojų mokymus bus grąžinta nustatyta pinigų suma. Praėjus metams po „Kompetencijų vaučerio“ gavimo įmonės vėl gali teikti paraiškas bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) darbuotojų mokymams kompensuoti.

Įmonės gali rinktis iš nuolat pasipildančio 285 mokymo programų, kurias organizuoja 40 mokymo įstaigų, sąrašo. Šios įstaigos – nuo įvairiausių šalies universitetų, kolegijų iki profesinio rengimo, darbo rinkos centrų.

„Sąrašas nėra baigtinis. Norėčiau akcentuoti, kad jei verslininkai šiame sąraše neranda sau aktualios programos, jie gali susitarti su mokymo įstaiga, kad ši jiems sukurtų specialiai pritaikytus mokymus. Mokymų programos gali būti pačios įvairiausios, pavyzdžiui, trukti nuo 4 valandų iki vienerių metų“, – sako Ūkio ministerijos atstovas. Mokymo programas ir mokymo įstaigas į „Kompetencijų vaučerio“ sąrašus įtraukia VšĮ „Versli Lietuva“.

Darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programų sąraše pasirinkimas platus – nuo mokymų programuotojams ar skaitmeninės reklamos specialistams, iki mokymų statybos ir grožio industrijos atstovams.

Kviečia įmones teikti paraiškas

Priemonė „Kompetencijų vaučeris“ – negrąžintina subsidija, suteikianti įmonėms galimybę kelti darbuotojų kvalifikaciją ir kompetencijas bei geriau prisitaikyti prie nuolatos kintančių darbo rinkos reikalavimų.

Pagal priemonę iki 2020 m. pabaigos darbuotojų mokymams planuojama skirti 33,8 mln. eurų. Paskelbtas pirmasis kvietimas, kuriuo numatoma įmonėms darbuotojų mokymams išmokėti 10 mln. Eur ES fondų lėšų. Priemone gali pasinaudoti privatūs juridiniai asmenys ir valstybės arba savivaldybės įmonės, veikiančios ne trumpiau kaip vienerius metus.

Mokymams pasibaigus, įmonės gaus dalies patirtų darbuotojų mokymo išlaidų kompensaciją, kuri galės siekti iki 4 500 eurų. Labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms kompensuojama 80 proc., didelėms – 70 proc. mokymų išlaidų sumos. Maksimali kompensacija metų laikotarpiui gali būti iki 4 500 eurų.

Paraiškos dėl dalies darbuotojų mokymų išlaidų kompensacijos INVEGAI gali būti teikiamos iki 2020 m. lapkričio 30 d. Naujienas apie priemonę „Kompetencijų vaučeris“ sekite Ūkio ministerijos (www.ukmin.lt), INVEGA (www.invega.lt), VšĮ „Versli Lietuva“ (www.verslilietuva.lt) bei ESinvesticijų (www.esinvesticijos.lt) svetainėse

Informacija parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija, jos skelbimas finansuojamas ESlėšomis.


Išvyka: nuo piliakalnių iki miesto bokštų

Minint Europos kultūros paveldo dieną organizuojama nemokama išvyka. Daugiau informacijos rasite plakate.