Rekordinis turistų skaičius

831 tūkst., arba net 9,25 proc. daugiau. Šis užsienio turistų augimas 2019 m. I pusmetį yra didžiausias per pastaruosius 5 metus. Po šalį keliavę užsienio gyventojai sausio, vasario ir kovo mėnesiais dažniau rinkosi ir nakvynę apgyvendinimo įstaigose – jose praleido 1,784 tūkst. nakvynių, t.y. net  7,84 proc. daugiau nei 2018 m. I pusmetį. Viso po Lietuvą minėtą laikotarpį bent su viena nakvyne keliavo 1,750 tūkst. turistų, arba 11,30 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2018 m.

Vis dar atsiliekame nuo Latvijos ir Estijos. „Užsienio turistų augimas – itin optimistinis ir remdamiesi pirmojo metų pusmečio skaičiais galime prognozuoti, kad šitie metai bus labai geri, tačiau pagal užsienio turistų skaičių mes vis dar atsiliekame nuo regiono kaimynų. Latvijoje ir Estijoje užsienio turistų yra daugiau, tiek absoliučiais skaičiais, tiek skaičiuojant tūkstančiui gyventojų. Jei ir toliau Lietuvos užsienio turistų skaičius augs esamu lygiu, latvius pavysime 2024, o estus 2030 metais. Jeigu norime pavyti greičiau, turime visi kartu vystyti turizmo infrastruktūrą, tiksliau skaičiuoti atvykstančius turistus bei vykdyti tikslią ir efektyvią šalies turizmo rinkodarą,”- teigia Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros “Keliauk Lietuvoje” direktorius Dalius Morkvėnas.

Vokietija išlieka lydere tarp šalių, kurių gyventojai svečiuojasi Lietuvoje. Kaip ir pernai, taip ir šiemet, Vokietija išlieka pirmoje vietoje pagal turistų skaičių Lietuvoje. Per pirmą pusmetį Lietuvoje apsilankė 93,6 tūkst. Vokietijos gyventojų, tai 9,37 proc. daugiau nei prnai tuo pačiu metu. Toliau rikiuojasi kaimyninė Lenkija su net 10,52 proc augimu ir Rusiją. Šalių iš kurių į Lietuvą atvyksta daugiausia turistų penketuką baigia taip pat kaimynės Baltarusija ir Latvija. Vis daugiau laiko Lietuvoje praleidžia lenkai ir latviai – auga jų viešnagės trukmė.

Turistų srautas iš Prancūzijos rekordinis. Šalių iš kurių į Lietuvą atvyksta daugiausia turistų dešimtuke tvirtai įsitvirtino Prancūzija. Augimas pirmą pusmetį – net 24,42 procentai. 21,4 tūkst. Prancūzijos gyventojų Lietuvoje praleido daugiau negu 40 tūkst nakvynių ir jų viešnagės trukmė ilgėjo daugiau negu trimis procentais – jie pas mus viešėjo beveik dvi naktis.

Nesustoja augimas iš Ukrainos, Jungtinė Karalystės ir Suomijos. Kaip ir pirmą metų pusmetį, taip ir toliau augimo lydere išlieka Ukraina, esanti šeštoje vietoje tarp šalių iš kurių į Lietuvą atvyksta daugiausia turistų. Per pirmąjį pusmetį Lietuvoje apsilankė 51,4 tūkst. turistų, kurie čia praleido 107,4 tūkst nakvynių ir yra lyderiai pagal viešnagės trukmės augimą dešimtuke – net 9,09 proc. Ukrainiečiai Lietuvoje praleidžia daugiau nei dvi naktis. Dviženkliu augimu jau trečius metus iš eilės išsiskiria Jungtinė Karalystė bei pirmą dešimtuką vainikuojanti Suomija. Su bent viena nakvyne per šešis pirmuosius metų mėnesius pas mus viešėjo 36,3 tūkst. Jungtinės Karalystės gyventojų bei 20,9 suomių.

Lietuva ir toliau traukia turistus iš tolimųjų rinkų. Augimas pirmąjį metų pusmetį iš Kinijos ir Izrealio – rekordinis. Lietuvoje apsilankė 9 tūkst. kinų, tai yra 36,6 proc daugiau nei pernai tuo pačiu metus. Turistų iš Izrealio, itin mėgstančių Lietuvos kurortus, skaičius taip pat augo daugiau nei 30 proc., jų pirmą pusmetį Lietuvoje viešėjo 9,4 tūkst. Nemažėja turistų iš Japonijos ir JAV, jų pirmą pusmetį apsilankė po 12, 4 tūkst. ir 20, 9 tūkst.

