Kaip tapti labiau matomiems?

Gruodžio 1 d. į VšĮ Raseinių turizmo ir verslo informacijos centro „Atrask Raseinius“ mokymus „Kaip tapti įdomu ir pasiekti savo auditoriją“ susirinko raseiniškiai daugiau sužinoti apie tai, kaip susikurti teigiamą ir įdomų savo įvaizdį, kaip žengti pirmuosius žingsnius socialiniuose tinkluose bei susipažino su marketingu.

Žiniomis dalinosi:

Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus Kominikacijos projektų vadovė Indrė Levickytė – „Organizacijos įvaizdis – su kuo jis „valgomas“ ir kam reikalingas?“

VšĮ RTVIC „Atrask Raseinius“ komunikacijos vadovė Žiedūnė Juškytė „ Pirmieji žingsniai socialiniuose tinkluose“

Rinkodaros specialistė Greta Aukštakytė „Skaitmeninė rinkodara: kaip tapti labiau matomiems internete?“

 


Lietuva gyvena geriausią laiką

Paskutinį šių metų rudens vakarą į Raseinius atvyko žurnalistas, režisierius, keliautojas Rimas Bružas. Jis su raseiniškiais pasidalino įspūdžiais iš ekspedicijos, kurioje buvo rastas karo laivas „Prezidentas Smetona“, o vėliau apie tai sukurtas filmas. Žurnalistas papasakojo ir apie naujausią savo projektą, apie kurį dar mažai kas žino.

Šiemet liepos mėn., Baltijos jūroje, netoli Estijos krantų, buvo rastas nuskendęs karo laivas „Prezidentas Smetona“. LRT žurnalistas, dokumentinių filmų kūrėjas dalyvavo dvi savaites trukusioje ekspedicijoje ir atvyko į Raseinius papasakoti kelionės įspūdžius bei pasidalinti filmo kūrimo apie šį laivą detalėmis.

Iš dviejų terabaitų medžiagos sukurtą ir rugsėjį pristatytą 56 min. trukmės filmą „Karo laivas Prezidentas Smetona“ galite bet kada pažiūrėti LRT mediatekoje. Raseiniškiai turėjo progą pasiklausyti apie šio kūrinio kelią iki žiūrovų iš šio filmo operatoriaus, taip pat režisieriaus R. Bružo.

Karo laivo „Prezidentas Smetona“ atradimas – tikra dovana Lietuvos kariniam jūrų laivynui, kuris šiemet švenčia 25-metį. Šis laivas ilgą laiką buvo pagrindinis, svarbiausias ir didžiausias tarpukario Lietuvos kariuomenėje.

„Nors Lietuvos karinio laivyno istorija siejama su XVI-XVII a., bet iš esmės, manau, pradžia prasideda nuo „Prezidento Smetonos“, dėl to šis laivas yra svarbus“,  – liepos mėn. DELFI komentavo Vilniaus universiteto istorikas Norbertas Černiauskas.

Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje su raseiniškiais susitikęs R.Bružas aktyviai ragino susirinkusiuosius užduoti jam klausimus. Viena moksleivė pasiteiravo, kas jį veda į priekį ir ką jis planuoja ateityje. „Svarbiausia, nesimėtyti ir eiti žingsnis po žingsnio. Neturiu didelių planų, svarbiausia užauginti vaikus, – šyptelėjo režisierius. – Tiesa, apie jau pasiektą dar vieną planą, galiu dabar jums papasakoti.“

Visai neseniai R.Bružas su režisieriumi Jonu Ohmanu ir LRT žurnalistu Edvardu Špoku lankėsi Ukrainos vietose, kur vyksta karas. „Iki šiol esu buvęs karo vietose, tačiau karas Ukrainoje yra pats absurdiškiausias“, – rodydamas šokiruojančias fotografijas pasakojo R.Bružas. Surinktą medžiagą netrukus per LRT kanalą galėsite išvysti naujame filme „Iki pabaigos (ir dar šiek tiek)“.

