2017-ųjų RTVIC statistika

2017 metų balandžio mėn. – pradžia naujai gimusiam VšĮ Raseinių turizmo ir verslo informacijos centrui „Atrask Raseinius“. Praėję metai mums buvo pirmieji, bet, tikime, startavome rezultatyviai! Dalinamės statistika!

Tai tik dalis to, ką nuveikėme per 9 mėnesius, visko į skaičius nesutalpinsime, tačiau jie rodo, kad turizmas Raseinių rajone gyvas. To paties sieksime ir kitais metais!


VSD samdomiems darbuotojams

Asmenims, planuojantiems 2018 metais imti verslo liudijimą svarbu žinoti, kad nuo šiol jie turės susimokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas nuo minimalios mėnesio algos (MMA), proporcingai liudijimo galiojimo laikotarpiui net ir tuo atveju, jeigu tuo pat metu dirba samdomą darbą. Anksčiau jiems VSD įmokų mokėti nereikėdavo, jeigu darbdavys sumokėdavo įmokas bent nuo pajamų, siekiančių MMA.

Dėl šios priežasties asmenims, ketinantiems artimiausiu metu įsigyti verslo liudijimus trumpesniam nei 3 mėnesių kitų metų laikotarpiui, svarbu žinoti, kad jie turės iškart sumokėti VSD įmokas – tokio dydžio, kokios yra apskaičiuojamos nuo MMA.

Be to, nuo 2018 metų verslo liudijimų turėtojams grąžinama galimybė savanoriškai primokėti socialinio draudimo įmokų, kad sukauptų visų metų stažą pensijai.

Mokestinės „atostogos“, lengvatos senjorams

Dirbantiems su verslo liudijimais teisė į „atostogas“ bus suteikiama vienus metus nuo pirmo verslo liudijimo įsigaliojimo dienos , nesvarbu, kiek dienų per tuos metus verslo liudijimas galiojo. Įmokų „atostogos“ yra savanoriškas pasirinkimas.

   Asmenys turėję verslo liudijimus iki 2018 m. sausio 1 d. šia lengvata pasinaudoti negalės.

www.sodra.lt informacija


Turizmo sėkmingiausieji

Tarp šiandien paskelbtų Turizmo sėkmingiausiųjų 2017 nominantų – ir Vilniaus eglė, ir Jonas Valančiūnas, ir Marso kanjonų Lietuvoje atradėjai

30 – tiek šiandien paskelbta pretendentų į Turizmo sėkmingiausiųjų apdovanojimus 2017. Pareikšti savo nuomonę apie tai, kas šiemet sėkmingiausiai pristatė Lietuvą, gali kiekvienas. Penktadienį pradėtas balsavimas internetu (www.turizmo-sekmingiausieji.lt). Nugalėtojai bus paskelbti tarptautinėje turizmo parodoje „Adventur“ 2018 m. sausio 26 d. 

Turizmo bendruomenę pasveikino ir sėkmingais turizmui metais pasidžiaugė renginyje dalyvavęs LR ūkio ministras Virginus Sinkevičius.

Turizmas, vienijantis mus visus, yra sektorius, kuris kuria laimės indeksą, nes juk laimingi yra tie, kurie keliauja, bet dar laimingesni yra tie, pas kuriuos atkeliauja. Būtent turizmo industrijoje dirba patys pozityviausi ir be proto Lietuvą mylintys žmonės. Nes kaip kitaip sužavėsi mūsų šalimi ir paskatinsi čia keliauti kitus, jei pats tuo netikėsi. Džiaugiamės, kad turime galimybę dirbti kartu ir kurti Lietuvos turizmo sėkmės istoriją, kartu išgyventi, jei kas nepavyksta. Jau 14 kartą galime pagerbti tuos, kurių dėka galime švęsti dar vienus sėkmingus ir itin veržlius Lietuvos turizmui metus. Sausio-rugsėjo mėnesiais po mūsų šalį jau keliavo 2,3 mln. turistų – tiek vietinių, tiek iš užsienio, o Lietuva kelionių žurnale „Wanderlust“ yra paskelbta karščiausia 2018 m. kelionių kryptimi. Tai – už save kalbantys faktai”, – šventine proga visus sveikino laikina Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Sėkmingiausiu 2017 metų turizmo produktu pretenduoja tapti:

  1. It‘s Kaunastic”

Dar 2016 m. startavusi iniciatyva „It’s Kaunastic“ šiemet atsirado ir socialinėje erdvėje. Feisbuko profilyje kasdien publikuojamos kultūros, dizaino, sporto, kulinarijos, muzikos ir kt. temų naujienos bei miesto istorijos įdomybės, nuorodos į projekto autorių sukurtus ar internete rastus straipsnius apie Kauną. Visa tai – įvairiomis kalbomis, nes projektas skirtas Kaunu susidomėsiantiems užsienio turistams ir svečiams. Grotažymė #kaunastic netruko tapti bendrinės kauniečių kalbos – gyvai ir internete – dalimi. Kaunastic serijos maršrutas „Sugiharos keliu“. Sugiharos atminimui skirtas Kauno žemėlapis apdovanotas Japonijoje. O Kaunastic projektas įvertintas ir apdovanotas Login 2017.

  1. TrenkTuro žygiai pėsčiomis

Tai masiškiausi pėsčiųjų žygiai Lietuvoje, Baltijos šalyse ir, ko gero, visoje Rytų Europoje. Žinomiausi projektai: „Pėsčiomis pajūriu“, „Nemuno kilpomis“, „Karjerų žygis“. Juose 2017 metais dalyvavo 18 tūkstančių, o TrenkTuro vardą išgirdo bent 1 mln. žmonių. TrenkTuro fenomenas jau tūkstančius žmonių įkvėpė aktyvesniam gyvenimui bei paskatino mesti iššūkius sau ir kasdienybei.

  1. Šaltojo karo muziejus

Šaltojo karo muziejus atidarytas po rekonstrukcijos 2012 m., kasmet šiame muziejuje apsilanko daugiau kaip 35 tūkst. lankytojų ir vietinių, ir vis daugiau užsienio turistų. Šiais 2017 m. užsienio turistai sudarė apie trečdalį visų lankytojų. Tai vienintelė Europoje ekspozicija, įrengta viename pirmųjų Sovietų Sąjungos buvusiame požeminiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse Žemaitijos nacionaliniame parke. Ji visiems primena Šaltojo karo istoriją.

Sėkmingiausias 2017 metų turizmo ambasadorius:

  1. Pasaulio lietuvių bendruomenė

Ji sako: “Mes esame beveik visur. Mums nesvarbu, kokiame gyvenate žemyne, valstybėje ar kokia jūsų pilietybė. Mes žinome, kaip pasiekti lietuvius visame pasaulyje. Pasaulio lietuvių bendruomenė – Lietuva ten, kur esi”.

  1. Vilniaus turizmo savanoriai 2017

Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“, siekdama, kad miesto svečiai čia jaustųsi patogiai, nutarė pakviesti miesto bendruomenę tapti savanoriais turistų talkininkais. Savanoriai kartu su savimi galėjo pasiimti ir šunis, kuriems skirtos firminės skarelės su programos simbolika: Į kvietimą tapti Vilniaus turizmo savanoriais atsiliepė rekordinis skaičius žmonių: moksleiviai, studentai, mamos su vaikais ir kiti miesto gyventojai, jų tarpe – ir Vilniuje gyvenantys užsieniečiai. Daugelis iš jų po mokymų programos tapo ištikimais miesto ambasadoriais ir visą vasarą bendravo su mieste apsilankančiais turistais, teikė jiems informaciją, patarimus, padėjo rasti reikalingus objektus ir rūpinosi, kad iš Vilniaus jie išsivežtų geriausią patirtį.

  1. Krepšininkas Jonas Valančiūnas

Prieš šiek tiek daugiau nei savaitę Lietuvos vardas, o tiksliau – Prienų – išgarsėjo visame pasaulyje,kai Prienų-Birštono „Vytauto“ komanda pasirašė sutartį su LiAngelo ir LaMelo Ballsais. „Jeigu turės bėdų, tegul pasako man. Jie turi puikų šansą. Lietuva yra graži šalis. Tikiuosi, kad jiems patiks. Visi žaidžia krepšinį. Lietuva – irgi. Esame maža šalis, bet turime puikią krepšinio istoriją ir labai gerus žaidėjus. Jie pasirinko gerą krepšinio mokyklą“, – pasaulio žiniasklaidoje nuskambėjo nepalikę abejingų Lietuvos rinktinės ir „Toronto Raptors“ žaidėjo Jono Valančiūno žodžiai.