Lietuvos gyventojai ir toliau muša rekordus. Vietinio turizmo augimas stabiliai auga - pirmą pusmetį po šalį su bent viena nakvyne keliavo 919 tūkst. gyventojų. Jų skaičius, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu išaugo net 13,23 proc. Vietiniai turistai sudaro daugiau negu pusę visos šalies turizmo rinkos – 55,2 proc. Toks aukštas rodiklis kompensuoja turistų iš užsienio srautams būdingus sezoninius svyravimus. Palyginimui, Latvijoje vietinis turizmas sudaro tik apie 30 proc., Estijoje – apie 40 proc. visos turizmo rinkos.

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ informacija


Baltijos kelias muziejuje

Rugpjūčio 23-24 dienomis Aštuonračio muziejus paminėti Baltijos kelio 30-metį kartu! Muziejuje bus rodomas filmas apie Baltijos kelią.


Kinas po žvaigždėmis

Filmo peržiūra po atviru dangumi Maironio parke – dar vienas būdas atrasti Raseinius! Jau trečius metus iš eilės VšĮ „Atrask Raseinius“ komanda kviečia raseiniškius ir miesto svečius išbandyti „kino salę“ Maironio parke. Pirmadienio vakarą susirinkusieji turėjo galimybę išvysti restauruotą A. Žebriūno filmą „Riešutų duona“.

Šiemet filmo peržiūra ypatinga tuo, kad dešimtąjį sezoną švenčiantis „Kinas po žvaigždėmis“ kartu su Lietuvos kino centru, kvietė visus miestus, bendruomenes, pasaulio lietuvius jungtis prie „Lietuviško kino nakties“ ir visame pasaulyje nemokamai žiūrėti šį filmą. Prie iniciatyvos prisijungė daugiau nei 50 Lietuvos ir pasaulio miestų!

Prieš peržiūrą žiūrovai dalyvavo loterijoje, kurioje galėjo laimėti fotoalbumą „100 neatrastų Raseinių krašto vietų“, Keliautojo žinyną „Ariogalos ir Betygalos kraštas“ ir ne tik. Anot susirinkusiųjų, tokios iniciatyvos yra šauni pramoga, skatinanti susidomėjimą lietuvišku kinu, o mačiusiems ne pirmą kartą – iš naujo įvertinti iš kitos perspektyvos.

Sauliaus Šaltenio romano motyvais sukurta „Riešutų duona“ pasakoja apie dvi šeimas ir jaunuolių Liukos bei Andriaus meilę. Pagrindinius herojus vaidinančių Elvyros Piškinaitės ir Algirdo Latėno meilės istorija prasitęsė ir už filmavimo aikštelės ribų, aktoriai neseniai atšventė 40 metų santuokos jubiliejų. 1978-aisiais sukurtas filmas – tai lyriška istorija, kai švelnūs atsiminimai apie vaikystę kaime, pirmuosius romantiškus jausmus ir tikrojo gyvenimo pradžią, persipina su tragikomiškais nesusipratimais ir žmogiškomis silpnybėmis.

Renginio organizatoriai, VšĮ „Atrask Raseinius“ komanda, džiaugiasi gausiu būriu susirinkusiųjų ir už pagalbą renginio metu dėkoja Raseinių kultūros centrui.


Rudens išvyka į Zarasus

Rugsėjo 7 d. (šeštadienį) kviečiame vykti kartu į Zarasus!

Maršrutas:

  • Zarasai;
  • Šlyninkos vandens malūnas;
  • Pietūs malūne;
  • Stelmužė;
  • Šventa vieta prie Imbrado ežero;
  • Sartų ežero apžvalgos bokštas.

Būtina registracija tel. +370 618 34 611

EKSKURSIJA MOKAMA, VIETŲ SKAIČIUS RIBOTAS.


Išrinkite gražiausią fontaną

Šiltuoju ir šviesiuoju metų laiku daug rečiau dangų puošia margaspalviai ugniniai fejerverkai, o vasariška alternatyva jiems – gaivinantys ir akį džiuginantys fontanai. Kelionių po Lietuvą portalas pamatykLietuvoje.lt ir Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacija (LTICA), vienijanti 45 Lietuvos turizmo informacijos centrus, kviečia daugiau sužinoti apie po visą šalį išsibarsčiusius fontanus, juos aplankyti kelionių po Lietuvą metu ir išrinkti gražiausią.