R.Bružas apie karo baisumus Ukrainoje baigęs pasakoti pabrėžė: „Lietuva dabar gyvena patį geriausią laiką“.


Susitikimas su Rimu Bružu

VšĮ RTVIC „Atrask Raseinius“ kviečia į susitikimą su žurnalistu, keliautoju, režisieriumi Rimu Bružu!

Susitikimo temos: kelionės, dokumentiniai filmai ir karo laivo „Prezidentas Smetona“ atradimas.

RENGINYS NEMOKAMAS!

Organizatorius: VšĮ RTVIC „Atrask Raseinius
Partneris: Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka


Kvalifikacijai tobulinti

Lietuvos įmonėms nuo šiol bus lengviau tobulinti savo darbuotojų kvalifikaciją ir suteikti jiems naujų kompetencijų. Ūkio ministerijos iniciatyva mokymo paslaugas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Kompetencijų vaučeris“ teiks gerokai platesnis mokymo teikėjų ratas, darbdaviai ras įvairesnių mokymo programų, be to, jiems bus kompensuojama didesnė nei iki šiol mokymo išlaidų dalis. Tai leis įmonių mokymosi poreikius įgyvendinti lanksčiau ir platesniu mastu.

Europos socialinio fondo investicijų priemonė „Kompetencijų vaučeris“ yra įgyvendinama visuotinės dotacijos būdu. Pagal „Kompetencijų vaučerį“ įmonei yra skiriama 4 500 eurų, ši suma per 12 mėnesių turi būti panaudota įmonės darbuotojų mokymo paslaugoms įsigyti. Tai leidžia įmonei planuoti kompetencijų tobulinimo veiklą konkrečiam darbuotojų skaičiui pagal tuo metu reikalingas mokymo programas, o mokymą išdėstyti per visą „Kompetencijų vaučerio“ galiojimo laikotarpį.

Mokymo paslaugas savo darbuotojams įmonės gali įsigyti iš Mokymo teikėjų ir mokymo programų sąrašo, į kurį įtraukiamos ūkio ministro nustatytus reikalavimus atitinkančios mokymo įstaigos ir mokymo programos.

Ūkio ministerija, siekdama palengvinti sąlygas verslui ir užtikrinti šios priemonės lankstumą, praplėtė mokymo teikėjų sąrašą. Nuo šiol  mokymo paslaugas įmonėms galės teikti ne tik formalaus mokymo, bet ir neformaliojo švietimo teikėjai, atitinkantys nustatytus reikalavimus, taip pat įmonės ir organizacijos, turinčios teisę vykdyti mokymo programas, skirtas dirbti su konkretaus gamintojo produktais, produktų gamybos technologijomis, įranga, įrenginiais ar programine įranga.

Į galimų mokymo programų sąrašą nuo šiol galės būti įtraukiamos neformalaus mokymo programos, kurių trukmė yra nuo 4 iki 600 valandų. Sąraše neradę norimos mokymo programos, darbdaviai turi galimybę kreiptis į pagal sąrašą pasirinktą mokymo paslaugų teikėją ir jo parengta mokymo programa per kelias dienas galės būti įtraukta į sąrašą.

Atsirado galimybė remti mokymus, kurie labiausiai paklausūs tarp darbdavių. Pavyzdžiui, transporto, inžinerijos, informacinių technologijų sričių įmonės turės daugiau galimybių investuoti į specializuotus sertifikuojamus mokymus, o transporto ir logistikos įmonės – į profesionalių vairuotojų kategorijų teises suteikiančius mokymus.

Įmonės taip pat galės tobulinti savo darbuotojų kvalifikaciją tose srityse, kurios susijusios tiek su aukštos kvalifikacijos (pvz., aviacinės technikos priežiūros, informacinių technologijų), tiek su žemesnės kvalifikacijos (pvz., suvirintojų) profesijomis, kurių Lietuvoje trūksta.