Sėkmingiausias 2017 metų kelionių organizatorius:

  1. UAB „West express“

West Express – kelionių rinkos lyderis. šiemet švenčiantis 25 metų jubiliejų. Keliones organizuoja tiek Lietuvos klientams, tiek ir iš užsienio atvykstantiems turistams.

  1. UAB „Estravel Vilnius“

Šiemet Estravel lydi sėkmingas skaičius 20. Vasarą atšventusi 20 metų sėkmingos veiklos jubiliejų Lietuvoje, 2017 m. net 20% padidino kelionių pardavimus.

  1. UAB „TravelDeals LT“ (MAKALIUS)

Makalius, įkurtas 2009 m. –sparčiai augantis kelionių organizatorius Lietuvoje. Nuo populiariausių kelionių autobusais iki egzotinių kelionių maršrutų ir net vis didesnio dėmesio, skiriamo kelionėms po Lietuvą. Šūkį “Užkeliauk pasaulį” tikriausiai greitai reikės papildyti šūkiu “Užkeliauk Lietuvą”, nes Makalius vis intensyviau skleidžia vietinio turizmo virusą.

Sėkmingiausias 2017 metų sveikatos turizmo paslaugų teikėjas:

  1. Sveikatingumo ir poilsio kompleksas „Vytautas mineral SPA“ Birštone

Vytautas mineral SPA“ procedūros garsėja naudojamu šaltinio vandeniu, kuris formavosi milijonus metų ir į vieną sujungė net 70 skirtingų elementų. Šios sveikatingumo ir poilsio vietos tikslas – pamaloninti visus penkis žmogaus pojūčius: SPA svečiai gali mėgautis inovatyviausiomis Europoje procedūromis ir profesionaliausiomis Baltijos šalyse paslaugomis.

  1. Reabilitacijos centras „Upa“ Druskininkuose

Pavadinimas „Upa“ moderniausiam Baltijos šalyse skandinaviško dizaino centrui suteiktas pagal mitologinę baltų šaltinių, upių ir vandenų dievybę. Interjeras – įkvėptas baltų kultūros ir mitų, Lietuvos gamtos spalvų. Centras isikūręs idiliškoje Druskininkų vietoje, pušų miško, upės ir tvenkinio apsuptyje.

  1. UAB „Gradiali“

Sanatorija „Gradiali“ Anykščiuose ir Palangoje jau ketvirtus metus kviečia pailsėti ir pasimėgauti išskirtinėmis sveikatingumo programomis. Vasarą GRADIALI sanatorija planuoja plėtrą: bus atidaromas papildomas kompleksas, kuriame svečių lauks dar daugiau šiuolaikiškai įrengtų kambarių, didesnė SPA zona ir papildomos procedūros atliekamos moderniausiomis technologijomis.

Sėkmingiausias 2017 metų žiniasklaidos projektas, skatinantis turizmą

  1. Lrytas TV“ laida „Keliauk su reporteriu“ su Domu Burkausku

„Keliauk su Reporteriu“ Domui suteikė unikalią galimybę aplankyti tas Lietuvos vietas, kuriose ne tik anksčiau nesilankė, bet apie kurias net ir negirdėjo. Per 2 vasaros mėnesius sukurta keliasdešimt laidų, kuriose supažindinama Lietuvos ryto televizijos žiūrovus su įdomybėmis iš Ukmergės, Anykščių, Biržų, Šakių ir daugelio kitų Lietuvos rajonų. Kitais metais projektą planuojama tęsti.

  1. Kelionių žurnalas „Keliauk!”

Žurnalas „KELIAUK!” – lietuviškas, spalvotas ir beprotiškai įdomus kelionių žurnalas. Interviu su patrakusiais keliautojais, nuotykiai ir istorijos iš viso pasaulio, pažintys su įdomiausiais Lietuvos kampeliais, daugybė viliojančių nuotraukų, patarimų, renginių kalendorių ir kitos informacijos, skirtos šiuolaikiniam smalsiam keliautojui – tam, kad keliauti norėtųsi dar labiau. Žurnalas leidžiamas keturis kartus per metus. 5000 kopijų tiražu.