Pradžioje turėję tik labai paprastą ir vienintelę funkciją – patogiai patiekti vandenį naudojimui – ilgainiui fontanai virto mėgiamu architektūros ir puošybos elementu dvaruose, parkuose ir miestų aikštėse. Atsiradus vandens pompoms, fontanai šovė į naujas aukštumas. Štai pavyzdžiui aukščiausiu pasaulyje tituluojamas fontanas esantis Saudo Arabijoje savo vandenis šauna net į 260 metrų aukštį! Tuo tarpu aukščiausio Lietuvoje, Zaraso ežero fontano aukštis siekia 30 metrų. Šiuolaikinės technologijos fontanus pavertė ypatingais vandens šokį, šviesas, muziką apjungiančiais meno kūriniais. Kaip teigia fontanus Lietuvoje įrenginėjančios įmonės UAB „Poolservice. Lt“ direktorius Mantvydas Šakalys – „šiuo metu stengiamasi fontanus modifikuoti taip, kad vartotojas pats galėtų juos valdyti ir gauti grįžtamąjį ryšį, o netik stebėti“. Tokie interaktyvūs fontanai jau veikia Vilniaus Lukiškių aikštėje, Palangoje, Elektrėnuose, o jau greitu metu naujais interaktyviais fontanais pasipuoš Kaunas ir Raseiniai. Jau įrenginėjamame fontane Raseiniuose bus taikomos interaktyvios projekcijos ant vandens. Tai bus pirmasis tokio tipo fontanas Lietuvoje, kurį planuojama atidaryti jau šį rugpjūtį.

Lietuvoje pirmieji fontanai įrengti dar renesanso laikotarpiu Verkių ir Palangos dvaruose. Nemažai jų įvairiose miestų erdvėse atsirado sovietmečiu. O pastaruoju metu fontanai vėl tapo madingu miestų architektūros elementu ir atrakcija tiek jų gyventojams, tiek svečiams. „Fontanas tai gerovės simbolis, todėl natūralu, kad kylant gyvenimo kokybei fontanų Lietuvoje daugėja“ – teigia M. Šakalys. Šiuo metu kelionių po Lietuvą portalo pamatykLietuvoje.lt turizmo žemėlapyje pažymėti daugiau kaip 100 įdomiausių, įvairiose Lietuvos viešosiose erdvėse veikiančių fontanų. Fontanų Lietuvoje daug daugiau, tad žemėlapis ir toliau pildomas.

Kviečiame susipažinti su keliais išskirtiniais fontanais Lietuvoje:

Sūkurinis fontanas Butrimonyse (http://bit.ly/30njdPB). Pagrindiniu šiemet rekonstruotos Butrimonių miesto aikštės akcentu tapo sūkurinis fontanas. Jis yra vienintelis toks Lietuvoje: akrilo kolbos formos, viduje sukasi didžiulis vandens sūkurys. Per fontano sieną bėga vanduo, kuris sukuria nepakartojamą vaizdą.

Lukiškių aikštės interaktyvus fontanas (http://bit.ly/32fxNuk) Baltijos šalyse analogų neturinčio interaktyvaus fontano unikalumas tame, jog fontano plotą stebi specialios kameros, kurios pagal žmogaus judesius ar judėjimo kryptį aktyvuoja vandens sroves.

Fontanas “Šeimyninis dušas” (http://bit.ly/2JjuP0A). Dar vienas išskirtinis savo išvaizda, labai mėgstamas ir fotogeniškas fontanas Vilniuje. Jis tapo mėgiama pramoga ir vieta atsigaivinti ne tik mažiesiems jo lankytojams.

Fontanas Zaraso ežere (http://bit.ly/2Z9Enk8) –  aukščiausias fontanas Lietuvoje. Jo srovės aukštis siekia 30 m.

Nacionalinio Operos ir baleto teatro fontanas (http://bit.ly/2OiV3oj) – didžiausias savo paviršiaus plotu fontanas, kuris po rekonstrukcijos atvertas vos prieš kelias savaites.