Ūkio ministerijos inicijuotos naujovės taip pat leidžia įmonėms investuoti į mokymus, susijusius su itin aktualių, bet trūkstamų gebėjimų įgijimu: profesinės užsienio kalbos, finansų valdymo, eksporto, strateginio planavimo, konfliktų sprendimo, streso valdymo, bendravimo, motyvavimo, laiko planavimo mokymus.

Patrauklesnės tapo ir mokymo išlaidų kompensavimo proporcijos: labai mažai, mažai ir vidutinei įmonei bus kompensuojama 80 procentų (vietoj 70 ir 60 proc.) mokymo išlaidų, o didelei įmonei – 70 procentų (vietoj 50 proc.).

Atnaujintą Mokymo paslaugų teikėjų ir mokymo programų sąrašą galima rasti čia: https://www.verslilietuva.lt/lt/verslo-pradzia/verslo-pradzia/mokymai/mokymo-paslaugu-teikeju-ir-mokymo-programu-sarasas.

Su ūkio ministro įsakymu galima susipažinti internete adresu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/cb71f7b0b33211e791568c9e74529e76.


Viduklės pramonės parkas

Kodėl Viduklėje steigiamas pramonės parkas, kokia jo idėja, kas bus su šioje teritorijoje esančiais privačiais žemės sklypais? Į šiuos ir kitus klausimus atsakė Savivaldybės administracijos atstovai, susitikę su gyventojais.

Verslo zona pakeis situaciją

Steigiamas Viduklės pramonės parkas, kad būtų sudarytos geresnės verslo sąlygos investuotojams, padidintas Raseinių rajono konkurencingumas, skatinamas darbo vietų kūrimas. Ūkio subjektų veikla pramonės parke pagerintų verslo aplinką ir vystymą, skatintų verslininkų bendradarbiavimą, investicijų pritraukimą. Tai padėtų rajone sumažinti nedarbo lygį ir emigraciją.

„Pramonės parko steigimas organizuojamas siekiant sudaryti geresnes verslo sąlygas investuotojams, padidinti Raseinių rajono konkurencingumą, skatinti darbo vietų kūrimą. Sukurta šiuolaikinė pramonės parko infrastruktūra iš esmės pakeistų dabartinę padėtį ir užtikrintų vietovės patrauklumą investuotojams bei daugelio ūkio subjektų gerą perspektyvą”, – pabrėžė Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir ūkio departamento direktorė Indrė Antanaitienė.

Objekto patrauklumą investuotojams labiausiai lemia išplėtota teritorijos infrastruktūra bei galima nauda iš parke veikiančių verslo įmonių veiklos sąveikos. Tokias galimybes turi išsidėsčiusi prie Viduklės geležinkelio stoties, Antringio, Stungurių ir Virgainių kaimų teritorijoje pramonės zona, kuri yra išskirtinė geografine padėtimi (Lietuvos vidurys), išvystyta tranzito infrastruktūra (automagistralė Vilnius–Klaipėda, geležinkelis), potencialia darbo jėga ir kitais aspektais.

Kauno regiono plėtros agentūros specialistai parengė Viduklės pramonės parko steigimo investicijų projektą, kuriame numatyta sutvarkyti ne tik esamą infrastruktūrą, bet ir nutiesti naujus kelius, įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklus, apšvietimą, atlikti kitus svarbius darbus. Savivaldybės administracijos ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai jau tarėsi dėl papildomos geležinkelio atšakos tiesimo į būsimą pramonės parką. Jau prasidėjo Pramonės gatvės kapitalinio remonto projektas, kurio visi darbai yra suskirstyti etapais.

Vilios investuotojus

Parengtas investicijų projektas šiuo metu vertinamas VšĮ „Investuok Lietuvoje“. Projektas taip pat yra pateiktas Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijai derinti su prašymu inicijuoti projekto pripažinimo valstybei svarbiu projektu procedūras. Ministerija dar nėra pateikusi oficialaus atsakymo.