  1. LRT RADIJO projektas „Aplink Lietuvą 2017” su Rūta Kupetyte ir Edvardu Kubiliumi

LRT RADIJO žurnalistai Rūta Kupetytė ir Edvardas Kubilius 10 dienų, artėjant valstybės atkūrimo šimtmečiui, keliavo aplink Lietuvą. Pagrindinis išvykos, kurios metu žurnalistai nuvažiavo beveik 3 tūkst. kilometrų, tikslas – pamatyti ir išgirsti Lietuvą tokią, kokia ji yra šiandien. Kelionės metu buvo panaudotos visos LRT technologinės galimybės – nuo tiesioginių pasijungimų į radiją ir televiziją iš žmonių namų, vienkiemių, traktoriaus ar rugių lauko iki 360 laipsnių vaizdo kameros. Rūtos ir Edvardo surinktas istorijas galima pamatyti specialiai šiai kelionei sukurtame žemėlapyje.

Sėkmingiausia 2017 metų turizmo iniciatyva

  1. KARJERAIS.LT

Neeilinių pojūčių ieškotojams projektas KARJERAIS.LT nuo 2017 metų siūlo išskirtinę galimybę aplankyti vienas įspūdingiausių Lietuvos industrinio turizmo vietovių-Akmenės rajono karjerus ir pažinti egzotišką Lietuvą. Projektu siekiama populiarinti Akmenės rajoną bei išdrįsti žengti žingsnį nuotykio link. 

  1. Akcija „Atviros dienos kaime”

2017 metų paskutinį gegužės savaitgalį vykusi akcija „Atviros dienos kaime“ susilaukė didžiulio miestiečių susidomėjimo. Pirmą kartą tuo pačiu metu Lietuvoje ir Latvijoje vykusioje akcijoje buvo galima aplankyti beveik 200 ūkių ir sodybų: akcijos lankytojus žavėjo įvairios maisto gaminimo edukacijos ir degustacijos, galimybė visiems šeimos nariams kartu užsiimti kūrybine veikla ar asmeniškai susipažinti su ūkininkais ir sodybų šeimininkais.

  1. NTVA renginių serija „Po darbų: turizmo profesionalų klubas“

Nacionalinė turizmo verslo asociacija, vienijanti aktyvius ir sėkmingus kelionių organizatorius, kuriems rūpi, kad lietuvių kelionės būtų turiningos, šiemet pristatė inciatyvą – renginių ciklą “Turizmo profesionalų klubas po darbų”. Per metus surengta 17 renginių, išklausyta daugiau nei 50 pranešimų, sulaukta daugiau nei 400 dalyvių.

Sėkmingiausias 2017 metų apgyvendinimo paslaugų teikėjas

  1. Viešbutis „Artagonist“

Prieš metus atsidaręs viešbutis ARTAGONISTAS sako, kad menas gyvena ne tik galerijose. Kol kitų viešbučių sienas puošia pilki peizažai pilkuose rėmuose, šiame viešbutyje galima rasti žymiausių Lietuvos menininkų tapybą. Viešbutis rodo pačias įdomiausias bei slapčiausias šio miesto vietas, žyminčias tiek istoriją, tiek šiandienos aktualijas ir kviečia kolekcionuoti patirtis.

  1. Viešbutis „HOF“

Kauno miesto centre, greta Laisvės Alėjos įsikūręs viešbutis, veikia nuo 2015 metų.  HOF Hotel aktyviai dalyvauja tarptautinėse parodose, konferencijose, diskusijose užsienyje, viešinant Lietuvos vardą ir reprezentuojant šalį kaip unikalų pasirinkimą sveikatingumo kelionėms, viešina tiek Kauno, tiek Lietuvos vardą tarptautiniu mastu.

  1. Viešbutis „Kempinski Hotel Cathedral Square

Viešbutis „Kempinski Hotel Cathedral Square“ – vienas charakteringiausių ir Europos elegancija alsuojančių viešbučių Lietuvoje. Jame, kaip ir visuose šiemet 120 metų sukaktį švenčiančio tinklo viešbučiuose, buvo pristatyta naujovė – jaunųjų talentų programa, kas vakarą viešbučio fojė gyvai grojo Muzikos akademijos auklėtiniai.