Palangos muzikinis fontanas (http://bit.ly/2Yj24p0). Palangoje Jūratės g. esantis šviesos ir muzikos fontanas ypatingas tuo, kad vandens srovių ir šviesų choreografiją keičiasi pagal realiu laiko grojančią muziką, o ne pagal iš anksto sudarytą veikimo algoritmą. Todėl „pataikymas į taktą“ yra absoliutus. Tai vienintelis toks fontanas Lietuvoje.

Fontanai pildantys lankytojų pageidavimus. Bene garsiausias ir labiausiai lankomas muzikinis fontanas, kurio melodiją užsakyti gali patys lankytojai yra Druskininkuose. Siunčiant SMS žinutę užsakyti pageidaujamą melodiją ir fontano šokį pagal ją taip pat galima Kupiškyje, Palangoje, Utenoje, Telšiuose.

Šokantys fontanai. Be jau minėtų lankytojų pageidavimus pildančių fontanų, savo įspūdingomis garso, šviesų ir vandens šokio instaliacijomis išsiskiria fontanai Radviliškyje, Šakių karilionas, muzikinis fontanas Ančios ežere Veisiejuose, fontanas Liudvinave.

Gražiausio fontano Lietuvoje rinkimai
Kelionių po Lietuvą portalas pamatykLietuvoje.lt kartu su Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacija iš viso Lietuvos fontanų sąrašo išrinko 35, jų manymu verčiausių varžytis dėl gražiausiojo titulo ir kviečia balsuoti. Gražiausiojo rinkimuose dalyvaujančių fontanų sąrašą bei nuorodą į elektroninę balsavimo formą rasite adresu https://www.pamatyklietuvoje.lt/fontanai. Rinkimai vyks visą rugpjūčio mėnesį, o suskaičiavus balsus, gražiausias Lietuvos fontanas bus paskelbtas paskutinę šios vasaros dieną.

Kaip balsuoti?

  • Apsilankykite gražiausio fontano Lietuvoje rinkimų puslapyje pamatykLietuvoje.lt/fontanai
  • Susipažinkite su visais rinkimams nominuotais fontanais
  • Paspaudę „Balsuoti” elektroninėje balsavimo formoje pasirinkite 3 fontanus, kuriems skiriate savo balsus
    (jei sąraše neradote Jums gražiausio fontano, įrašykite jį tam skirtame laukelyje)
  • Išsiųskite savo balsą rinkimų organizatoriams.
    (iš vieno el. pašto adreso balsuoti galima vieną kartą)

 
Daugiau informacijos:

Arvydas Dotas

pamatykLietuvoje.lt portalo vadovas

+370 605 13855, info@pamatykLietuvoje.lt
Lina Baublienė

Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacijos prezidentė

+370 601 48171, lticaprezidentas@gmail.com


Kinas po žvaigždėmis

Kino seansus po atviru dangumi rengiantis „Kinas po žvaigždėmis“ kartu su Lietuvos kino centru užsibrėžė ypatingą tikslą – lietuviška kino klasika suvienyti viso pasaulio lietuvius. Rugpjūčio 5 dieną Lietuvoje ir užsienyje įvyks „Lietuviško kino naktis“ , kurios metu išvysime restauruotą Arūno Žebriūno „Riešutų duoną“ (1978). Nors renginio centru pasirinkta sostinės Katedros aikštė, tačiau tuo pačiu metu kino klasiką bus galima žiūrėti jau 25 miestuose. 

Susidomėjimas „Lietuviško kino naktimi“ sparčiai auga. Seansai vyks ne tik didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ar Alytuje. Druskininkai, Palanga, Utena, Rokiškis, Prienai, Raseiniai, Veiviržėnai ar Zapyškis: „Lietuviško kino naktį“ jau sutiko rengti net 25 miestai ir miesteliai. Organizatoriai laukia visų norinčiųjų – nesvarbu, gyvenate Lietuvoje ar užsienyje.

„Lietuviško kino nakties“ sumanytojai džiaugiasi, kad daugelis miestų bei bendruomenių ne tik išreiškė norą dalyvauti, tačiau ir patys aktyviai bendradarbiauja. Puikus pavyzdys – vieni pirmųjų prie iniciatyvos prisijungę anykštėnai. „Jaučiame nuoširdų norą būti viso pasaulio lietuvius vienijančio renginio dalimi. Anykštėnai domisi, ieško ir vertina gerą kiną, todėl tiesiog negalime nerodyti vieno gražiausių lietuviškų filmų“, – sako Anykščių rajono savivaldybės L. Ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Kultūrinės veiklos vadybininkė Indrė Rukšaitė.