Raseiniuose apsilankęs Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis teigiamai įvertino pristatytą Viduklės pramonės parko idėją ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos nuveiktus darbus. Premjeras pabrėžė, kad nesėkmingi kituose rajonuose pramonės parkų ar LEZ‘ų projektai neturi stabdyti naujų gerų iniciatyvų ir raseiniškių užmojų.

„Jeigu Vyriausybė pritars parengtam investicijų projektui ir suteiks Viduklės pramonės parkui valstybei svarbaus ekonominio projekto statusą, infrastruktūros tvarkymui, vystymui ir plėtrai gautume per 10 mln. Eur investicijų. Neliks pamiršti ir šalia būsimo pramonės parko teritorijos gyvenantys žmonės – į jų namus būtų galima nutiesti įvadus ir juos prijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, kurie eis į Viduklės valymo įrenginius. Po kelerių metų ši teritorija pasikeis neatpažįstamai, tikimės, kad čia žmonės turės darbo, gerės gyvenimo sąlygos ir jų vaikai ar anūkai nebėgs iš gimtų vietų, o į jas sugrįš“, – sakė Savivaldybės administracijos direktorius Remigijus Ačas.

Atsakė į gyventojų klausimus

Valstybei svarbaus ekonominio projekto statusas pirmiausia užtikrintų pramonės parko plėtrą 30 ha žemės teritorijoje. Dabar į ją patenka apie 79 privačių ar valstybei priklausančių žemės sklypų, kurių dauguma yra nuo kelių arų iki hektaro. Privatūs sklypai bus išpirkti valstybės poreikiams. Po teritorijos perplanavimo išpirkus sklypus, numatoma suformuoti apie 18 sklypų, kurie būtų siūlomi investuotojams arba juose būtų įrengiama bendra pramonės parko infrastruktūra. Žemės sklypų pardavimo klausimu šiuo metu galima kalbėtis su Savivaldybės administracijos atstovu Kazimieru Visockiu bei investuotojais. Kai Vyriausybė suteiks šiai teritorijai valstybei svarbaus ekonominio projekto statusą, sklypai bus paimami pagal žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Sklypų savininkams bus išmokėtos kompensacijos teisės aktų nustatyta tvarka.

Kokios kainos gali tikėtis sklypų savininkai?

Pasak Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo Jurgio Plieskio, pirmiausia nepriklausomi ekspertai vertins sklypus pagal žemės našumo balus, jų vietą, plotą, domėsis už kokią kainą buvo parduoti netoliese esantys panašaus dydžio sklypai. Su nustatyta kaina nesutikę žemės savininkai galės kreiptis į teismą.

Kas užtikrins, kad į būsimą pramonės parką kojos neįkeltų aplinkos teršėjai?

„Pramonės parko teritorijoje ūkio subjektai galės vykdyti veiklas, numatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Viduklės bendrajame plane numatyta, kad šioje teritorijoje esančios žemės pagrindiniai galimi naudojimo būdai yra pramonės ir sandėliavimo objektų statybai. Statant statinius, kuriems įstatymu nustatyta tvarka reglamentuotos sanitarinės apsaugos zonos, kurios pateks į gyventojų sklypus, galės būti įregistruojamos tik su gyventojų sutikimu. Tokius sutikimus privaloma gauti iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo.“, – atsakė Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Armandas Mockus.

Apsaugai nuo taršos skiriamas itin didelis dėmesys. Nuo šių metų pradžios Raseinių rajono savivaldybės administracija įgyvendina projektą „Užterštos naftos bazės teritorijos Raseinių r. sav., Viduklės geležinkelio stoties teritorijoje, sutvarkymas“. Lietuvos geologinės tarnybos prie Aplinkos ministerijos inicijuoto projekto vertė – 243 230,68 euro. Šios sumos didžiąją dalį – 231 069 Eur sudaro ES investicinių projektų fondų lėšos. 12 161,54 Eur skyrė Raseinių rajono savivaldybė. Paslaugos teikėja – viešojo rangos darbų konkurso laimėtoja UAB „Ekovalis“, kontrolės priežiūrą atlieka viešo pirkimo būdu pasirinkta UAB „Grota“. Visus darbus planuojama užbaigti ateinančių metų balandžio mėnesį ir labai patogioje strateginėje vietoje steigti pramonės parką. Į jos teritoriją patenka ir UAB „Autokausta“ priklausanti zona, kuri taip pat bus išvalyta.

