Europos paveldo dienos

Šiemet Europos paveldo dienos kviečia pažinti ir pramogauti. Tenka pripažinti – kultūros paveldo objektus mes regime kasdien. Vieni gyvena prie bažnyčių, kiti kiekvieną rytą praeina pro istorijos paminklus. Tereikia  pakelti galvą ir apsidairyti. Visgi kartais kyla klausimas - ar norime pažinti? Ar jie mums įdomūs? Norėtume juos parodyti kitiems?

Kultūros paveldo objektai tapo pasiekiami ir prašosi aplankomi net tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Jų svarbą Vakarų Europos valstybės suprato daug anksčiau. Senovės artefaktai per šimtmečius išliko svarbūs europiečiams, formavo Europos valstybių bei tautų identitetą, prisidėjo kuriant Europos Sąjungą, įtvirtinant jos vertybes. Mes, lietuviai,  dar tik mokomės suprasti kultūros paveldo reikšmę. Šeimos nariai, kolegos ar draugai vis dažniau keliauja pramogauti į užsienį, nepelnytai užmiršdami savo šalį. Jau nieko nestebina nuotraukos prie Milano Duomo katedros ar Atėnų Akropolio. Kylame į Paryžiaus Eifelio bokštą ar Portugalijos maurų pilyse žaidžiame lobių paieškos žaidimus. Skubame į Vakarų Europos šalis ar  kitus žemynus ieškodami pramogų, lankydami vieną už kitą įspūdingesnius objektus.

Visgi kartais reiktų sustoti ir apsidairyti! Aplink mus Lietuvos kunigaikščius menančios bažnyčios, įvairių religijų maldos namai, išskirtinės architektūros dvarai, žymių asmenybių memorialinės vietos, didingi piliakalniai ir įspūdingi gamtos peizažai. O visa tai galima pasiekti žygiuojant, važiuojant dviračiu, plaukiant! Atgimę Lietuvos dvarai, pilys, nauji amatų centrai, interaktyvūs muziejai, įrengti gynybiniuose fortuose, pilyse, net sinagogose. Atrasti tai galime visuose Lietuvos regionuose, ne tik Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar Trakuose.

Pojūčiais ir asmenine patirtimi paremtas kultūros paveldo pažinimas jau nekelia nuostabos. Trokštantys išgirsti rugpjūtį gali apsilankyti prezidento Antano Smetonos dvare Užugiryje, kur skamba tarpukario Lietuvos muzika ir demonstruojama to meto mada. Išsiilgę klasikos garsų vasarą juos išgirs barokiniame Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje. Išskirtinių skonių mėgėjai Zyplių dvare ragauja Lietuvos didikų virtuvės paveldo patiekalų. Užuodę dzūkiškų bandų kvapą, suprasite esantys Nemajūnuose, kuriuos lyg karūna puošia medinė neogotikos stiliaus bažnyčia! Unikalių istorijų galite pasiklausyti apsilankę trijų šimtmečių istoriją menančiame Šlyninkos vandens malūne, į kurį atvilioja razavų blynų kvapas. Ne dažnas girdėjo, o tuo labiau drįso išbandyti mūsų protėvių sukurtą slaptą, akmenimis grįstą kelią, įrengtą pelkėje – Sietuvos kūlgrindą.  Naująją kartą gali sudominti pramogavimas pasitelkiant išmaniąją programėlę „GeoLobiai“ (angl. GeoCaching). Žaidimo „slėptuvės“ įrengiamos  prie kultūros ir istorijos paminklų, taip suteikiant žaidžiančiajam galimybę pažinti „slėptuvę“. Raseinių Arešto namų kompleksas kviečia pamatyti jo istoriją pasitelkiant virtualios realybės akinius. Ieškantys išskirtinių pramogų gali sudalyvauti Kernavėje organizuojamose gyvosios archeologijos dienose ir pažinti senovės lietuvių papročius, gyvenimo ypatumus ir  karybą, o Gelgaudiškio dvaro rūmų darbuotojai pasiūlys įsisukti į nuotaikingus XVIII – XIX a. dvaro šokius.

Europos paveldo dienų metu  valdytojai kviečiami atverti įvairių – užmirštų, apleistų ar uždarų – kultūros paveldo objektų duris, o mes – pro jas įžengti. Kasmet Lietuvoje siekiama atkreipti dėmesį į įspūdingą kultūros paveldą, slepiantį tūkstančius istorijų ir vis dar laukiantį mūsų visų dėmesio.

Belieka tik pakartoti: mes turime  stulbinančių objektų, išgyvenančių tikrą renesansą ir dar laukiančių savo eilės. Visi – sutvarkyti, apleisti ar uždari – laukia  mūsų dėmesio. Lietuva kupina atradimo bei pažinimo džiaugsmų, o joje vykstantys Europos paveldo dienų renginiai – tai puiki proga dalyvauti, pamatyti, išgirsti, prisiliesti, pajausti, paskanauti ir net užuosti. Sėkmės atrandant mus supantį kultūros pasaulį!