Legendinė Arūno Žebriūno „Riešutų duona“ sukvies vilniečius į Katedros aikštę, Kaune filmą bus galima žiūrėti šalia Kauno pilies, Panevėžyje – aikštėje prie kino teatro „Garsas“, Šiauliuose – kino muziejuje, Alytuje – miesto sode, Palangoje – kultūros pievoje „I love Palanga“, Raseiniuose – Maironio parke, Anykščiuose – L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos salėje.

„Tokios iniciatyvos labai svarbios visuomenei, ypač jaunajai kartai, dar nepažinusiai lietuviškos kino klasikos. „Lietuviško kino naktis“ – galimybė paskatinti jaunosios kartos susidomėjimą lietuvišku kinu, o išsiilgusiems klasikos – puiki proga pamatyti filmą iš kitos perspektyvos ir iš naujo jį įvertinti“, – teigia Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Kultūrinės veiklos vadybininkė Indrė Rukšaitė.

Sauliaus Šaltenio romano motyvais sukurta „Riešutų duona“ pasakoja apie dvi šeimas ir jaunuolių Liukos bei Andriaus meilės istoriją. 1978-aisiais sukurtas filmas – išskirtinė kino juosta, turinti daug ironijos. Kultinė Elvyros Piškinaitės ir Algirdo Latėno herojų Liukos bei Andriaus meilės istorija prasitęsė ir už filmavimo aikštelės ribų, aktoriai neseniai atšventė 40 metų santuokos jubiliejų.

Visi „Lietuviško kino nakties“ seansai – nemokami. Filmą bus galima žiūrėti ir internetu: rugpjūčio 5 d. „Riešutų duona“ bus nemokamai prieinama namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema“ visame pasaulyje, o visus kviečiame žiūrėti filmą drauge rugpjūčio 5 d., 21:30 val. Maironio parke!


Atraskite Raseinius dar lengviau

Raseinių kraštas garsėja savo unikaliu kraštovaizdžiu, natūralia gamta, kurią atranda vis daugiau keliautojų. Mūsų krašte gausu gamtos, istorijos, architektūros ir kitų kultūros paveldo vertybių, kurias privalu aplankyti tiek vietiniams, tiek atvykstantiems. Turbūt jau pastebėjote Raseinių mieste ir rajone pastatytus naujus ženklus, nukreipiančius į lankytinas rajono vietas, stendus su turistine informacija ar pėsčiųjų rodykles Raseiniuose, Ariogaloje ir Betygalos bei Viduklės miesteliuose. O paskutinę birželio savaitę Raseinių miesto veidą papildė ir didelio formato fotografijos, kuriose pavaizduoti tarpukario Raseiniai.

Informaciniai stendai įrengti įgyvendinant projektą „Jonavos, Kėdainių ir Raseinių rajonų savivaldybes jungiančių trasų ir turizmo maršrutų informacinės infrastruktūros plėtra“. Šiuo projektu siekiama  pagerinti informavimą apie lankytinus objektus savivaldybėse bei padėti turistams lengviau rasti norimus objektus. Tikėtina, jog tai taip pat padidins domėjimąsi kultūros, gamtos, paveldo objektais. Ženklai pastatyti nurodant kelią prie nekilnojamų kultūros vertybių arba lankytinų vietų, įtrauktų į Raseinių rajono savivaldybės tarybos patvirtintą sąrašą. Neretai keliautojai renkasi lankyti objektus pagal kelio kokybę, todėl džiugu, jog šie ženklai pastatyti prie lengvai privažiuojamų, lankymui pritaikytų objektų.

Nuo šiol rajone rasite didelius dviejų tipų informacinius stendus – medinius stendus Dubysos regioninio parko teritorijoje, o metalinius –  prie pagrindinių rajono kelių ir mieste. Juose turistai ras esminę informaciją apie mūsų kraštą, išvys lankytinų objektų, žemėlapį ir kt. Nepaisant to, prie visų Raseinių rajono bažnyčių, žymiausių paminklų pastatyti stendai-knygos, kuriose pateikiama išsamesnė objekto istorija lietuvių ir anglų kalbomis. Mėgstantiems pasivaikščiojimus – puiki naujiena! Raseinių ir Ariogalos miestuose, Betygalos bei Viduklės miesteliuose pastatytos rodyklės pėstiesiems, jose nurodytas lankytino objekto pavadinimas ir atstumas iki jo. Na, o Raseiniuose sukurta išskirtinė pėsčiųjų rodyklių sistema, vedanti keliautoją ratu, aplankant žymiausias ir įdomiausias miesto vietas.

