Žiemos išvyka į Klaipėdą

Vasario 17 d. (sekmadienį) kviečiame vykti kartu į Klaipėdą! Kaina 25 Eur (taikomos nuolaidos), registracija – 8 618 34 611 arba jurga@atraskraseinius.lt


Raseiniškių protai 2019 m.

Visus, besidominčius Raseinių kraštu, norinčius įgyti naujų žinių, kviečiame dalyvauti protmūšyje!

Suburkite 5 žmonių komandą, užsiregistruokite el. paštu arnas@atraskraseinius.lt arba tel. +370 602 14 274.

Registracijos metu nurodykite komandos pavadinimą ir komandos kapitono vardą. Registracija vykdoma iki sausio 29 d.

„Raseiniškių protai 2019“ vyks Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje, sausio 31 d., 17:30 val.


Mokesčių pasikeitimai

Nuo 2019 m. įsigaliojusi mokesčių pertvarka numato pakitusį Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą ir darbo jėgos apmokestinimą, teisę susigrąžinti dalį išlaidų už paslaugas, susijusias su būsto ar automobilio remonto darbais, nepilnamečių vaikų priežiūra. Apie šias naujoves išsamiau pasakoja Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Judita Stankienė.

Kaip po mokesčių pertvarkos pasikeitė darbo jėgos mokesčiai, kaip bus skaičiuojamas GPM tarifas?

- Nuo sausio 1 d. perskaičiuotas darbuotojo bruto darbo užmokestis, kuris padidintas 1,289 karto, o beveik visi darbo jėgos mokesčiai išskaičiuojami iš darbuotojo atlyginimo. Tačiau taikant didesnį GPM, sumažėja mokesčiai „Sodrai“ todėl bendras mokesčių „krepšelis“ išlieka toks pats.

Didžiajai daliai gyventojų buvęs 15 proc. GPM tarifas šiemet kinta iki 20 proc. Toks tarifas taikomas bus tiems gyventojams, kurių metinės darbo užmokesčio pajamos neviršys 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) sumos. Didesniam uždarbiui, viršijančiam 120 VDU ribą, bus taikomas 27 proc. mokestis. 2020 metais VDU riba mažės iki 84, o 2021 m. – iki 60 VDU dydžio.

Kaip veiks naujos būsto ir automobilio remonto mokesčių lengvatos?

- Gyventojai nuo 2019 metų sausio 1 d. turėtų pradėti kaupti dokumentus, įrodančius apie išlaidas, remontuojant būstą ar automobilį, samdant auklę, nes nuo šių metų pradžios gyventojai turi galimybę pasinaudoti GPM lengvata, susigrąžinant dalį pajamų mokesčio už patirtas išlaidas savo ar sutuoktinio naudai atliktas paslaugas, susijusias su pastatų ir kitų statinių apdailos ir bet kokio kito remonto, lengvųjų automobilių remonto darbais, taip pat nepilnamečių vaikų iki 18 metų priežiūra. Šia lengvata gyventojai pasinaudoti galės tokiu atveju, jeigu minėtus darbus atliks ir paslaugas suteiks Lietuvoje registravęs veiklą gyventojas ar įmonė, o pirkėjas turės darbų ar paslaugų suteikimą ir sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Tiesa, svarbu pabrėžti, kad už darbams ar paslaugoms atlikti įsigytas reikalingas priemones, medžiagas, mechanizmus ir kitas sistemas lengvata taikoma nebus.

Kokią maksimalią mokesčio sumą gali susigrąžinti vienas asmuo?

- Didžiausia patirtų išlaidų suma, nuo kurios gali būti susigrąžinta dalis GPM už minėtas paslaugas, yra 2 tūkst. eurų, todėl maksimali gražintina suma vienam asmeniui yra 400 eurų, jei jo pajamos buvo apmokestintos 20 proc. GPM tarifu. Svarbu ir tai, kad bendra išlaidų (įskaitant įmokas už studijas, profesinį mokymą, gyvybės draudimo įmokos ar įmokos į pensijų fondus įmokas bei palūkanas už iki 2009 metų sausio 1 d. paimtą gyvenamojo būsto kreditą), kuriomis gali būti mažinamos apmokestinamosios pajamos, suma negalės viršyti 25 procentų gyventojo metinių apmokestinamųjų pajamų.

Ką turi daryti gyventojas, pageidaujantis pasinaudoti GPM lengvata?

- Pirmiausia, gyventojas, pasinaudojęs minėtomis paslaugomis, pavyzdžiui, atliktu automobilio remontu, remonto darbus atlikusio asmens turėtų paprašyti, kad išrašomoje sąskaitoje faktūroje būtų išskirta remonto darbų kaina, nes jei sąskaitoje bus nurodyta tik bendra kaina, tokia sąskaita gyventojui pasinaudoti nepavyks. Pirmąsyk susigrąžinti dalį sumokėto GPM gyventojai galės jau 2020 m., pateikę metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2019 metus. Prie jos reikės pridėti skenuotus ar fotografuotus minėtų paslaugų suteikimą ir sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Na, o tie gyventojai, kurie nenori patys pildyti metinių pajamų deklaracijų ir pageidauja, kad preliminarias deklaracijas jiems parengtų VMI, apie savo patirtas išlaidas informaciją jau nuo 2019 m. galės mokesčių administratoriui teikti pranešimu. Gyventojų pateiktus duomenis apie išlaidas VMI jiems perkels į atitinkamų metų preliminarią gyventojo pajamų deklaraciją ir ją beliks pateikti.

