Kvalifikacijai tobulinti

Lietuvos įmonėms nuo šiol bus lengviau tobulinti savo darbuotojų kvalifikaciją ir suteikti jiems naujų kompetencijų. Ūkio ministerijos iniciatyva mokymo paslaugas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Kompetencijų vaučeris“ teiks gerokai platesnis mokymo teikėjų ratas, darbdaviai ras įvairesnių mokymo programų, be to, jiems bus kompensuojama didesnė nei iki šiol mokymo išlaidų dalis. Tai leis įmonių mokymosi poreikius įgyvendinti lanksčiau ir platesniu mastu.

Europos socialinio fondo investicijų priemonė „Kompetencijų vaučeris“ yra įgyvendinama visuotinės dotacijos būdu. Pagal „Kompetencijų vaučerį“ įmonei yra skiriama 4 500 eurų, ši suma per 12 mėnesių turi būti panaudota įmonės darbuotojų mokymo paslaugoms įsigyti. Tai leidžia įmonei planuoti kompetencijų tobulinimo veiklą konkrečiam darbuotojų skaičiui pagal tuo metu reikalingas mokymo programas, o mokymą išdėstyti per visą „Kompetencijų vaučerio“ galiojimo laikotarpį.

Mokymo paslaugas savo darbuotojams įmonės gali įsigyti iš Mokymo teikėjų ir mokymo programų sąrašo, į kurį įtraukiamos ūkio ministro nustatytus reikalavimus atitinkančios mokymo įstaigos ir mokymo programos.

Ūkio ministerija, siekdama palengvinti sąlygas verslui ir užtikrinti šios priemonės lankstumą, praplėtė mokymo teikėjų sąrašą. Nuo šiol  mokymo paslaugas įmonėms galės teikti ne tik formalaus mokymo, bet ir neformaliojo švietimo teikėjai, atitinkantys nustatytus reikalavimus, taip pat įmonės ir organizacijos, turinčios teisę vykdyti mokymo programas, skirtas dirbti su konkretaus gamintojo produktais, produktų gamybos technologijomis, įranga, įrenginiais ar programine įranga.

Į galimų mokymo programų sąrašą nuo šiol galės būti įtraukiamos neformalaus mokymo programos, kurių trukmė yra nuo 4 iki 600 valandų. Sąraše neradę norimos mokymo programos, darbdaviai turi galimybę kreiptis į pagal sąrašą pasirinktą mokymo paslaugų teikėją ir jo parengta mokymo programa per kelias dienas galės būti įtraukta į sąrašą.

Atsirado galimybė remti mokymus, kurie labiausiai paklausūs tarp darbdavių. Pavyzdžiui, transporto, inžinerijos, informacinių technologijų sričių įmonės turės daugiau galimybių investuoti į specializuotus sertifikuojamus mokymus, o transporto ir logistikos įmonės – į profesionalių vairuotojų kategorijų teises suteikiančius mokymus.

Įmonės taip pat galės tobulinti savo darbuotojų kvalifikaciją tose srityse, kurios susijusios tiek su aukštos kvalifikacijos (pvz., aviacinės technikos priežiūros, informacinių technologijų), tiek su žemesnės kvalifikacijos (pvz., suvirintojų) profesijomis, kurių Lietuvoje trūksta.

Ūkio ministerijos inicijuotos naujovės taip pat leidžia įmonėms investuoti į mokymus, susijusius su itin aktualių, bet trūkstamų gebėjimų įgijimu: profesinės užsienio kalbos, finansų valdymo, eksporto, strateginio planavimo, konfliktų sprendimo, streso valdymo, bendravimo, motyvavimo, laiko planavimo mokymus.

Patrauklesnės tapo ir mokymo išlaidų kompensavimo proporcijos: labai mažai, mažai ir vidutinei įmonei bus kompensuojama 80 procentų (vietoj 70 ir 60 proc.) mokymo išlaidų, o didelei įmonei – 70 procentų (vietoj 50 proc.).

Atnaujintą Mokymo paslaugų teikėjų ir mokymo programų sąrašą galima rasti čia: https://www.verslilietuva.lt/lt/verslo-pradzia/verslo-pradzia/mokymai/mokymo-paslaugu-teikeju-ir-mokymo-programu-sarasas.

Su ūkio ministro įsakymu galima susipažinti internete adresu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/cb71f7b0b33211e791568c9e74529e76.


Viduklės pramonės parkas

Kodėl Viduklėje steigiamas pramonės parkas, kokia jo idėja, kas bus su šioje teritorijoje esančiais privačiais žemės sklypais? Į šiuos ir kitus klausimus atsakė Savivaldybės administracijos atstovai, susitikę su gyventojais.

Verslo zona pakeis situaciją

Steigiamas Viduklės pramonės parkas, kad būtų sudarytos geresnės verslo sąlygos investuotojams, padidintas Raseinių rajono konkurencingumas, skatinamas darbo vietų kūrimas. Ūkio subjektų veikla pramonės parke pagerintų verslo aplinką ir vystymą, skatintų verslininkų bendradarbiavimą, investicijų pritraukimą. Tai padėtų rajone sumažinti nedarbo lygį ir emigraciją.