Dar viena puiki naujovė Raseiniuose! Įgyvendinant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio Raseinių rajone minėjimo programą, buvo sumanyta Raseinių mieste įrengti ilgalaikę tarpukario nuotraukų parodą. Nuo šiol raseiniškiai ir miesto svečiai  gali išvysti 10 fotografijų, kuriose matomas būtent tos vietos vaizdas tarpukariu. Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo g., šalia čia esančios vaistinės, rasite evangelikų liuteronų kirchės, kuri kadaise čia stovėjo, fotografiją. Dėkojame Raseinių krašto istorijos ir Lietuvos Nacionaliniam muziejams už leidimą naudoti nuotraukas šiai ilgalaikei parodai. Šį projektą parengė ir įgyvendino VšĮ „Atrask Raseinius“. Tikime, kad visos šios naujovės padės mums visiems iš naujo atrasti Raseinių kraštą!

VšĮ „Atrask Raseinius“ informacija


Nemokamas seminaras

Kviečiame dalyvauti seminare „ES paramos galimybės verslui“

Seminaro metu bus aptariamos pagrindinės ES parmos priemonės:
1. „Jaunieji ūkininkai“ – pagal šią priemonę remiama žemės ūkio produktų gamyba, prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų (išaugintų) valdoje) apdorojimas (rūšiavimas, pakavimas ir t. t.), perdirbimas ir tiekimas rinkai. Paramos suma vienam paramos gavėjui – 40 tūkst. Eur, kompensuojant 100 proc.
2. „Verslo pradžia kaimo vietovėse“ – parama teikiama ne žemės ūkio verslui kurti. Paramą gali gauti kaimo vietovėje registruotos labai mažos įmonės (įregistruotos ne anksčiau kaip prieš 6 mėn. iki paraiškos pateikimo). Didžiausia parama – 40 tūkst. Eur vienam projektui.
3. „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir plėtrą“ – parama skirta didinti ūkio subjektų gyvybingumą ir konkurencingumą, taip pat skatinti inovacines ūkių subjektų technologijas, skatinti maisto tiekimo grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir tiekimą rinkai.
Seminarą ves UAB „Sintesi consulting“ atstovai, kurie pristatys esamas ES paramos priemones.

KADA? Liepos 4 d., 10:00 val.
KUR? M. Martinaičio viešojoje bibliotekoje (antrame aukšte)

Seminaro trukmė – 1-1,5 val.

SEMINARAS NEMOKAMAS
BŪTINA REGISTRACIJA
tel. +370 613 55 060, el. p. dominyka@atraskraseinius.lt


Įvyko tarptautinė konferencija

2017 m. Lietuvos Respublikos Seimas nusprendė, minėdamas 800-ąsiais Žemaitijos vardo  metinės, 2019 m. paskelbti Žemaitijos metais. Žemaitija, neabejotinai vaidino itin svarbų vaidmenį Lietuvos valstybingumo istorijoje. Pirmasis Europoje Švč. Mergelės apsireiškimas įvyko taip pat ne kur kitur, bet Žemaitijoje – 1608 m. Šiluvoje. Tai vienintelis oficialiai Katalikų Bažnyčios pripažįstamas Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas Lietuvoje. Dažnai su Švč. Mergelės Marijos apsireiškimais susijusi miestų ir miestelių raida, religinės šventės, Lietuvos giminių istorija ir piligrimystės tradicijos.

Šiluva kasdien gausiai lankoma piligrimų ir kultūrinių turistų iš viso pasaulio. Finansuojant LR kultūros ministerijai, Raseinių rajono savivaldybei bei Šiluvos Švč. Mergelės gimimo parapijai, birželio 13-14 dienomis VšĮ „Atrask Raseinius“ komanda kvietė į pirmąją tarptautinę konferenciją „Švč. Mergelės kultas Žemaitijoje“. Konferencijos tema – „Švč. Mergelės Marijos kultas globalizacijos kontekste: nuo tikėjimo iki turizmo“. Renginio metu sveikinimo žodį tarė vyskupas Algirdas Jurevičius, Raseinių rajono savivaldybės meras Andrius Bautronis bei LR Seimo narės Vidos Ačienės padėjėja Janina Jasiulienė. Pranešimus skaityti ir savo patirtimi bei mokslinėmis įžvalgomis sutiko pasidalinti lektoriai iš Portugalijos, Lenkijos, Vokietijos ir Lietuvos. Daugiau nei 100 konferencijos dalyvių turėjo galimybę gyvai išgirsti net 6 pranešimus, dalyvauti diskusijoje bei įspūdžių puokštę papildyti pirmosios Šiluvos meno bienalės atidarymo potyriais.