Kaip gyventojams bus galima pateikti pranešimą apie patirtas išlaidas?

- Pranešimai apie patirtas išlaidas su paslaugos suteikimą ir sumokėjimą patvirtinančiais dokumentais galės būti teikiami tik elektroniniu būdu, per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą. Kada pateikti pranešimą gyventojai galės pasirinkti patys – kaskart kai patiria išlaidas ir už jas atsiskaito, vieną ar keliskart per metus, bet ne vėliau kaip iki kitų metų vasario 15 d. Tuomet VMI jiems visą pateiktą informaciją sukels į preliminariąją deklaraciją. Prie pranešimo apie išlaidas pakaks pateikti tik sąskaitą faktūrą ar prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą, jei juose bus pažymėta apie apmokėjimą.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad pranešimą apie išlaidas (PRC912) VMI reikia pateikti po to, kai gyventojas atsiskaito už jam suteiktą paslaugą, todėl tais atvejais, kai darbai ar paslauga atlikti ir apmokėti ne tais pačiais kalendoriniais metais, pranešimas už išlaidas turi būti teikiamas tik tada, kai mokėjimas yra atliktas ir išrašyta sąskaita faktūra arba prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitas.

Kur gyventojai gali išsamiau susipažinti su mokesčių naujovėmis?

- Kiekviena nauja mokesčių reforma plačiau pristatoma atskirais seminarais, į kuriuos galima registruotis iš anksto VMI interneto svetainėje (https://www.vmi.lt/cms/seminarai_). Visą aktualią informaciją mokesčių klausimais mokesčių mokėtojai gali sužinoti paskambinę Mokesčių informacijos centro specialistams telefonu 1882 ar apsilankę VMI interneto svetainėje. VMI Mokesčių informacijos centro trumpuoju telefonu 1882 teikiamos konsultacijos įrašomos ir yra lygiavertės rašytinėms.

Išsamesnė informacija žiniasklaidai:

Indrė Lenkaitytė,

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija

tel.: +370 37 466 765, +370 698 37867, el. p. Indre.Lenkaityte@vmi.lt

Tadas Bružas,

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija

tel.: +370 37 405 373, +370 682 31568, el. p. Tadas.Bruzas@vmi.lt


Vyko fotoalbumo pristatymas

Gruodžio 18 dieną, Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje, vyko fotoalbumo „100 neatrastų Raseinių krašto vietų“ pristatymas. Šio albumo autoriai – VšĮ „Atrask Raseinius“ komanda ir fotografas Aurimas Pališkis.

„Atrask Raseinius“ vadovas Arnas Zmitra teigė, jog tokio leidinio sukūrimą inspiravo atkurtos Lietuvos šimtmetis, tai atsispindi ir knygos pavadinime. Pasak A. Zmitros, nors albume įamžintos daugumai pažįstamos vietos, tačiau neabejoja, kad ir raseiniškis atras naujų vietovių. Susirinkę raseiniškiai turėjo nemažai klausimų ir nuotraukų autoriui, daugumai buvo smalsu sužinoti, kurį objektą buvo sudėtingiausia nufotografuoti. „Kartais pasitaikydavo, jog atvykus fotografuoti paryčiais, vietiniai palaikydavo mane vagimi, o  ūkininkai – matininku“ – pasakojimais dalinosi A. Pališkis.

VšĮ „Atrask Raseinius“ komanda nuoširdžiai dėkoja visiems susirinkusiems pasiklausyti pasakojimų apie fotoalbumą. Norintys įsigyti šį leidinį tai gali padaryti atvykus į VšĮ „Atrask Raseinius“ (Vytauto Didžiojo g. 17, tel. +370 613 55 060), kaina – 5,83 €.

Vytaliaus Judicko nuotr.

VšĮ „Atrask Raseinius“ informacija


Kur atostogauja lietuviai?

Keliaujantis po Lietuvą bent su viena nakvyne vidutiniškai 4 kartus per metus, vienai kelionei skiriantis daugiau nei 100 eurų, internetu pasikliaujantis tiek pat kiek artimųjų rekomendacijomis, kelionės metu labiausiai ieškantis vandens telkinio, apžvalgos bokšto ar pažintinio tako. Tokios yra ryškiausios po šalį keliaujančio lietuvio, tai yra vietinio turisto, charakteristikos. Jas atskleidė Turizmo departamento atliktas pirmasis tokio pobūdžio Vietinio turizmo tyrimas.