Sėkmingiausias 2017 metų kaimo turizmo paslaugų teikėjas

  1. Kaimo turizmo sodyba „Gribžė“

Pagrindinė šios sodybos misija yra atskleisti Lietuvos etnografinių regionų architektūros tradicijas, jau yra įrengtos Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkų sodybos, planuojama pastatyti Suvalkijos ir Mažosios Lietuvos sodybas. Šalies regionų grožis atskleidžiamas naudojant konkrečiam regionui būdingas statybines detales.Sodyboje labai laukiami aktyvūs svečiai, jiems paruošta vandenlenčių trasa, sporto infrastruktūra, vandens pramogos ir off-road riedžių trasa.

  1. Agroturizmo sodyba „Provansalis“

Agroturizmo sodyboje „Provansalis“ atsiskleidžia Vilniaus regiono klasicizmo dvasia – architektūrinę stilistiką atspindi vila, darnaus išteklių naudojimo idėjos įgyvendinamos ekologiniame ūkyje, o vietovės grožiu galima mėgautis žirgo balne Sodyboje organizuojamos šventės, mokymai ir edukacinės programos, svečiai kviečiami ūkininkauti – pavasarį kirpti arklius, vasarą statyti pilis iš šieno, per javapjūtę išsimaudyti grūdų lietuje, rudenį skinti ir ragauti antaninių obuolių.

  1. Kaimo turizmo sodyba „Pas Tėvukus“

Kaimo turizmo sodyba „Pas tėvukus“ įsikūrusi gamtos apsuptyje – Žemaitijos nacionaliniame parke, mažame Beržoro kaime ant ežero kranto ir veikia jau 20 metų. Svečiams siūlomas ramus poilsis, pasiplaukiojimas valtele ar vandens dviračiu, pirtelės garas, siūloma paragauti žemaitiškų valgių, susipažinti su žemaitiškomis būdo ir gyvenimo tradicijomis, žemaičių tarme.

Sėkmingiausias 2017 metų turizmo informacijos/lankytojų centras:

  1. Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras

Atviras ir dinamiškas, išmanus, augantis ir draugiškas – toks šiandien Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras, atveriantis horizontus keturių vandenų krašte. Jis turi filialą Drevernoje, J. Gižo etnografinę sodybą, taip pat įkūrė ir vadovauja Pamario turizmo klasteriui. 2017 m. Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras Drevernoje organizavo Lietuvos turizmo klasterių forumą, renginių ciklą, skirtą laivadirbio J. Gižo 150-ųjų gimimo metinėms. Kasmet organizuojamas populiarus vandens turizmo mėgėjų renginys „Minijos žemupio regata“. 2014 m. Klaipėdos rajono TIC, įgyvendindami projektą, pastatė senovinį burinį Kuršių marių laivą reisinę „Dreverna“.

  1. Kaunas IN

Tikras iššūkis ne tik Kauno oro uostui, bet ir visam Kaunas IN kolektyvui, tapo Vilniaus oro uosto rekonstrukcija. Turistai, šypsenos ir šurmulys užpildė Kauno gatves. „Kaunas IN“ ir savanorių komanda net 35 dienas kasdien nuo ankstaus ryto iki vakaro Kauno oro uoste dirbo tam, kad kiekvienas į miestą atskridęs svečias čia jaustųsi it namuose. Net 3 000 pasitiktų skrydžių, 71 darbo pamaina ir daugiau nei 10 000 suteiktų konsultacijų – tokia buvo ši vasara Kauno oro uoste. Nuo balandžio mėnesio Kaune pradėtas įgyvendinti „Tourism information friendly“ vietų ženklinimas ir plėtra. Lipdukais pažymėta vieta– tai taškas, kuriame galima rasti pagrindinę turistinę informaciją: miesto žemėlapį, miesto turisto gidą ir gauti atsakymus į svarbiausius turistinius klausimus. Pagrindinis VšĮ „Kaunas In“ turizmo informacijos centro padaliniu miesto centre yra pačioje Rotušėje įkurtas turizmo informacijos centras – jis atnaujintas, šiuolaikiškas ir modernus – veikiantis kasdien.

  1. Molėtų turizmo ir verslo informacijos centras

Užėjus į Molėtų turizmo ir verslo informacijos centrą, pasitinkama ne tik su šypsena, informacija ir leidiniais, bet ir su didžiule pasiūla Molėtų ir aplinkinių rajonų amatininkų, tautodailininkų darbų šį rugsėjį duris atvėrė ir jau ne vieno tūkstančio lankytojų sulaukė virtuali erdvė „Molėtai kitaip“. 12 animuotų Molėtų, o tuo pačiu ir Lietuvos, istorijos faktų, atkurtų istorinių įvykių.