Ar bus pasirūpinta šalia būsimo pramonės parko gyvenančių žmonių saugumu?

R.Ačo teigimu, bus skelbiamas viešojo pirkimo konkursas, kurio metu bus pasirinkta įmonė visame rajone atliks viešojo saugumo stebėsenos tarnybos funkciją. Bus pastatyti monitoriai, realiu laiku rodantys vaizdus, užfiksuotus svarbiausiose seniūnijų vietose įrengtų vaizdo kamerų. Pamatę viešosios tvarkos pažeidimus, budintys darbuotojai tuoj pat informuos policijos patrulius, kurie turės galimybę nedelsiant reaguoti. Pramonės parko saugumu ateityje rūpinsis saugos tarnybos, kurių darbuotojai budės visą parą. Virgainių gyvenvietė galės jaustis saugiai.


Subsidijos verslo pradžiai

Vyriausybei priėmus nutarimą nuo kitų metų minimalią mėnesinę algą (MMA) padidinti iki 400 eurų, nuo 2018 m. sausio 1 d. keičiasi priemonės „Subsidijos verslo pradžiai“ sąlygos.

„Nauja tvarka iš esmės atitinka dabar galiojantį priemonės finansavimo sąlygų aprašą. Keičiasi tik tai, kad priemonės „Subsidijos verslo pradžiai“ projekto vykdytojai nuo kitų metų turės savo darbuotojams mokėti ne mažesnį nei šalies įstatymais reglamentuotą minimalų atlyginimą“ – komentuoja l. e. „Invega“ generalinio direktoriaus pareigas A. Skiauterė.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, visuotinės dotacijos priemone „Subsidijos verslo pradžiai“ gali pasinaudoti paskolos „Verslumo skatinimas 2014-2020, finansuojamas iš Europos socialinio fondo“ (toliau – VSF2) gavėjai, kurie darbuotojui moka ne mažesnį nei 380 Eur atlyginimą iki mokesčių (bruto). Vyriausybei 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nusprendus nuo kitų metų MMA padidinti, darbuotojui mokamo darbo užmokesčio suma bruto, kuri negali būti mažesnė už minimaliąją mėnesinę algą, taip pat didės 20 eurų.

Priemonei „Subsidijos verslo pradžiai“ nustatytas fiksuotasis įkainis nesikeis ir liks 498,48 eurų. Jei paskolos gavėjas priklausys prioritetinei grupei, jam kas mėnesį bus kompensuojama 75 proc. fiksuotojo įkainio, neprioritetinei – 50 proc. fiksuotojo įkainio. Didžiausia galima projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma negalės būti didesnė nei 50 procentų faktiškai išduotos ir panaudotos paskolos lėšų sumos.

Atkreiptinas dėmesys, kad jei kompensacijos laikotarpiu kažkurį mėnesį pareiškėjo darbuotojui bus nesumokėtas bent 400 eurų atlyginimas (šiuo metu 380 eurų), to mėnesio kompensaciją už darbuotojo darbo užmokestį nebus mokama. Paraiškos pasinaudoti priemone „Subsidijos verslo pradžiai“ pateikimo INVEGAI ir vertinimo metu pareiškėjas negalės turėti skolos SODRAI ir VMI, o kompensacijos metu – kiekvieno kalendorinio ketvirčio paskutinę dieną (kovo 31 d., birželio 30 d., rugsėjo 30 d., gruodžio 31 d.) – skolos SODRAI.