„Pramonės parko steigimas organizuojamas siekiant sudaryti geresnes verslo sąlygas investuotojams, padidinti Raseinių rajono konkurencingumą, skatinti darbo vietų kūrimą. Sukurta šiuolaikinė pramonės parko infrastruktūra iš esmės pakeistų dabartinę padėtį ir užtikrintų vietovės patrauklumą investuotojams bei daugelio ūkio subjektų gerą perspektyvą”, – pabrėžė Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir ūkio departamento direktorė Indrė Antanaitienė.

Objekto patrauklumą investuotojams labiausiai lemia išplėtota teritorijos infrastruktūra bei galima nauda iš parke veikiančių verslo įmonių veiklos sąveikos. Tokias galimybes turi išsidėsčiusi prie Viduklės geležinkelio stoties, Antringio, Stungurių ir Virgainių kaimų teritorijoje pramonės zona, kuri yra išskirtinė geografine padėtimi (Lietuvos vidurys), išvystyta tranzito infrastruktūra (automagistralė Vilnius–Klaipėda, geležinkelis), potencialia darbo jėga ir kitais aspektais.

Kauno regiono plėtros agentūros specialistai parengė Viduklės pramonės parko steigimo investicijų projektą, kuriame numatyta sutvarkyti ne tik esamą infrastruktūrą, bet ir nutiesti naujus kelius, įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklus, apšvietimą, atlikti kitus svarbius darbus. Savivaldybės administracijos ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai jau tarėsi dėl papildomos geležinkelio atšakos tiesimo į būsimą pramonės parką. Jau prasidėjo Pramonės gatvės kapitalinio remonto projektas, kurio visi darbai yra suskirstyti etapais.

Vilios investuotojus

Parengtas investicijų projektas šiuo metu vertinamas VšĮ „Investuok Lietuvoje“. Projektas taip pat yra pateiktas Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijai derinti su prašymu inicijuoti projekto pripažinimo valstybei svarbiu projektu procedūras. Ministerija dar nėra pateikusi oficialaus atsakymo.

Raseiniuose apsilankęs Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis teigiamai įvertino pristatytą Viduklės pramonės parko idėją ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos nuveiktus darbus. Premjeras pabrėžė, kad nesėkmingi kituose rajonuose pramonės parkų ar LEZ‘ų projektai neturi stabdyti naujų gerų iniciatyvų ir raseiniškių užmojų.

„Jeigu Vyriausybė pritars parengtam investicijų projektui ir suteiks Viduklės pramonės parkui valstybei svarbaus ekonominio projekto statusą, infrastruktūros tvarkymui, vystymui ir plėtrai gautume per 10 mln. Eur investicijų. Neliks pamiršti ir šalia būsimo pramonės parko teritorijos gyvenantys žmonės – į jų namus būtų galima nutiesti įvadus ir juos prijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, kurie eis į Viduklės valymo įrenginius. Po kelerių metų ši teritorija pasikeis neatpažįstamai, tikimės, kad čia žmonės turės darbo, gerės gyvenimo sąlygos ir jų vaikai ar anūkai nebėgs iš gimtų vietų, o į jas sugrįš“, – sakė Savivaldybės administracijos direktorius Remigijus Ačas.

Atsakė į gyventojų klausimus

Valstybei svarbaus ekonominio projekto statusas pirmiausia užtikrintų pramonės parko plėtrą 30 ha žemės teritorijoje. Dabar į ją patenka apie 79 privačių ar valstybei priklausančių žemės sklypų, kurių dauguma yra nuo kelių arų iki hektaro. Privatūs sklypai bus išpirkti valstybės poreikiams. Po teritorijos perplanavimo išpirkus sklypus, numatoma suformuoti apie 18 sklypų, kurie būtų siūlomi investuotojams arba juose būtų įrengiama bendra pramonės parko infrastruktūra. Žemės sklypų pardavimo klausimu šiuo metu galima kalbėtis su Savivaldybės administracijos atstovu Kazimieru Visockiu bei investuotojais. Kai Vyriausybė suteiks šiai teritorijai valstybei svarbaus ekonominio projekto statusą, sklypai bus paimami pagal žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Sklypų savininkams bus išmokėtos kompensacijos teisės aktų nustatyta tvarka.

Kokios kainos gali tikėtis sklypų savininkai?

Pasak Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo Jurgio Plieskio, pirmiausia nepriklausomi ekspertai vertins sklypus pagal žemės našumo balus, jų vietą, plotą, domėsis už kokią kainą buvo parduoti netoliese esantys panašaus dydžio sklypai. Su nustatyta kaina nesutikę žemės savininkai galės kreiptis į teismą.

Kas užtikrins, kad į būsimą pramonės parką kojos neįkeltų aplinkos teršėjai?