Sėkmingiausia 2017 metų turizmo traukos vietovė:

  1. Kaunas

Kovą Kaunas laimėjo 2022 metų Europos kultūros sostinės titulą. Tai didelė garbė miestui, suteikianti dar daugiau progų visai Europai atskleisti Kauno miesto išskirtinumą ir grožį. Viena gražiausių šalyje – Kauno modernizmo architektūra – pakeliui į tarptautinį pripažinimą. Pasaulio paveldo centras pranešė, kad Lietuvos paraiška „Kaunas 1919-1939 m.: sostinė, įkvėpta modernaus judėjimo“ įtraukta į preliminarųjį UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Kaunas sėkmingai keičia savo veidą. Ryškus ir unikalus Kauno gatvės menas ne tik praturtina miestą spalvomis, tačiau ir atskleidžia, kad Kaunas yra originalus ir charakteringas, turintis ne tik senąją, tačiau ir kuriantis naująją – gatvės meno – istoriją. Kaune per 2017-uosius jau apsilankė šimtai tūkstančių turistų. Apgyvendinimo įstaigose svečių skaičius padidėjo 12 proc., o nakvynių skaičius padidėjo 17 proc. Kauno vasara buvo kaip niekada karšta. Tikras iššūkis ne tik Kauno oro uostui, bet ir visam miestui tapo Vilniaus oro uosto rekonstrukcija. Turistai, šurmulys užpildė Kauno gatves. Nauji skrydžiai, pasiekiamumo didinimas, atnaujinta ir moderni, visą parą dirbanti Kauno autobusų stotis – ir visa tai dėl miesto gyventojų, svečių ir turistų patogumo.

  1. Klaipėda

Klaipėdos rajonas po šios vasaros turizmo sezono turi kuo didžiuotis. Užsienio ir ypač Lietuvos turistai šiemet čia atrado ypatingų pramogų ir lankytinų objektų. Rezultatai džiugina vietos verslininkus ir muziejininkus. Klaipėdos rajono pamarį ir pajūrį šią vasarą aplankė keletą kartų daugiau turistų nei pernai. Užsieniečių buvo 7 procentai, didžiausią lankytojų dalį sudarė vietos turistai iš Lietuvos. Šiemet Drevernoje atsirado kempingas, pastatyta 12 namelių, nauja infrastruktūra pačiame uoste, įrengta daugiau švartavimosi vietų. Traukos objektas – ir ne taip seniai pastatytas apžvalgos bokštas.Vien 50 vietų keltas per sezoną perkėlė 5 tūkst. keleivių, o tai 60 procentų daugiau nei pernai.

  1. Palanga

Palanga – ištisus metus atviras tarptautinis kurortas su puikiai išplėtota turizmo, poilsio ir sporto infrastruktūra. Tokia yra Palangos miesto vizija. Per keletą paskutiniųjų metų Palangoje buvo pastatyta ne vienas turistams itin patrauklus objektas: universalus sporto kompleksas, moderni koncertų salė, restauruotos ir kultūros reikmėms perduotos senosios kurorto vilos – Kurhauzas bei „Anapilis“. Tvarkomos ir viešosios erdvės: atnaujintas Birutės parkas, įrengtas didžiausias šalyje muzikinis fontanas, vaikų parkas, originalus Pasakų parkas, kur lietuvių liaudies pasakas vaikai gali ne tik „pačiupinėti“ bei perskaityti, bet ir išgirsti. Kasmet rekonstruojamos kurorto gatvės, plečiamas automobilių stovėjimo vietų skaičius, itin didelis dėmesys skiriamas paplūdimiams.

Kviečiame balsuoti už Turizmo sėkmingiausiuosius 2017!


Nuostabių Jums švenčių!

Atrask Raseinius. Turizmas ir verslas komanda – Arnas, Jurga, Dominyka ir Žiedūnė – linki jums nepaprastų švenčių. Atraskite laiko sau, artimiesiems, naujiems potyriams ir Raseiniams!
#atraskRaseinius


Kaip tapti labiau matomiems?

Gruodžio 1 d. į VšĮ Raseinių turizmo ir verslo informacijos centro „Atrask Raseinius“ mokymus „Kaip tapti įdomu ir pasiekti savo auditoriją“ susirinko raseiniškiai daugiau sužinoti apie tai, kaip susikurti teigiamą ir įdomų savo įvaizdį, kaip žengti pirmuosius žingsnius socialiniuose tinkluose bei susipažino su marketingu.