Darbo užmokesčio išlaidų kompensacija pagal priemonę „Subsidijos verslo pradžiai“ skirta VSF2 paskolų gavėjams. Šia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su „Invega“ įgyvendinama priemone siekiama palengvinti paskolų gavėjų įsitvirtinimą rinkoje, ypač pradinėje savarankiškos veiklos stadijoje. Darbo užmokesčio išlaidų kompensaciją labai mažos, mažos įmonės bei fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimą arba užsiimantys individualia veikla, kurie atitinka SVV subjekto statusą ir yra VSF2 paskolų gavėjai gali gauti įdarbinę darbuotojus pagal darbo sutartį.


Kvietimas į konferenciją

Kauno regiono turizmo paslaugų sektoriaus įmonės kviečiamos dalyvauti konferencijoje

VšĮ Kauno regiono plėtros agentūra kviečia Birštono, Jonavos rajono, Kaišiadorių rajono, Kauno rajono, Kėdainių rajono, Prienų ir Raseinių rajonų įmones bei organizacijas, teikiančias apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio organizavimo bei kitas paslaugas, dalyvauti regioninėje konferencijoje „Darnusis turizmas: galimybės Kauno regiono verslui“. Dalyvavimas konferencijoje nemokamas.

Konferencijos tikslas – paskatinti Kauno regiono turizmo sektoriaus įmones taikyti darnaus turizmo principus bei sustiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybių ir privataus verslo subjektų. Konferencijos baigiamasis akordas – kelionių akcijos „Magiškasis Kauno regiono septynetas“ nugalėtojų apdovanojimai.

Konferencija vyks š.m. lapkričio 23 d. viešbutyje Park Inn by Radisson Kaunas, K.Donelaičio g. 27, Kaune. Dalyvių registracijos pradžia – 11:00 val. Renginio pradžia – 11:30 val.

Maloniai prašome registruotis elektroniniu paštu info@krda.lt iki š.m. lapkričio 16 d., atsiunčiant užpildytą registracijos formą.

 

 

VšĮ Kauno regiono plėtros agentūra

 


Kraujo donorystės akcija

Kviečiamos Kauno regiono, taip pat ir Raseinių rajono, įmonės, įstaigos ir organizacijos prisijungti prie kraujo donorystės akcijos ir tapti metų proveržiu pagal paaukotą kraują.

Tapkime visuomeniškiausiu regionu, išgelbėti tūkstančius gyvybių!

Kraujo donorystės akcija vyks 8 Kauno regiono savivaldybėse: Birštono, Jonavos rajono, Kaišiadorių rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Kėdainių rajono, Prienų ir Raseinių rajonų.

Akcijoje kviečiamos dalyvauti privačios įmonės ir valstybinės bei savivaldybių įstaigos ar organizacijos.

Dalyviai bus skirstomi į tris kategorijas pagal darbuotojų skaičių: kolektyvas iki 20 darbuotojų, kolektyvas iki 50 asmenų, daugiau kaip 50 žmonių kolektyvas.

Raseinių rajone akcija vyks:  lapkričio 30 d., UAB „Danspin“ (Danų g. 10, Andrušaičiai), gruodžio 19 d., Raseinių r. savivaldybėje (V.Kudirkos g. 5).

Įmonės, įstaigos ir organizacijos kviečiamos registruotis elektroniniu paštu info@krda.lt, nurodant: pavadinimą, bendrą darbuotojų skaičių, žmonių, aukosiančių kraują, skaičių, miestą ir dieną, kada atvyksite aukoti kraujo.

Akcijos metu bus fiksuojamas duoto kraujo kiekis, o daugiausiai kraujo kiekvienoje kategorijoje davusi įmonė gaus apdovanojimą.

Akcijos pasiekimai ir dalyvių įspūdžiai bus viešinami www.facebook.com/kaunoregionasgali, o radijo stotis „TAU“ rengs tiesioginius reportažus.

 

„Atrask Raseinius“ ir „Kauno regiono plėtros agentūros“ informacija

diena.lt nuotr.