Pirmoje pranešimų sesijoje pranešimus skaitė Ourém savivaldybės (Portugalija) tarptautinių ryšių skyriaus vadovas, Raseinių miesto partnerio atstovas Fernando Paquim. Pranešėjas dalinosi neįkainojama patirtimi, kaip Fatima tapo pasaulio piligrimų traukos vieta, kurią kasmet aplanko net 9 mln. piligrimų. Pranešimas „Turizmo vystymo iššūkiai ir galimybės po Fatimos apsireiškimų šimtmečio“ atskleidė, kaip vystėsi ir buvo skatinama ši kultūrinio turizmo šaka, koks svarbus yra vietos bendruomenės indėlis, o taip pat ir visos šalies bendra strategija. Pranešėjas kalbėjo, kokios kompleksinės priemonės taikytos siekiant užsibrėžto tikslo ir kaip pavyksta išlikti šios srities lydere.

Ne ką mažiau įtraukų ir aktualų pranešimą pristatė socialinių mokslų daktaras, dr. Dariaus Liutikas. Pranešimo tema – „Piligriminės kelionės į Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų vietas“. Mokslininkas akcentavo, jog pasaulyje yra užfiksuota daugiau kaip 2500 Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų. Tik nedidelę jų dalį oficialiai pripažįsta Katalikų bažnyčia. Įvairios Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų vietos pritraukia tūkstančius piligrimų. Aptarė įvairius Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų vietų vystymosi aspektus. Anot pranešėjo, Švč. Mergelė Marija apsireiškia konkrečiu pasirinktu laiku, kuris susijęs su socialinėmis ir politinėmis krizėmis. Apsireiškimų vietos dažnai tampa stebuklingų ženklų ir išgijimų vietomis. Didelis dėmesys pranešime skirtas piligrimų, atvykstančių į Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų vietas, motyvams ir ritualams. Tokia analizė aiškiau atskleidžia įvairiapusę religinės piligrimystės realybę.

Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas kun. dr. Gediminas Jankūnas kalbėjo apie „Marijos apsireiškimų vaidmenį išganymo ekonomijoje“. Pranešėjas tvirtino, kad norint kalbėti apie ir įvertinti Marijos apsireiškimų vaidmenį bei svarbą, išganymo ekonomijos klausimas yra neišvengiamas. Trūkstant tinkamo supratimo, kas yra išganymo ekonomija ir kaip tai susiję su kiekvienu iš mūsų, klausimas apie apsireiškimus būtų visiškai beprasmis. Išganymo ekonomija arba tai kaip Dievas nori gelbėti savo žmones, suteikia mums vertingiausią ir būtiną pagrindą tinkamai suprasti Marijos apsireiškimus ir jų tikrąjį vaidmenį.

Antrąją konferencijos dalį pradėjo garbingas svečias iš Vokietijos, buvęs popiežiaus Benedikto XVI mokytojas, profesorius Kun. Michael Sievernich (Vokietija). Kalbėdamas tema „Globalaus Marijos gerbimo pavyzdžiai“ svečias pabrėžė, kad krikščionybės istorijoje dažniausiai vaizduojamas meninis motyvas yra Švč. M. Marijos atvaizdas. Pranešime apžvelgė vaizdinių tipus, skirtingai vaizduojančius Švč. Mariją Rytų, Vakarų ir Pietų tradicijose.

Tarptautinėje konferencijoje svečiavosi ir Raseinių miesto partnerio Liubartovo delegacija, o Tadeusz Matwiejczyk (Lenkija) kalbėjo apie „Marijos apsireiškimų reikšmę Lenkijoje“. Jis atsakė į keletą pagrindinių klausimų, tai yra –  kokią naudą neša piligriminės kelionės po Marijos apsireiškimų vietas Lenkijoje ir likusioje Europoje? Kaip į šią veiklą įtraukiamos įvairiausios socialinės grupės? Kokį vaidmenį šiuose procesuose vaidina krikščioniškosios organizacijos?