“Galbūt dažniau kalbame apie tai, kokie mums svarbūs yra užsienio turistai. Tačiau vietiniai turistai sudaro pusę visos Lietuvos turizmo rinkos. Pavyzdžiui, per pirmus devynis šių metų mėnesius po Lietuvą iš viso keliavo 2,6 mln.turistų - iš jų 1,4 mln. užsieniečių ir net 1,2 mln. lietuvių (47 proc. rinkos). Šiemet bent su viena nakvyne po Lietuvą keliavusių vietinių turistų pagausėjo net 128 tūkst. (+12 proc.). Be to, būtent vietiniai turistai padeda augti regionams ir mažina sezoniškumą. Tad nors žinojome, kad lietuviai daug keliauja po Lietuvą, bet iki šiol nežinojome, kaip jie keliauja, dėl kokių priežasčių, su kuo jiems asocijuojasi kelionės po Lietuvą, kam ir kiek keliaudami jie išleidžia pinigų, ar lieka patenkinti po kelionės. Todėl šiemet pirmą kartą atlikome išsamų vietinio turizmo tyrimą. Kai kurie jo duomenys išties stulbinantys – iš tyrimo paaiškėjo, kad net 94 proc. Lietuvos gyventojų yra patenkinti kelionėmis po savo šalį”, - pripažįsta Turizmo departamento Vietinio turizmo tyrimo vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

 

Atostogos – Lietuvoje. Pagrindines, ilgiausias metų atostogas Lietuvoje teigė leidžiantys net 70 procentų respondentų. Užsienio šalis ilgosioms atostogoms renkasi maždaug kas ketvirtas gyventojas (27 proc.). Keliones po Lietuvą bent su viena nakvyne paprastam ar ilgajam savaitgaliui ar atostogoms Lietuvos gyventojai susiplanuoja vidutiniškai keturis kartus per metus.

 

Gražu, įdomu, geros kainos. Kodėl gyventojai keliauja po Lietuvą? Didžioji dauguma - 36 proc.- į keliones po šalį leidžiasi todėl, kad nori ją geriau pažinti, jiems čia įdomu, yra ką pamatyti, kas penktas (19 proc.) minėjo keliaujantis dėl Lietuvos grožio. 15 proc. vertina trumpus atstumus, greitą kelionę, likę – gamtą, pažįstamą kalbą. 12 proc. dalyvavusių apklausoje pažymėjo, kad kelionės po Lietuvą nėra brangios.

 

Už kiek galima pakeliauti po Lietuvą? 107 eurai – tiek vidutiniškai vienos kelionės metu išleidžia po šalį keliaujantis vienas Lietuvos gyventojas. Didžiausią išlaidų dalį (36 proc.) sudaro maistas – perkamas parduotuvėse arba kavinėse, panašiai tiek pat (32 proc.) – apgyvendinimas. Tuo tarpu transportas bei kitos išlaidos, pavyzdžiui, pirkiniams, muziejų bilietams ar pramogoms kelionių po Lietuvą metu sudaro mažesnę išlaidų dalį (atitinkamai 18 proc. ir 14 proc.).

 

Kur nakvoja? Didžioji dauguma respondentų keliaudami apsistoja viešbučiuose, svečių namuose, sveikatinimo įstaigose, kaimo turizmo sodybose, kempinguose. Kiti renkasi privatų būstą ar nakvoja pas gimines, draugus. Apgyvendinimą internetu užsako net 77% respondentų, tačiau stipri išlieka ir rekomendacijų įtaka.

 

Prie vandens. Kelionių Lietuvoje metu vietiniai turistai vidutiniškai užsiima 3 skirtingomis veiklomis. Dažniausia ir pagrindinė - ramus poilsis gamtoje, ypač prie vandens telkinio (57 proc.). Taip pat itin svarbi apžvalgos bokštų ir pažintinių takų, kitų gamtos objektų (49 proc.) paieška, pilių, dvarų, muziejų, kitų kultūros objektų lankymas (42 proc.). Keliaudami po Lietuvą vietiniai turistai labai mėgsta ragauti, atrasti naujus skonius - ieško kavinių, restoranų (35 proc.). Kitos veiklos: aktyvus turizmas (žygiai pėsčiomis, dviračiais), kultūros renginiai, kt.

 

Kokie turistai keliauja po Lietuvą? Naudojantis statistiniais metodais, pagal skirtingas turizmo Lietuvoje motyvacijas bei įpročius keliauti savo šalyje tyrime išskirti 6 vietinių turistų tipai: Pramogautojai; Viskas įskaičiuota; Ramybė su šeima; Gamtos mylėtojai; Ten, kur visi; Ieškantys kokybės.

 

Pavyzdžiui, daugiausiai išleidžiantys yra „Viskas įskaičiuota“ turistai - jų vidutinės vienos kelionės išlaidos viršija 120 eurų. Tai poilsiautojai, mėgstantys poilsį gerame viešbutyje ar pasilepinimą spa centre. Šio segmento atstovai dažniau nei kiti poilsiui renkasi ilguosius savaitgalius. Šiame segmente daugiau vidutinio amžiaus žmonių ir turinčių ikimokyklinio amžiaus vaikų.

 

Tyrimą Turizmo departamento užsakymu atliko KOG Rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas. Internetu apklausti 1500 visos Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 74 m. amžiaus. Apklausa vyko šių metų rugpjūčio mėn.


Turizmo sėkmingiausieji

Šiandien pradedamas balsavimas internetu tradiciškai renkant Turizmo sėkmingiausius 2018. Dešimtyje nominacijų - 30 Turizmo departamento, turizmo asociacijų ir turizmo profesionalų atrinktų nominantų. Tarp jų – MO įkūrėjai, visą šalį užbūrusi iniciatyva „Surink Lietuvą“, Jokūbas Laukaitis ir kiti, labiausiai prisidėję prie Lietuvos sužibėjimo turizmo padangėje.