„Pramonės parko teritorijoje ūkio subjektai galės vykdyti veiklas, numatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Viduklės bendrajame plane numatyta, kad šioje teritorijoje esančios žemės pagrindiniai galimi naudojimo būdai yra pramonės ir sandėliavimo objektų statybai. Statant statinius, kuriems įstatymu nustatyta tvarka reglamentuotos sanitarinės apsaugos zonos, kurios pateks į gyventojų sklypus, galės būti įregistruojamos tik su gyventojų sutikimu. Tokius sutikimus privaloma gauti iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo.“, – atsakė Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Armandas Mockus.

Apsaugai nuo taršos skiriamas itin didelis dėmesys. Nuo šių metų pradžios Raseinių rajono savivaldybės administracija įgyvendina projektą „Užterštos naftos bazės teritorijos Raseinių r. sav., Viduklės geležinkelio stoties teritorijoje, sutvarkymas“. Lietuvos geologinės tarnybos prie Aplinkos ministerijos inicijuoto projekto vertė – 243 230,68 euro. Šios sumos didžiąją dalį – 231 069 Eur sudaro ES investicinių projektų fondų lėšos. 12 161,54 Eur skyrė Raseinių rajono savivaldybė. Paslaugos teikėja – viešojo rangos darbų konkurso laimėtoja UAB „Ekovalis“, kontrolės priežiūrą atlieka viešo pirkimo būdu pasirinkta UAB „Grota“. Visus darbus planuojama užbaigti ateinančių metų balandžio mėnesį ir labai patogioje strateginėje vietoje steigti pramonės parką. Į jos teritoriją patenka ir UAB „Autokausta“ priklausanti zona, kuri taip pat bus išvalyta.

Ar bus pasirūpinta šalia būsimo pramonės parko gyvenančių žmonių saugumu?

R.Ačo teigimu, bus skelbiamas viešojo pirkimo konkursas, kurio metu bus pasirinkta įmonė visame rajone atliks viešojo saugumo stebėsenos tarnybos funkciją. Bus pastatyti monitoriai, realiu laiku rodantys vaizdus, užfiksuotus svarbiausiose seniūnijų vietose įrengtų vaizdo kamerų. Pamatę viešosios tvarkos pažeidimus, budintys darbuotojai tuoj pat informuos policijos patrulius, kurie turės galimybę nedelsiant reaguoti. Pramonės parko saugumu ateityje rūpinsis saugos tarnybos, kurių darbuotojai budės visą parą. Virgainių gyvenvietė galės jaustis saugiai.


Subsidijos verslo pradžiai

Vyriausybei priėmus nutarimą nuo kitų metų minimalią mėnesinę algą (MMA) padidinti iki 400 eurų, nuo 2018 m. sausio 1 d. keičiasi priemonės „Subsidijos verslo pradžiai“ sąlygos.

„Nauja tvarka iš esmės atitinka dabar galiojantį priemonės finansavimo sąlygų aprašą. Keičiasi tik tai, kad priemonės „Subsidijos verslo pradžiai“ projekto vykdytojai nuo kitų metų turės savo darbuotojams mokėti ne mažesnį nei šalies įstatymais reglamentuotą minimalų atlyginimą“ – komentuoja l. e. „Invega“ generalinio direktoriaus pareigas A. Skiauterė.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, visuotinės dotacijos priemone „Subsidijos verslo pradžiai“ gali pasinaudoti paskolos „Verslumo skatinimas 2014-2020, finansuojamas iš Europos socialinio fondo“ (toliau – VSF2) gavėjai, kurie darbuotojui moka ne mažesnį nei 380 Eur atlyginimą iki mokesčių (bruto). Vyriausybei 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nusprendus nuo kitų metų MMA padidinti, darbuotojui mokamo darbo užmokesčio suma bruto, kuri negali būti mažesnė už minimaliąją mėnesinę algą, taip pat didės 20 eurų.

Priemonei „Subsidijos verslo pradžiai“ nustatytas fiksuotasis įkainis nesikeis ir liks 498,48 eurų. Jei paskolos gavėjas priklausys prioritetinei grupei, jam kas mėnesį bus kompensuojama 75 proc. fiksuotojo įkainio, neprioritetinei – 50 proc. fiksuotojo įkainio. Didžiausia galima projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma negalės būti didesnė nei 50 procentų faktiškai išduotos ir panaudotos paskolos lėšų sumos.

Atkreiptinas dėmesys, kad jei kompensacijos laikotarpiu kažkurį mėnesį pareiškėjo darbuotojui bus nesumokėtas bent 400 eurų atlyginimas (šiuo metu 380 eurų), to mėnesio kompensaciją už darbuotojo darbo užmokestį nebus mokama. Paraiškos pasinaudoti priemone „Subsidijos verslo pradžiai“ pateikimo INVEGAI ir vertinimo metu pareiškėjas negalės turėti skolos SODRAI ir VMI, o kompensacijos metu – kiekvieno kalendorinio ketvirčio paskutinę dieną (kovo 31 d., birželio 30 d., rugsėjo 30 d., gruodžio 31 d.) – skolos SODRAI.