Žiniomis dalinosi:

Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus Kominikacijos projektų vadovė Indrė Levickytė – „Organizacijos įvaizdis – su kuo jis „valgomas“ ir kam reikalingas?“

VšĮ RTVIC „Atrask Raseinius“ komunikacijos vadovė Žiedūnė Juškytė „ Pirmieji žingsniai socialiniuose tinkluose“

Rinkodaros specialistė Greta Aukštakytė „Skaitmeninė rinkodara: kaip tapti labiau matomiems internete?“

 


Lietuva gyvena geriausią laiką

Paskutinį šių metų rudens vakarą į Raseinius atvyko žurnalistas, režisierius, keliautojas Rimas Bružas. Jis su raseiniškiais pasidalino įspūdžiais iš ekspedicijos, kurioje buvo rastas karo laivas „Prezidentas Smetona“, o vėliau apie tai sukurtas filmas. Žurnalistas papasakojo ir apie naujausią savo projektą, apie kurį dar mažai kas žino.

Šiemet liepos mėn., Baltijos jūroje, netoli Estijos krantų, buvo rastas nuskendęs karo laivas „Prezidentas Smetona“. LRT žurnalistas, dokumentinių filmų kūrėjas dalyvavo dvi savaites trukusioje ekspedicijoje ir atvyko į Raseinius papasakoti kelionės įspūdžius bei pasidalinti filmo kūrimo apie šį laivą detalėmis.

Iš dviejų terabaitų medžiagos sukurtą ir rugsėjį pristatytą 56 min. trukmės filmą „Karo laivas Prezidentas Smetona“ galite bet kada pažiūrėti LRT mediatekoje. Raseiniškiai turėjo progą pasiklausyti apie šio kūrinio kelią iki žiūrovų iš šio filmo operatoriaus, taip pat režisieriaus R. Bružo.

Karo laivo „Prezidentas Smetona“ atradimas – tikra dovana Lietuvos kariniam jūrų laivynui, kuris šiemet švenčia 25-metį. Šis laivas ilgą laiką buvo pagrindinis, svarbiausias ir didžiausias tarpukario Lietuvos kariuomenėje.

„Nors Lietuvos karinio laivyno istorija siejama su XVI-XVII a., bet iš esmės, manau, pradžia prasideda nuo „Prezidento Smetonos“, dėl to šis laivas yra svarbus“,  – liepos mėn. DELFI komentavo Vilniaus universiteto istorikas Norbertas Černiauskas.

Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje su raseiniškiais susitikęs R.Bružas aktyviai ragino susirinkusiuosius užduoti jam klausimus. Viena moksleivė pasiteiravo, kas jį veda į priekį ir ką jis planuoja ateityje. „Svarbiausia, nesimėtyti ir eiti žingsnis po žingsnio. Neturiu didelių planų, svarbiausia užauginti vaikus, – šyptelėjo režisierius. – Tiesa, apie jau pasiektą dar vieną planą, galiu dabar jums papasakoti.“

Visai neseniai R.Bružas su režisieriumi Jonu Ohmanu ir LRT žurnalistu Edvardu Špoku lankėsi Ukrainos vietose, kur vyksta karas. „Iki šiol esu buvęs karo vietose, tačiau karas Ukrainoje yra pats absurdiškiausias“, – rodydamas šokiruojančias fotografijas pasakojo R.Bružas. Surinktą medžiagą netrukus per LRT kanalą galėsite išvysti naujame filme „Iki pabaigos (ir dar šiek tiek)“.

R.Bružas apie karo baisumus Ukrainoje baigęs pasakoti pabrėžė: „Lietuva dabar gyvena patį geriausią laiką“.


Susitikimas su Rimu Bružu

VšĮ RTVIC „Atrask Raseinius“ kviečia į susitikimą su žurnalistu, keliautoju, režisieriumi Rimu Bružu!

Susitikimo temos: kelionės, dokumentiniai filmai ir karo laivo „Prezidentas Smetona“ atradimas.

RENGINYS NEMOKAMAS!