Balsą atiduoti gali kiekvienas svetainėje turizmosekmingiausieji.lt iki š.m. gruodžio 30 d. Nugalėtojai bus paskelbti tarptautinėje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „ADVENTUR 2019“ 2019 m. sausio 25 d.

„Užsieniečių turistų skaičius Lietuvoje yra stulbinantis – vien per 9 šių metų mėnesius po mūsų šalį bent su viena nakvyne jau keliavo 2,6 mln. turistų. O Lietuvos kaip patrauklios turistinės šalies žinomumas auga kaip ant mielių. Prie to labai prisidėjo daug žmonių ir organizacijų – dauguma jų nominuojame metų Turizmo Sėkmingiausiųjų apdovanojimams. Labai skatiname visus prisijungti prie balsavimo nulemiant, kam atiteks Lietuvos „Turizmo Oskarai 2018“, - kviečia Turizmo departamento Vietinio turizmo poskyrio vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

  1. Sėkmingiausias 2018 metų turizmo ambasadorius:
  • Fotografas Marius Jovaiša

Už nepaliaujamas „Neregėtos Lietuvos“ paieškas. Už Lietuvos, šturmuojančios XXI amžių, vardo sklaidą pasaulyje. Už kurstomą pasididžiavimą šalimi, kuri turtinga ne tik tautiniu paveldu ir gamtiniais kraštovaizdžiais, bet ir inovacijomis bei ateities technologijomis.

 

  • VšĮ „Global Lithuanian Leaders“

Už tikėjimą karjeros aukštumas užsienyje bei Lietuvoje pasiekusių lietuvių vienybe. Už vilties šalies dabartimi ir ateitimi įtinklinimą. Už profesionalią šalies kaip patrauklios turizmui ir investicijoms sklaidą pasaulyje įrodant savo pavyzdžiu.

 

  • UAB „Baltic Film Services“

Už iškovotą vaidmenį Lietuvai pasaulinėse kino juostose, tokiose kaip „Jekaterina Didžioji“, „Černobylis“, „Karas ir taika“ ir kt. Už prezidentinio lygio šalies pristatymą tarptautinėms kino žvaigždėms. Už turistinės Lietuvos reklamavimą užsienio laidose (pvz., NBC televizijos laida „Better late than never“).

 

 2. Sėkmingiausiu 2018 metų turizmo produktu pretenduoja tapti:

  • Pakruojo dvaras

Didžiausia dvarvietė Lietuvoje, gyvenanti tikrą XIX a. dvaro gyvenimą. Retą savaitgalį čia nevyksta praeities dvasia alsuojantys originalūs renginiai, pritraukiantys tiek vietos, tiek užsienio turistus: Bumbulinės, Gyvasis muziejus, Kalėdos dvare ar naujausia iniciatyva Didieji Kinijos žibintai.

 

  • Vandenlenčių parkas „313 cable park“ (Kretingos r.)

Lietuvoje sprogo tikras vandenlenčių parkų bumas – jų tankiu aplenkėme net Vokietiją! Kretingos rajone įkurtas vandenlenčių parkas „313 cable park“ siūlo platų paslaugų vandens turizmo entuziastams kompleksą: nuo apartamentų ir maitinimo įstaigų iki paplūdimio, vaikų žaidimų aikštelės, vasaros stovyklos ir kt.

 

  • Sodeliškių dvaro sodyba (Biržų r.)

Čia atvykusiems siūloma tiek veiklos, kad net nebereikia ieškoti, kaip praleisti laisvalaikį už sodybos ribų. Sodeliškių dvaro sodyba siūlo ne tik išpuoselėtas erdves pobūviams ar apgyvendinimo paslaugas, baseiną su pirtimi, bet ir ekskursiją „Grūdo kelias“ autentiškoje gryčioje, ūkyje laikomų įvairių gyvūnų lankymą ar net Senovinės technikos muziejų, kuriame galima stebėti, kaip užvedamas garo traktorius.

  1. Sėkmingiausias 2018 metų kelionių organizatorius:
  • „Travel Addicts Club“

Nuosekliai ir aktyviai dirbdamas su užsienio rinkomis šis kelionių organizatorius užsienio turistams pasiūlė ne pamatyti, o patirti Lietuvą, t.y. apsilankyti atominėje elektrinėje, skaičiuoti migruojančius paukščius, ragauti lietuviškų patiekalų... Tarp teminių jų siūlomų kelionių – militaristinė, gastronominė, ornitologinė ir daugelis kitų.

 

  • UAB „Baltic Bike Travel“

Atrasti Lietuvą ant dviejų ratų – taip keliauti siūlo atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius, besispecializuojantis kelionių dviračiais ir kitų aktyvaus turizmo gamtinių kelionių organizavimu Lietuvoje ir kitose kaimyninėse šalyse. Jis aktyviai propaguoja dviračių kultūrą ir sveiką gyvenseną, populiarina dviračių takus Lietuvoje ir šalį kaip patrauklią aktyvaus turizmo kryptį.