Darbo užmokesčio išlaidų kompensacija pagal priemonę „Subsidijos verslo pradžiai“ skirta VSF2 paskolų gavėjams. Šia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su „Invega“ įgyvendinama priemone siekiama palengvinti paskolų gavėjų įsitvirtinimą rinkoje, ypač pradinėje savarankiškos veiklos stadijoje. Darbo užmokesčio išlaidų kompensaciją labai mažos, mažos įmonės bei fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimą arba užsiimantys individualia veikla, kurie atitinka SVV subjekto statusą ir yra VSF2 paskolų gavėjai gali gauti įdarbinę darbuotojus pagal darbo sutartį.


Kvietimas į konferenciją

Kauno regiono turizmo paslaugų sektoriaus įmonės kviečiamos dalyvauti konferencijoje

VšĮ Kauno regiono plėtros agentūra kviečia Birštono, Jonavos rajono, Kaišiadorių rajono, Kauno rajono, Kėdainių rajono, Prienų ir Raseinių rajonų įmones bei organizacijas, teikiančias apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio organizavimo bei kitas paslaugas, dalyvauti regioninėje konferencijoje „Darnusis turizmas: galimybės Kauno regiono verslui“. Dalyvavimas konferencijoje nemokamas.

Konferencijos tikslas – paskatinti Kauno regiono turizmo sektoriaus įmones taikyti darnaus turizmo principus bei sustiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybių ir privataus verslo subjektų. Konferencijos baigiamasis akordas – kelionių akcijos „Magiškasis Kauno regiono septynetas“ nugalėtojų apdovanojimai.

Konferencija vyks š.m. lapkričio 23 d. viešbutyje Park Inn by Radisson Kaunas, K.Donelaičio g. 27, Kaune. Dalyvių registracijos pradžia – 11:00 val. Renginio pradžia – 11:30 val.

Maloniai prašome registruotis elektroniniu paštu info@krda.lt iki š.m. lapkričio 16 d., atsiunčiant užpildytą registracijos formą.

 

 

VšĮ Kauno regiono plėtros agentūra

 


Kraujo donorystės akcija

Kviečiamos Kauno regiono, taip pat ir Raseinių rajono, įmonės, įstaigos ir organizacijos prisijungti prie kraujo donorystės akcijos ir tapti metų proveržiu pagal paaukotą kraują.

Tapkime visuomeniškiausiu regionu, išgelbėti tūkstančius gyvybių!

Kraujo donorystės akcija vyks 8 Kauno regiono savivaldybėse: Birštono, Jonavos rajono, Kaišiadorių rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Kėdainių rajono, Prienų ir Raseinių rajonų.

Akcijoje kviečiamos dalyvauti privačios įmonės ir valstybinės bei savivaldybių įstaigos ar organizacijos.

Dalyviai bus skirstomi į tris kategorijas pagal darbuotojų skaičių: kolektyvas iki 20 darbuotojų, kolektyvas iki 50 asmenų, daugiau kaip 50 žmonių kolektyvas.

Raseinių rajone akcija vyks:  lapkričio 30 d., UAB „Danspin“ (Danų g. 10, Andrušaičiai), gruodžio 19 d., Raseinių r. savivaldybėje (V.Kudirkos g. 5).

Įmonės, įstaigos ir organizacijos kviečiamos registruotis elektroniniu paštu info@krda.lt, nurodant: pavadinimą, bendrą darbuotojų skaičių, žmonių, aukosiančių kraują, skaičių, miestą ir dieną, kada atvyksite aukoti kraujo.

Akcijos metu bus fiksuojamas duoto kraujo kiekis, o daugiausiai kraujo kiekvienoje kategorijoje davusi įmonė gaus apdovanojimą.

Akcijos pasiekimai ir dalyvių įspūdžiai bus viešinami www.facebook.com/kaunoregionasgali, o radijo stotis „TAU“ rengs tiesioginius reportažus.

 

„Atrask Raseinius“ ir „Kauno regiono plėtros agentūros“ informacija

diena.lt nuotr.


Užsiimantiems individualia veikla

Rajono tarybos nariai patvirtino 2018 metų individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, mokesčio dydį. Jis liks toks pat kaip ir 2017 metais. Įvesta tik viena lengvata, asmenys su dideliu neįgalumu kitais metais bus atleidžiami nuo individualios veiklos mokesčio (2017 m. jie mokėjo 50 proc. verslo liudijimo kainos). Taip neįgalūs asmenys yra skatinami dalyvauti darbo rinkoje.

Raseinių rajone individualios veiklos, turint verslo liudijimą, mokesčiai vieni iš mažesnių mūsų šalyje.

Raseinių rajono savivaldybėje brangiausias patentas – asmenims, organizuojantiems kompiuterinius žaidimus. Ši veikla kainuoja 158 eurų už kiekvieną kompiuterio komplektą.