Organizatorius: VšĮ RTVIC „Atrask Raseinius
Partneris: Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka


Kvalifikacijai tobulinti

Lietuvos įmonėms nuo šiol bus lengviau tobulinti savo darbuotojų kvalifikaciją ir suteikti jiems naujų kompetencijų. Ūkio ministerijos iniciatyva mokymo paslaugas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Kompetencijų vaučeris“ teiks gerokai platesnis mokymo teikėjų ratas, darbdaviai ras įvairesnių mokymo programų, be to, jiems bus kompensuojama didesnė nei iki šiol mokymo išlaidų dalis. Tai leis įmonių mokymosi poreikius įgyvendinti lanksčiau ir platesniu mastu.

Europos socialinio fondo investicijų priemonė „Kompetencijų vaučeris“ yra įgyvendinama visuotinės dotacijos būdu. Pagal „Kompetencijų vaučerį“ įmonei yra skiriama 4 500 eurų, ši suma per 12 mėnesių turi būti panaudota įmonės darbuotojų mokymo paslaugoms įsigyti. Tai leidžia įmonei planuoti kompetencijų tobulinimo veiklą konkrečiam darbuotojų skaičiui pagal tuo metu reikalingas mokymo programas, o mokymą išdėstyti per visą „Kompetencijų vaučerio“ galiojimo laikotarpį.

Mokymo paslaugas savo darbuotojams įmonės gali įsigyti iš Mokymo teikėjų ir mokymo programų sąrašo, į kurį įtraukiamos ūkio ministro nustatytus reikalavimus atitinkančios mokymo įstaigos ir mokymo programos.

Ūkio ministerija, siekdama palengvinti sąlygas verslui ir užtikrinti šios priemonės lankstumą, praplėtė mokymo teikėjų sąrašą. Nuo šiol  mokymo paslaugas įmonėms galės teikti ne tik formalaus mokymo, bet ir neformaliojo švietimo teikėjai, atitinkantys nustatytus reikalavimus, taip pat įmonės ir organizacijos, turinčios teisę vykdyti mokymo programas, skirtas dirbti su konkretaus gamintojo produktais, produktų gamybos technologijomis, įranga, įrenginiais ar programine įranga.

Į galimų mokymo programų sąrašą nuo šiol galės būti įtraukiamos neformalaus mokymo programos, kurių trukmė yra nuo 4 iki 600 valandų. Sąraše neradę norimos mokymo programos, darbdaviai turi galimybę kreiptis į pagal sąrašą pasirinktą mokymo paslaugų teikėją ir jo parengta mokymo programa per kelias dienas galės būti įtraukta į sąrašą.

Atsirado galimybė remti mokymus, kurie labiausiai paklausūs tarp darbdavių. Pavyzdžiui, transporto, inžinerijos, informacinių technologijų sričių įmonės turės daugiau galimybių investuoti į specializuotus sertifikuojamus mokymus, o transporto ir logistikos įmonės – į profesionalių vairuotojų kategorijų teises suteikiančius mokymus.

Įmonės taip pat galės tobulinti savo darbuotojų kvalifikaciją tose srityse, kurios susijusios tiek su aukštos kvalifikacijos (pvz., aviacinės technikos priežiūros, informacinių technologijų), tiek su žemesnės kvalifikacijos (pvz., suvirintojų) profesijomis, kurių Lietuvoje trūksta.

Ūkio ministerijos inicijuotos naujovės taip pat leidžia įmonėms investuoti į mokymus, susijusius su itin aktualių, bet trūkstamų gebėjimų įgijimu: profesinės užsienio kalbos, finansų valdymo, eksporto, strateginio planavimo, konfliktų sprendimo, streso valdymo, bendravimo, motyvavimo, laiko planavimo mokymus.

Patrauklesnės tapo ir mokymo išlaidų kompensavimo proporcijos: labai mažai, mažai ir vidutinei įmonei bus kompensuojama 80 procentų (vietoj 70 ir 60 proc.) mokymo išlaidų, o didelei įmonei – 70 procentų (vietoj 50 proc.).

Atnaujintą Mokymo paslaugų teikėjų ir mokymo programų sąrašą galima rasti čia: https://www.verslilietuva.lt/lt/verslo-pradzia/verslo-pradzia/mokymai/mokymo-paslaugu-teikeju-ir-mokymo-programu-sarasas.

Su ūkio ministro įsakymu galima susipažinti internete adresu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/cb71f7b0b33211e791568c9e74529e76.