 

  • UAB „Gamtos turai LT“

Paukščių stebėjimo turus ornitologinio turizmo mėgėjams ir profesionalams iš užsienio šalių organizuojančio UAB „Gamtos turai LT“ įkūrėjas Marius Karlonas įtikinamai pristato Lietuvą kaip retą ir gamtos apdovanotą šalį. Būtent pro Lietuvą driekiasi pagrindiniai paukščių migracijos takai, įrengtos vienos seniausių pasaulyje paukščių gaudyklės, peri itin retos ir nykstančios paukščių rūšys.

 

  1. Sėkmingiausias 2018 metų sveikatos turizmo paslaugų teikėjas:
  • SPA VILNIUS Anykščiai

Tai pirmas šiuolaikinis sveikatingumo ir gydomojo SPA centras Anykščiuose, atitinkantis tarptautinius SPA klasifikacijos standartus ir galintis konkuruoti su Vidurio ir Rytų Europos SPA centrais. Kartu su sveikatingumo motyvatore Vlada Musvydaite, SPA Vilnius Anykščiai pristatė virtualią „Miško terapijos“ ėjimo trasą #walk15, kuria siekiama skatinti fizinį aktyvumą visuomenėje, pabrėžiant jo naudą bei įtraukiant ir vyresnio amžiaus žmones.

 

  • „Eglės“ sanatorija Birštone

„Eglės“ sanatorijos gydyklose  Birštone siūloma daugiau kaip 100 įvairių gydomųjų mineralinio vandens, gydomojo ir baltojo purvo, kineziterapijos, fizioterapijos, psichoterapijos procedūrų, įvairūs masažai. Naujame „Eglės“ sanatorijos gyvenamajame korpuse su moderniu reabilitacijos centru neslūgsta turistų srautas.

 

  • UAB „Atostogų parkas“

„Atostogų parkas“ – tai didžiausias poilsio ir sveikatinimo kompleksas Vakarų Lietuvoje, kuriame 15 baseinų kiekvieno svečio poilsiui ir sveikatai. Atostogų parke šiemet atidaryta pirmoji pasaulyje gintaro pirtis, kurioje sumontuotos apie trys tonos natūralaus Baltijos gintaro.

5. Sėkmingiausias 2018 metų žiniasklaidos projektas, skatinantis turizmą

  • DELFI projektas „100 žingsnių per Lietuvą“ su Orijumi Gasanovu

Popoliariajame naujienų portale DELFI vykusio projekto metu skaitytojai buvo kviečiami išrinkti gražiausius Lietuvos kampelius, o į daugiausia balsų surinkusias vietas keliavo DELFI Kelionių ambasadorius Orijus Gasanovas. Žurnalistas itin įtaigiai ir šiltai pristatė įdomiausius atradimus, ieškodamas gražiausio dvaro, gražiausio paplūdimio, salos, įspūdingiausio bokšto, kaimo ar net stoties.

 

Simono Rudamino iniciatyva VšĮ „We love Lithuania“ įkurta 2011 m., iki šios dienos išaugo į didžiausią ir praktiškai vienintelę socialinę platformą, pristatančią Lietuvą realiu laiku. Čia operatyviai publikuojamų gausiai iliustruotų naujienų autoriai yra patys skaitytojai, turizmo informacijos centrai bei renginių organizatoriai, skatinantys keliauti po šalį ir ją kuo geriau pažinti.

 

  • Žurnalas „Kelionės ir pramogos“

Jau 20 metų leidžiamame leidinyje – turistinės Lietuvos naujienos, kelionių po Lietuvą maršrutai, įdomios vietos ir žmonės, lietuvių kelionių po pasaulį patirtis, kelionių ekspertų patarimai, kelionių idėjos, aktyvios pramogos. Tarp keturių šiemet išleistų specialių žurnalo priedų – ir leidiniai, skirti kolekcionuojantiems kelionių po Lietuvą patirtis.

 

6. Sėkmingiausia 2018 metų turizmo iniciatyva:

  • Projektas „Surink Lietuvą“

Vasarą po Lietuvą nuvilnijo magnetukų rinkimo karštinė. Projektas suvienijo visas 60 Lietuvos savivaldybių ir paskatino vietinį turizmą - žmonės dar labiau pradėjo keliauti, pažinti savo kraštą. Šios originalios iniciatyvos dėka kai kurių turizmo informacijos centrų lankomumas padidėjo net kelis šimtus kartų.

 

  • Žemėlapis-žaidimas „Vilnius vaikams“

Tai - specialiai vaikams sukurtas maršrutas su 15 netipinių lankytinų vietų Vilniuje, kūrybingomis užduotėlėmis ir galimybe pelnyti Senamiesčio eksperto ženkliuką. Miesto patirčių žemėlapis-žaidimas įsiklausant į patrauklias ir ne visiems girdėtas Vilniaus pasakojamas legendas bei paslaptis yra subalansuotas įvairaus amžiaus žaidėjams.

 

  • Jokūbas Laukaitis ir jo filmukas apie Lietuvą „What is Lithuania. My country you know nothing about“

Septyniolikmečio entuziazmas ir neslepiama meilė Lietuvai uždegė ne tik visus lietuvius, bet ir užsieniečius. Socialinius tinklus užkariavęs jo sukurtas video ne tik padėjo daugeliui sužinoti, kas yra Lietuva, bet ir pamatyti žymiuosius rožinius šaltibarščius bei kitus išskirtinius lietuviškus simbolius, istoriją, gražiausias vietas.