Pigiausias Raseinių rajone patentas kainuoja 30 eurų, juos teks sumokėti, jei nuomosite gyvenamąsias patalpas (neteikiant apgyvendinimo paslaugų).

46 eurus kainuoja veiklos tokios kaip – batų valymas, mokamų tualetų ir svėrimo paslaugos, namų ūkio veikla (šeimininkavimas pobūviuose, butų tvarkymas, baldų ir kilimų valymas, vaikų priežiūra, daržų priežiūra, apželdinimas, malkų skaldymas, šiukšlių surinkimas),namų ūkio veikla (šeimininkavimas pobūviuose, butų tvarkymas, baldų ir kilimų valymas, vaikų priežiūra, daržų priežiūra, apželdinimas, malkų skaldymas, šiukšlių surinkimas), gelbėtojų veikla, laiptinių valymas.

Populiariausių verslo liudijimų kainos Raseinių rajono savivaldybėje – 115 arba 158 eurai. Pavyzdžiui kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla Raseinių savivaldybėje kainuoja 116 eurų, šalies vidurkis 234 eurai. Naminių gyvūnėlių kirpimas 78, šalyje – 158 eurai.

„Raseinių naujienos“ informacija


Rudeninis žygis po Raseinius

Saulėtą šeštadienį prie Raseinių Prabaudos piliakalnio rinkosi įvairaus amžiaus žmonės. Visi jie susirinko bendram tikslui – pasivaikščioti ir susipažinti su žymių vietų istorija Raseinių rajone.

Prie Prabaudos piliakalnio prasidėjo Raseinių turizmo ir verslo informacijos centro „Atrask Raseinius“ organizuotas Rudeninis pėsčiųjų žygis po Raseinių ir Kalnujų apylinkes.

Nors maršrutą sudarė nemenki 17 km, kelias neprailgo.

Žygiuodami išvydome Prabaudos Piliakalnį, Juozo Tallat-Kelpšos gimtas vietas, Kalnujų Šv. Viktoro bažnyčios griuvėsius, Palendrių piliakalnį. Pasiekus piliakalnį, mus pasitiko Kalnujų seniūnijos seniūnė su kaimų bendruomenių nariais, kurie mus vaišino gardžiomis vaišėmis.

Džiaugiamės sulaukę 28 žygeivių ne tik iš Raseinių rajono, bet ir sostinės.

Dėkojame už rūpinimąsi mūsų saugumu tamsios paros metu, Raseinių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurui už padovanotus atšvaitus. Esame dėkingi Kalnųjų seniūnijos kaimų bendruomenėms už svetingą priėmimą.

Daugiau akimirkų iš žygio: www.facebook.com/araskRaseinius.

Nepraleiskite naujienų: www.atraskraseinius.lt


Parama investicijoms

Verslo kaime plėtra ES lėšomis 2014-2020 m. laikotarpiu remiama pagal veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Skatinamas daugiau darbo vietų kuriantis verslas kaimo vietovėse, kuriose nedarbo lygis aukštesnis nei vidutinis Lietuvoje.
ES parama verslui kaime teikiama ne žemės ūkio veiklai pradėti ir/ar plėsti. ES lėšomis remiama ne žemės ūkio veikla gali būti įvairi gamyba, apdirbimas, amatininkų veikla, prekyba, apgyvendinimo ir kitos paslaugos, miškininkystės veikla.

ES parama verslui kaime teikiama projektams, vykdomiems gyvenvietėse ir miesteliuose, ar kitose gyvenamosiose vietovėse, kurios gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst., ir savivaldybių centrai, kurių gyventojų skaičius neviršija 3 tūkst. Sodų bendrijos teritorija, taip pat kurortas nelaikomi kaimo vietove. Vykdant projektus su ES parama galima statyti ar rekonstruoti pastatus, įsigyti verslui kaime vykdyti reikalingą įrangą ir techniką.

Priemonė:
„Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai (2017 m.)“
Liko:33d.02 val. 06 min. 32 s.
Finansuojamos veiklos parama teikiama ne žemės ūkio,
ekonominei veiklai plėtoti.
Paraiškos teikimo terminas 2017-11-30
Didžiausia galima projektui skirti finansavimo lėšų suma 200 000 Eur. Kvietimui numatytas finansavimas 19 127 717 Eur              

Priemonės tikslas: veiklos įvairinimo, mažųjų įmonių kūrimo ir plėtojimo, taip pat darbo vietų kūrimo lengvinimas.

Partneriai: negalimi.

Tinkami pareiškėjai:
! parama neteikiama projektams, kuriuose neplanuojama kurti naujų darbo vietų.
• Pareiškėjais gali būti privatūs juridiniai asmenys arba fiziniai asmenys, atitinkantys labai mažos arba mažos įmonės reikalavimus.
• Tinkami pareiškėjai vykdo ūkinę komercinę veiklą ir gauna iš šios veiklos pajamas. Juridinio asmens buveinė, gamybinės patalpos, technikos, įrangos laikymo patalpos, sandėliai ir pan. turi būti kaimo vietovėje;
• Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, taip pat gamybinės patalpos, technikos, įrangos laikymo patalpos, sandėliai ir pan. turi būti kaimo vietovėje.