Dr. Aušra Vasiliauskienė (Lietuva) dalinosi mokslinėmis įžvalgomis tema –  „Dievo  Motinos atvaizdas iš Kauno bernardinų Švč. Trejybės bažnyčios: istorija, pamaldumas, ikonografija“. Kauno Švč. Trejybės bažnyčios atvaizdas sukurtas XVII a. Pagal jį 1677 m. buvo išleistas nedidelis paveiksliukas, skirtas asmeniniam pamaldumui ir platinimui. Iki šių dienų išlikę ir prie paveikslo sukabinti votai rodo ypatingą tikinčiųjų pagarbą šiam Marijos atvaizdui. Ikonografinių motyvų visuma liudija, jog Dievo Motina čia yra vaizduojama kaip Dangaus Karalienė. Pranešime siekta pagilinti istorines ir menotyrines žinias apie šį puikų kūrinį.

Po pranešimų sesijos renginio dalyvių laukė diskusija „Komercija dvasiniame diskurse: ar turizmas gali vesti tikėjimo link?“. Atsakymo į šį klausimą ieškojo kun. Ričardas Doveika, Valdas Kilpys, dr. Rasa Čepaitienė bei dr. Darius Liutikas. Diskusiją moderavo apžvalgininkas Donatas Puslys. Šiluvos piligrimų centre vykusi diskusija ir jos dalyviai pritraukė nemažą būrį susidomėjusių klausytojų. Pirmąją tarptautinės konferencijos dieną vainikavo pirmosios Šiluvos meno bienalės atidarymo renginiai – Agnės Jonkutės tapybos darbų parodos „Sidabro mėlis“ atidarymas Šiluvos piligrimų informacijos centre bei Švč. Mergelės Marijos gimimo bazilikoje būtent šiai bienalei kompozitoriaus Arno Mikalkėno sukurto šiuolaikinės muzikos opuso „Atverkite man teisumo vartus“ premjera.

Kaip žinia, konferencija dedikuota 800-osioms Žemaitijos vardo  metinėms, šia proga, antroji renginio diena pradėta išvyka po sakralines vietas Žemaitijoje. Ekskursija pradėta Šiluvoje, kur dr. Aušra Vasiliauskienė dalyviams pasakojo apie Šiluvos bazilikos ir koplyčios puošybos elementus. Netrukus patraukėme link Tytuvėnų bernardinų vienuolyno, kur gidė supažindino su vienuolyno istorija ir neįkainojamomis meno vertybėmis. Užsienio svečiams bene didžiausią įspūdį paliko Kryžių kalnas, kuriame juos nustebino kryžių gausa ir įkvepianti kalno istorija. Anot gidės Margaritos, neretai turistams palieka įspūdį tai, jog keliautojai čia gali atrasti ramybę paliekant kryželį, jo vietą išsirenka patys, niekieno nevaržomi. Paskutinė išvykos stotelė Žemaičių Kalvarija – ši vieta yra viena iš labiausiai lankomų Lietuvos sakralinių vietovių. Ji ypatinga vykstančiais Didžiaisiais Žemaičių Kalvarijos atlaidais, išsaugojusi archajiškas žemaičių tradicijas.

VšĮ „Atrask Raseinius“ komanda nuoširdžiai dėkoja pranešėjams ir diskusijos dalyviams, renginio globėjams, rėmėjams, konferencijos dalyviams, Šiluvos parapijai, Šiluvos bendruomenei bei, žinoma, visiems, kurie prisidėjo prie šio tarptautinio renginio. Ypatingai dėkojame vyskupui Algirdui Jurevičiui, kurio svetingumas ir dėmesys paliko didelį įspūdį mūsų svečiams. Neabejojame, ši konferencija tik ilgų ir sunkių darbų pradžia, kuri įkvėps mus tolimesnei veiklai Šiluvos šventovėje.

 

VšĮ „Atrask Raseinius“ informacija


Vasaros sezono išvykos

Kviečiame ir toliau keliauti kartu su mumis vasaros sezono metu po Lietuvą. Artimiausia išvyka jau gegužės 31 dieną! Ekskursijos mokamos, daugiau informacijos ir registracija – nurodytu  telefonu arba  el. paštu.