 

7. Sėkmingiausias 2018 metų apgyvendinimo paslaugų teikėjas:

  • Viešbutis „Pacai“ (Vilnius)

Tai pirmasis Baltijos šalyse tarptautinį tinklą „Design Hotels“ atstovaujantis viešbutis, įsikūręs istoriniuose Pacų rūmuose Vilniaus senamiestyje. Jis atvėrė duris ne tik svečiams, bet ir miestiečiams, norintiems pamatyti atkurtas freskas, išsaugotas architektūrines barokines detales, apartamentus, kuriuose kadaise buvo apsistojęs Napoleonas Bonapartas ar sienoje rastą Atėnės skulptūrą.

 

  • Viešbutis „Palanga SPA Life Balance Hotel“ (Palanga)

Šis viešbutis įvertintas pasauliniu lygmeniu: „World Spa and Wellness Awards 2018“ apdovanojimuose šio viešbučio SPA ir sveikatinimo paslaugos pripažintos geriausiomis Rytų Europos kategorijoje. Viešbutis gali didžiuotis ir inovatyviausio Europos SPA viešbučio kategorijoje, nes Olandijoje, Domburge vykusiuose prestižiniuose Europos SPA asociacijos (ESPA) apdovanojimuose viešbutis buvo išrinktas inovatyviausiu Europos SPA viešbučiu ir tapo pirmuoju Lietuvos viešbučiu, pelniusiu tokį apdovanojimą. Negana to, Maskvoje vykusiuose Tarptautiniuose apdovanojimuose “Perfect SPA 2018”, viešbutis pelnė apdovanojimą už aukščiausio lygio sveikatingumo bei apgyvendinimo paslaugas.

 

  • Viešbutis „Park Inn by Radisson Kaunas“ (Kaunas)

Šie metai viešbučiui buvo ypatingi: atšventę 10-tąjį jubiliejų, prestižiniuose „World Travel Awards“ apdovanojimuose jie pelnė „Geriausio verslo viešbučio Lietuvoje“ titulą. „Park Inn by Radisson Kaunas“ vienintelis Kaune dalyvauja Žaliojo rakto ir „Safe hotels“ programose.

 

8. Sėkmingiausias 2018 metų kaimo turizmo paslaugų teikėjas:

  • Kaimo turizmo sodyba „Vabalynė“

Sveikos gyvensenos etnografinio stiliaus kaimo turizmo sodyba „Vabalynė“ yra įsikūrusi unikalaus kraštovaizdžio Merkio upės slėnio miške. Šią sodybą  jau pamėgo pirtininkai. Sodrus garas, profesionalaus pirtininko paslaugos ir gyvos pirties tradicijos – čia yra visko, kad kiekvienas galėtų patirti, kaip pirtinosi mūsų senoliai ir tėvai.

 

  • Kaimo turizmo sodyba „Gervių giesmė“

Kaimo turizmo sodyba „Gervių giesmė“ įsikūrusi laukinės gamtos ir miško apsuptyje, netoli Novaraisčio ornitologinio draustinio, kurio pelkėse peri ir gyvena šimtai gervių. Jų klegesį galima išgirsti kiekvieną rytą ir vakarą, kai jos klykaudamos praskrenda virš sodybos ir grįžta atgal. Pagrindinė šios sodybos misija – tradicijų pritaikymas vystant ramaus ir pažintinio kaimo turizmo produktą.

 

  • Kaimo turizmo sodyba „Pas Vytą“

Lazdijų rajone esanti kaimo turizmo sodyba „Pas Vytą“ puoselėja Dzūkijos kulinarinį paveldą. Tai puiki vieta prie Galsto ežero ramiam ir rekreaciniam poilsiui. Važiuojant nuo kaimo sodybos link, atrodo, lyg jotum Sacharos smėlio kalvom ir galiausiai pasiektum išganingą ežero oazę.

9. Sėkmingiausias 2018 metų turizmo informacijos/lankytojų centras:

  • Palangos TIC

„Vasaros sostinė“ Palanga vis svetingiau priima kurorto svečius: ne tik dėl to, kad atnaujino pagrindinį įvažiavimą į miestą, bet ir dėl to, kad įrengė apžvalgos aikštelę Palangos bažnyčios bokšte su vaizdu į jūrą iš 20 metrų aukščio, sutvarkė istorinės kurorto vilos „Anapilis“, kurioje įkurtas Palangos Kurorto muziejus, aplinką, o Palangos TIC iniciatyva pakviesti į nemokamas ekskursijas po kurortą tapo tokia populiari, kad tilpdavo ne visi norintys.

 

  • Plungės TIC

Aktyviai vykdo sklaidą apie turizmą Plungės rajone, e-rinkodaros priemonėmis skleidžia informaciją apie įdomias vietas Plungėje, naudoja naujoves turistams pritraukti, pavyzdžiui, pirmieji turistiniame leidinyje panaudojo išmaniąją nuotrauką. Plungės TIC‘as ruošia edukacines programas ir supažindina su Plungės kraštu ne tik suaugusiuosius, bet ir pačius mažiausius  - pagamino interaktyvų potyriminį edukacinį žaidimą vaikams „Pažink Plungės kraštą“, edukacinę programą vaikams „Pažink Plungės parką aktyviai“.