Remiama veikla:
• parama teikiama ne žemės ūkio veiklai plėtoti. Remiama ekonominė veikla, nurodyta Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje.
! Viename projekte gali būti numatyta keletas remiamų ekonominės veiklos rūšių.

Veiklos, kurios pagal priemonę NEREMIAMOS:
1. alkoholinių gėrimų gamyba ir prekyba jais;
2. tabako gaminių gamyba ir prekyba jais;
3. ginklų ir šaudmenų gamyba ir prekyba jais;
4. azartinių lošimų ir lažybų organizavimas;
5. didmeninė ir mažmeninė prekyba, išskyrus mažmeninę prekybą savo pagaminta produkcija;
6. finansinis tarpininkavimas, pagalbinė finansinio tarpininkavimo veikla;
7. draudimo ir pensijų lėšų kaupimo operacijos;
8. nekilnojamojo turto operacijos;
9. teisinės ir konsultavimo veiklos organizavimas;
10. medžioklė, gaudymas spąstais, medžioklės patirties sklaida ir su tuo susijusios paslaugos;
11. elektros energijos gamyba, perdavimas ir paskirstymas;
12. krovininio kelių transporto ir perkraustymo veikla;
13. už paramos lėšas įgyto turto nuoma, išskyrus poilsio ir sporto reikmenų nuomą;
14. žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė bei akvakultūra, išskyrus paslaugas žemės ūkiui, kaip nurodyta Paslaugų žemės ūkiui sąraše,

Kvietimo tinkamos išlaidos:
• projekte numatytai veiklai vykdyti skirtų gamybinių ir kitų būtinų statinių nauja statyba, rekonstravimas ir (arba) kapitalinis remontas. Projekte numatytai veiklai vykdyti skirtų gamybinių ir kitų būtinų statinių naują statybą, rekonstravimą ar kapitalinį remontą atliekant ūkio būdu, finansuojamas tik naujų statybinių medžiagų įsigijimas;
• naujos technikos ir įrangos, skirtų projekto reikmėms, įsigijimas ir įrengimas projekto įgyvendinimo vietoje, prie kurių priskiriama:
• speciali kompiuterinė ir programinė įranga, skirta įsigyjamos įrangos ar technologinio proceso valdymui;
• projektui įgyvendinti ir projekte numatytai veiklai vykdyti būtina technika ir (arba) įranga.
•verslo infrastruktūros projekto įgyvendinimo vietoje kūrimas (privažiavimo sklypo, kuriame įgyvendinamas projektas, ribose, apšvietimo įrengimo, vandens tiekimo (įskaitant vandens gręžinį) ir nuotekų šalinimo sistemos įrengimo ir (arba) sutvarkymo, kitos su projekto įgyvendinimu susijusios infrastruktūros kūrimo ar gerinimo darbų išlaidos);
• bendrosios išlaidos.

Kvietimui numatytas finansavimas:

Paramos dydis: vienai darbo vietai sukurti didžiausia paramos suma gali būti 50 000 Eur.
! Didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 200 000 Eur, jeigu projekte numatyta sukurti 4 ir daugiau naujų darbo vietų.

Finansavimo intensyvumas: iki 50 proc. projekto investicijų be PVM.

Paraiškų teikimo terminas: 2017-11-30

Maksimali įgyvendinimo trukmė: 24 mėn.

Prioritetiniai balai:

Eil. Nr. Projektų atrankos kriterijai Didžiausias balas Balai pagal atskiras kriterijaus reikšmes
1. Pareiškėjas yra kaimo vietovėje veikiantis subjektas, kuris iki paraiškos pateikimo dienos:
(atitiktis šiam kriterijui vertinama pagal pareiškėjo (fizinio asmens) gyvenamosios vietos deklaraciją, pareiškėjo (juridinio asmens) – registracijos vietą)
1.1. Pareiškėjas (fizinis asmuo) – kaimo gyventojas ne trumpiau kaip 1 metus deklaravęs gyvenamąją vietą kaimo vietovėje
(paraiškos pateikimo dieną ir ne trumpiau kaip paskutinius vienerius metus iki paraiškos pateikimo nepertraukiamai yra deklaravęs gyvenamąją vietą kaimo vietovėje)
5 5
1.2. Pareiškėjas (juridinis asmuo) – ne trumpiau kaip 1 metus registruotas kaimo vietovėje ir ne trumpiau kaip 1 metus veikia kaimo vietovėje
(paraiškos pateikimo dieną ir ne trumpiau kaip paskutinius vienerius metus iki paraiškos pateikimo yra registruotas kaimo vietovėje)
5
2. Prašoma mažesnio paramos intensyvumo:
Paramos intensyvumas nuo 25 proc. iki 49 proc. įskaitytinai – po vieną balą už kiekvieną procentinį punktą (pareiškėjams, prašantiems mažesnio nei 25 proc. intensyvumo, skiriami 25 balai)
Kai projekte numatyta  teikti paslaugas žemės ūkiui, skiriama po vieną balą už kiekvieną sumažintą procentinį punktą nuo didžiausio galimo paramos intensyvumo (ne daugiau kaip 25 balai).
(atrankos balai nesuteikiami: 1) kai pagal paraiškos VI lentelėje nurodytų išlaidų vertę apskaičiuotas paramos dydis, taikant didžiausią galimą paramos intensyvumą, viršija didžiausią galimą paramos sumą projektui, tačiau projektui prašoma skirti Taisyklėse nustatytą didžiausią galimą paramos sumą. Pavyzdžiui, pareiškėjo pateikto projekto investicijų vertė (be PVM) yra 500 000 Eur, prašoma paramos suma – 200 000 Eur, prašomos paramos intensyvumas yra 40 proc. projekto išlaidų vertės (be PVM). Numatoma įdarbinti 4 darbuotojus. Galima didžiausia paramos suma yra 200 000 Eur, projektui atrankos balai nesuteikiami);
2) kai pagal paraiškos VI lentelėje nurodytų išlaidų vertę apskaičiuotas paramos dydis, taikant didžiausią galimą paramos intensyvumą, viršija didžiausią galimą paramos sumą projektui, tačiau projektui prašoma skirti mažesnę paramos sumą, nei Taisyklėse nustatyta didžiausia galima paramos suma, didžiausiu galimu paramos intensyvumu laikomas intensyvumas, apskaičiuotas lyginant Taisyklių 31 ir 32 punktuose nustatytą didžiausią paramos sumą projektui su paraiškos VI lentelėje nurodytų išlaidų verte. Paramos intensyvumo sumažinimas procentiniais punktais nustatomas nuo apskaičiuoto intensyvumo. Pavyzdžiui, pareiškėjo pateikto projekto investicijų vertė (be PVM) yra 400 000 Eur, prašoma paramos suma – 140 000 Eur, prašomos paramos intensyvumas yra 35 proc. projekto išlaidų vertės (be PVM). Numatoma įdarbinti 3 darbuotojus, todėl galima didžiausia paramos suma yra 150 000 Eur (tai sudaro 37.5 proc. projekto išlaidų vertės). Paramos intensyvumo sumažinimas procentiniais punktais: 37.5 proc. – 35 proc. = 2,5 proc. punkto. Pareiškėjo projektui suteikiami 3 atrankos balai).
25 25–1
3. Projektas įgyvendinamas savivaldybėje, kurioje nedarbo lygis aukštesnis nei vidutinis Lietuvos nedarbo lygis (jei pareiškėjas teikia mobilias paslaugas, pareiškėjo (fizinio asmens)  deklaruota gyvenamoji vieta, pareiškėjo (juridinio asmens) registracijos vieta yra savivaldybėje, kurioje nedarbo lygis aukštesnis nei vidutinis Lietuvos nedarbo lygis):
(atitiktis šiam kriterijui vertinama pagal 2016 m. duomenų vidutinę metinę reikšmę, skelbiamą Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto tinklalapyje www.ldb.lt)
3.1. 2016 m. vidutinis metinis bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų yra 3 ir daugiau procentinių punktų didesnis už bendrą Lietuvos vidurkį 10 10
3.2. 2016 m. vidutinis metinis bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų yra iki 3 procentinių punktų didesnis už bendrą Lietuvos vidurkį (projektams, įgyvendinamiems Vilniaus r. sav., balai neskiriami) 5
4. Kuriama daugiau darbo vietų arba vystomas šeimos verslas ir (arba) licencijuota veikla:

(tuo atveju, jeigu pareiškėjas atitinka abu atrankos kriterijus, jis turi pasirinkti vieną jų)