 

  • VšĮ „GO Vilnius“

Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra daro viską, kad Vilnius turizmo žemėlapyje ryškiai žibėtų ne tik užžiebus kasmet vis originalesnę Kalėdų eglę. Vietos ir užsienio turistams šiemet – pluoštas naujienų: nuo parengto piligriminio maršruto iki modernaus meno galerijų gido, nuo Geros kavos bei gatvės meno žemėlapių iki Halės turgaus degustacinės ekskursijos. O kur dar visą pasaulį suklusti privertusi kampanija „G-Spot“, projektas „Workation Vilnius“, kurio metu prioritetinių verslo sektorių įmonių darbuotojai „išbandė“ Lietuvos sostinę dirbant ir pramogaujant ar Vilniaus įtraukimas į UNESCO ir Europos Komisijos maršrutą „Romantic Europe“?

10. Sėkmingiausia 2018 metų turizmo traukos vietovė:

  • Biržų rajonas

Regis, žymioji Karvės ola turi rimtų konkurentų. Kirkilų bokštas, apsuptas karstinių ežerėlių, užtikrintai šiemet tapo apžvalgos bokštų žvaigžde. Kirkilų kraštovaizdžio draustinyje esantis 32 m aukščio bokštas – neabejotinai lankomiausias Biržų rajono objektas. Šių metų naujiena – ir EKO basų kojų takas Drąseikių kaime. 1 km ilgio taką lankytojai kviečiami įveikti nusispyrus batus ir pėdomis jaučiant akmenukus, kankorėžius, vandenį. Į Biržus viliojami ir gastronominiai turistai – Biržų pilies restorane pristatyta edukacinė programa „Iš kunigaikštienės buduaro - tiesiai prie Jo Šviesybės stalo“ su kunigaikštiškomis vaišėmis.

 

  • Marijampolė

Lietuvos kultūros sostinės karūną visus metus turėjusi Marijampolė įrodė, kad buvo verta šio titulo. Draugystė su Niujorko menininku Ray Bartkumi ir tradiciniu tapęs meno simpoziumas „Malonny“ – „Marijampolė, Londonas, Niujorkas: idėjų migracija“ įtvirtino šio miesto kaip laisvo, kūrybingo ir atviro identitetą. Į Suvalkijos sostinę atkakę turistai su miestu galėjo susipažinti ne tik vienuolių vedamose ekskursijose ar su nemokamais audio gidais, bet ir įsiamžinti unikalioje veidasienėje Poezijos parke ar pamatyti pirmą Lietuvoje interaktyvią papildytos realybės parodą Vytauto Didžiojo parke.

 

  • Kauno rajonas

Garsas apie Raudondvario Kalėdų eglę, puoštą stikliniais mandarinais, sklinda vis plačiau. Kaip ir apie populiarias buvusiame dvaro žirgyne įkurto Menų inkubatoriaus edukacijas, svetingą grafienę Rozaliją ar grafo apelsinų sriubos degustacijas. Kita Kauno rajono pažiba – Lietuvos aitvarų sostinės vardą pelnęs Zapyškis, kuriame jau daugiau nei dešimtmetį organizuojamas didžiausias šalyje festivalis „Aitvarai žemei ir dangui“. Kulautuvoje – bardų sostinėje – vis garsiau skamba dainuojamosios poezijos festivalis „Akacijų alėja“.

Turistai vis labiau domisi ir atgimstančiais Kauno fortais, prikeliančiais istorijos vaiduoklius ir siūlančiais ne tik pažintines programas, bet ir arbatą iš kirvio koto.

 

Kviečiame balsuoti už Turizmo sėkmingiausiuosius 2018!


Sėkminga premjera

Lapkričio 30 d. Atviros jaunimo erdvės salėje įvyko muzikinio spektaklio „Sapnas“ premjera. Šis pasirodymas  atidarė tradicinį respublikinį teatrų festivalį „Braižas“, kurį organizavo Raseinių rajono kultūros centras.  
Pradėti festivalį yra didelė atsakomybė , tuo labiau  su gana sudėtingo spektaklio premjera. Muzikinis spektaklis „Sapnas“ sukurtas pagal Vydūno dramą „Lietuvos pasakėlė“, išleistą Tilžėje 1913 metais, taigi iš tikrųjų nebuvo taip paprasta šį kūrinį adaptuoti šiuolaikiniam pastatymui. Spektaklio muzikinį pagrindą sudaro vietisa kompozitoriaus Andriaus Šiurio sukurta fonograma, kurią perdengia emocingos vokalo ir rečitayvo partijos (vokalo bendrautorės Inga Šepetkaitė ir Paulina Simutytė).
Labai džiugu, kad su šiuo sudėtingu uždaviniu per labai trumpą laiką iki premjeros puikiai susidorojo mūsų jaunosios atlikėjos Darija Bakutytė, Emilija Bagdonaitė ir Austėja Kuzmarskytė. Žinoma, pasirodyti scenoje joms nėra naujiena, tačiau šiame spektaklyje atsiskleidė ir kita jų talento pusė – merginos ne tik  gyvai dainavo visas partijas, tačiau ir puikiai vaidino. Atlikėjų derinys su dviem profesionaliais šokėjais Kristina Guzinskaite ir Adrian Carlo Bibiano sukūrė vieningą ir sodrią pasirodymo kompoziciją. Nors, tiesa sakant,  įvyko tik viena bendra repeticija premjeros dieną…
Žinoma, neįmanoma per  trumpą laiką sukurti tobulo spektaklio, premjeros metu atsiskleidė keli ne iki galo suderinti  sprendimai, tačiau juos  lengvai galima išspręsti  kituose pasirodymuose.  Šiaip ar taip, tokie kūrybiniai eksperimentai galėtų tapti nauju ir perspektyviu reiškiniu Raseinių kultūriniame gyvenime. Šie metai kultūros mylėtojams  buvo dosnūs – įvyko dvi muzikinių dramų premjeros, šiuolaikinės muzikos festivalis. Tikrai ne kiekvienas nedidelis miestas gali pasigirti tokia modernaus meno pasiūla…
Vydūno dramos pastatymo  projektą dalinai finansavo Lietuvos kultūros taryba, pagrindinius scenografijos elementus pagamino UAB „Danspin“ meistrai.