4.1. kuriama daugiau darbo vietų kaimo gyventojams (taikoma pareiškėjui – juridiniam asmeniui ir fiziniam asmeniui, dirbančiam pagal individualios veiklos pažymą).
Pareiškėjas įsipareigoja, kad projekto įgyvendinimo metu bus sukurtos ir projekto kontrolės laikotarpiu išlaikytos naujos darbo vietos kaimo gyventojams (t. y. įdarbinami ir išlaikomi darbuotojai):
5 ir daugiau darbo vietų kaimo gyventojams 25 25
4 darbo vietos kaimo gyventojams 20
3 darbo vietos kaimo gyventojams 15
2 darbo vietos kaimo gyventojams 10
1 darbo vieta kaimo gyventojui 5
4.2 Vykdomas šeimos verslas (kai dalyvauja pareiškėjas ir yra įdarbinamas bent vienas šeimos narys) ar licencijuota veikla (taikoma pareiškėjui – fiziniam asmeniui). Projekte numatyta vykdyti veikla, kurią įgyvendinant dalyvauja pareiškėjas ir dar bent vienas pareiškėjo šeimos narys (šeimos nariai: sutuoktinis, tėvas, motina, vaikas nuo 14 metų, globojamasis, globėjas, rūpintojas) arba pareiškėjas numato vykdyti licencijuotą veiklą (išskyrus licencijuotas veiklas, įtrauktas į Taisyklių 10 punkte nurodytą neremiamų veiklų sąrašą) 25 25
5. Nekilnojamasis turtas, kuriame planuojama vykdyti projekte numatytą veiklą, pareiškėjui priklauso nuosavybės teise (pareiškėjui - fiziniam asmeniui – ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise) 10 10
6. Pareiškėjas – fizinis asmuo arba pareiškėjo – juridinio asmens – pagrindinis akcininkas, esantis juo ne mažiau kaip 1 m. iki paraiškos pateikimo (paraiškos pateikimo dieną ir ne trumpiau kaip paskutinius vienerius metus iki paraiškos pateikimo nepertraukiamai), yra iki 40 metų (imtinai) amžiaus
(pagrindinis akcininkas – akcininkas, turintis daugiau kaip 50 procentų juridinio asmens akcijų, juridinio asmens, neturinčio akcininkų (pavyzdžiui, mažosios bendrijos) atveju – vadovas yra iki 40 metų (imtinai) amžiaus)
10 10
7. Pareiškėja moteris arba pareiškėjo – juridinio asmens – pagrindinė akcininkė, esanti ja ne mažiau kaip 1 m. iki paraiškos pateikimo (paraiškos pateikimo dieną ir ne trumpiau kaip paskutinius vienerius metus iki paraiškos pateikimo nepertraukiamai), yra moteris
(pagrindinė akcininkė – akcininkė, turinti daugiau kaip 50 procentų juridinio asmens akcijų, juridinio asmens, neturinčio akcininkų (pavyzdžiui, mažosios bendrijos), atveju – vadovė yra moteris)
5 5
8. Paramos prašoma ekonominei veiklai, skirtai prekių, produktų gamybai 10 10
Didžiausia balų suma vienam pareiškėjui: 100.

Privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 50 balų.

Kviečiame kreiptis:
el. paštu: info@kokybesklubas.lt
telefonu: +370 65538778
Arba sekite naujienas FB paskyroje https://www.facebook.com/MBKokybesklubas/


Žemaičių krikšto jubiliejus

Lapkričio 15 d. (trečiadienį) 12 val., Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje vyks Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus minėjimas.

Kviečiame visus dalyvauti!


Tarptautinė paroda

Praėjusį savaitgalį VšĮ Raseinių turizmo ir verslo informacijos centras „Atrask Raseinius“ dalyvavo tarptautinėje parodoje „World Travel Show“ Varšuvoje (Lenkija) ir kartu su Kauno plėtros agentūra pristatė Kauno regioną. Raseinių atstovai lenkus kvietė aplankyti garsią piligrimystės vietą Šiluvą.

Parodoje „World Travel Show“ buvo pristatytos šalys iš viso pasaulio. Reikšmingą vietą parodų rūmuose užėmė ir Lietuvos atstovai, o lenkų dėmesį Šiluva iš ties patraukė.

„Lenkai puikiai žino Vilnių, Kauną, retas kuris yra girdėjęs apie Palangą, maždaug pusė žmonių, su kuriais mes bendravome, žinojo, kas yra Šiluva, – įspūdžiais po parodos dalinosi „Atrask Raseinis“ l.e.p. direktorius A.Zmitra. – Manau, įtikinome kaimynus, kad verta pirmą ar dar kartą aplankyti mūsų šalį ir Raseinių rajoną. Lenkai sužinojo apie dar vieną religinio turizmo objektą Lietuvoje, papasakojome ir apie Kryžių kalną, Tytuvėnus. Jiems itin įdomūs religiniai objektai, juk lenkai – viena religingiausių pasaulio tautų.“

 

Su „Atrask Raseinius“ A.Zmitra ir turizmo vadybininke Jurga Nekrošiūte į parodą „World Travel Show“ vyko ir Dubysos regioninio parko vyriausioji specialistė Laimutė Pečkaitienė, puikiai su parodos dalyviais bendravusi lenkiškai, bei Raseinių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir ūkio departamento Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyr. specialistė Judita Radavičienė.

Raseinių atstovai pasakojo, kad parodoje delegacija užmezgė kontaktus su Ukrainos, Baltarusijos, Gruzijos bei Lenkijos šalių atstovais.

 

„Dėkojame Raseinių rajono savivaldybei ir merui Algirdui Griciui už galimybę atstovauti Raseinių rajonui ir Kauno regionui aukšto lygio tarptautinėje parodoje, – sakė l.e.p. direktorius A.Zmitra. – Esame įsitikinę, kad po šio vizito Lenkijoje artimiausių turizmo sezonų metu Šiluva ir Raseinių rajonas sulauks kur kas daugiau turistų“.

 

VšĮ RTVIC „Atrask Raseinius“ informacija