Arūnas Kazlauskas
Raseinių rajono kultūros centro projektų vadovas


Modernėja Raseinių muziejus

Ar Jūs lankėtės Raseinių muziejaus ekspozicijose? Ateikite ir pasinaudoję nauja išmania gido programėle „Raseinių krašto istorijos muziejus“, pažinsite mūsų krašto istoriją, ją atspindinčius daiktus, dokumentus, fotografijas, pristatomas nuolatinėse muziejaus ekspozicijose. Klausydami pasakojimų gal būt atskirsite savo draugų ar pažįstamų balsus, o gal rasite net klaidų. Būkite atlaidūs… Į anglų kalbą verčiant tekstus, juos įgarsinant įrašų studijoje talkino didelis būrys savanorių, Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos mokinių ir jų mokytojos – Daiva Bitvinskienė, Rūta Jankauskienė. Lietuviškai tekstus įskaitė raseiniškis studentas Arintas Lipnickas. Dar viena išskirtinė naujovė, skirta pokario partizanų kovų ekspozicijos aktualizavimui – galimybė nusikelti laiku į generolo Jono Žemaičio-Vytauto paskutines akimirkas, praleistas bunkeryje iki suėmimo. Virtualios realybės akinių pagalba jūs „tapsite“ tų akimirkų liudininkais. Generolo J. Žemaičio ir jo bendražygių vaidmenis atliko taip pat savanoriai – istorikas dr. Darius Juodis, jaunos aktorės Giedrė Kederytė, Adelina Skalandytė.

Moderniosios technologijos įdiegtos įgyvendinus muziejaus projektą „Išmanus vadovas po Raseinių muziejų, dalinai finansuotą Lietuvos kultūros tarybos. Išmaniąsias programas kūrė UAB „Daglus“ ir UAB „Gluk Media“ komandos. Laukiame visų modernėjančiame Raseinių krašto istorijos muziejuje!

 

Muziejininkė Loreta Kordušienė


Fotoalbumo pristatymas

Kviečiame dalyvauti fotoalbumo „100 neatrastų Raseinių krašto vietų“ pristatyme, kuris įvyks gruodžio 18 d., 17:30 val., Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje (antrame aukšte). Renginio metu turėsite galimybę išvysti 100 gražiausių, paslaptingiausių ir unikaliausių Raseinių krašto vietų!


Keliauk po Europą nemokamai

Tau 18 metų ir mėgsti keliauti? Jei taip, nepraleisk galimybės pasižvalgyti svetur – dalyvauk ES iniciatyvoje „DiscoverEU“, kuri jaunuoliams suteikia galimybę nemokamai pakeliauti po Europą.

Keliaujant po Europą pagrindinė transporto priemonė bus traukinys, todėl netrūks progų pasigerėti mūsų žemyno gamtovaizdžiais! Nuošalesnes vietas pasieksite autobusais, keltais ar lėktuvu. Nedrąsu keliauti vienam? Ne bėda, pildant paraišką galima pakviesti į grupę dar 4 narius.

Paraiškų priėmimas startuos jau lapkričio 29 d. (ketvirtadienį) 12:00 val. ir tęsis iki gruodžio 11 d. (antradienio) 12:00 val.ne mažiau kaip 12 000 jaunuolių galės pretenduoti į galimybę pakeliauti po Europą.

Jei nori sužinoti daugiau informacijos, nežinai nuo ko pradėti, nori išgirsti programoje jau dalyvavusiųjų įspūdžius – lapkričio 29 val., 16:00 val. kviečiame stebėti šio susitikimo tiesioginę transliaciją Facebook‘e per Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje puslapį www.facebook.com/europos.

Specialių poreikių turintys jaunuoliai taip pat kviečiami dalyvauti iniciatyvoje „DiscoverEU“. Jie gaus pagalbinės informacijos ir patarimų, taip pat gali būti padengtos specialios pagalbos (lydinčio asmens, šuns vedlio neregiams ir pan.) išlaidos.

 Plačiau apie ES iniciatyvą „Discover EU“: https://europa.eu/youth/discovereu_lt

„Atrask Raseinius" informacija