VšĮ „Atrask Raseinius“ vadovas Arnas Zmitra

Europos paveldo dienų renginiai Raseinių rajone:

Rugsėjo 20 d., penktadienis

Laikas: 15.00 val.

Vieta: Betygalos piliakalnis ir Aukos (Alkos) kalnas Pilkalnio k. Betygalos sen., Raseinių r.

„Betygalos piliakalnio ir Aukos (Alkos) sutvarkymo ir pritaikymo lankymui“ projekto pristatymas visuomenei. Edukacinis žaidimas „Surask lobį“. 

Rugsėjo 20 d., penktadienis

Laikas: 18.00 val.

Vieta: Raseinių stačiatikių Švč. Trejybės cerkvė (Vytauto Didžiojo g. 10, Raseiniai).

Koncertas. Panevėžio muzikinio teatro styginių kvartetas su soliste Laima Česlauskaite. 

 

VšĮ „Atrask Raseinius“ informacija

 


Šilinių atlaidai Šiluvoje

Praėjus metams, kai susivienijome maldai Kauno Santakoje su popiežiumi Pranciškumi, vėl patirti galingą bendrystės išgyvenimą Lietuvą kviečia Šiluva! Rugsėjo 7–15 d. čia vyksiantys didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo (Šilinių) atlaidai.


Magnetų įsigijimo vietos

Pasibaigus vasaros sezonui, skelbiame „Surink Lietuvą“ magnetų platinimo vietas:

VšĮ „Atrask Raseinius“

Vytauto Didžiojo g. 17, Raseiniai
tel. +370 613 55 060
DARBO LAIKAS
I – IV 8.00 – 17.00
V 8.00 – 15.45
PIETŲ PERTRAUKA 12.00 – 12.45

Šiluvos piligrimų informacijos centras

Jurgaičio g. 17, Šiluva, Raseinių r.
tel. +370 428 43220

DARBO LAIKAS

I–II NEDIRBA

III–VII 9.00 – 12.00, 14.00 – 18.00

Raseinių krašto istorijos muziejus
Muziejaus g. 3, Raseiniai
tel. +370 428 51 191
DARBO LAIKAS
I-V 9.00 – 18.00
VI 11.00 – 16.00
Paskutinio mėnesio sekmadienį
VI 10.00 – 16.00

Aštuonračio muziejus
tel. +370 687 49 215
Vyšnių g. 22, Nemakščiai, Raseinių r.
Dirba visomis savaitės dienomis, tačiau dėl lankymo
rekomenduojama susisiekti telefonu, nes šis objektas yra privatus.

„Viduklės koldūnai“
tel. +370 659 69 597
Kęstučio g. 36, Viduklė, Raseinių r.
DARBO LAIKAS

I–IV 11.00 – 18.30

V–VI 11.00 – 19.30

VII 11.00 – 19.00


Paveldo dienos Raseiniuose

Kviečiame drauge paminėti Europos kultūros paveldo dienas Švč. Trejybės cerkvėje!

Koncertuos solistė Laima Česlauskaitė (sopranas) su Panevėžio styginių kvartetu (Renatas Bedalis (klarnetas), Diana Labudienė (II smuikas), Lina Sutkienė (altas), Rokas Vizbaras (violončelė).

Koncerto metu išgirsite J. S. Bach, J. Pachelbel, C. François, J. Naujalio, J. Tallat-Kelpšos kūrinius!

𝐑𝐞𝐧𝐠𝐢𝐧𝐲𝐣𝐞 𝐬𝐮𝐫𝐢𝐧𝐤𝐭𝐨𝐬 𝐬𝐚𝐯𝐚𝐧𝐨𝐫𝐢𝐬̌𝐤𝐨𝐬 𝐚𝐮𝐤𝐨𝐬 𝐛𝐮𝐬 𝐬𝐤𝐢𝐫𝐭𝐨𝐬 𝐒̌𝐯𝐜̌. 𝐓𝐫𝐞𝐣𝐲𝐛𝐞̇𝐬 𝐜𝐞𝐫𝐤𝐯𝐞̇𝐬 𝐫𝐞𝐦𝐨𝐧𝐭𝐮𝐢.

Kur? Švč. Trejybės cerkvėje (Vytauto Didžiojo g. 10, Raseiniai)
Kada? Rugsėjo 20 d., 18:00 val.

Renginys nemokamas
Organizatorius VšĮ „Atrask Raseinius“

 


Rekordinis turistų skaičius

831 tūkst., arba net 9,25 proc. daugiau. Šis užsienio turistų augimas 2019 m. I pusmetį yra didžiausias per pastaruosius 5 metus. Po šalį keliavę užsienio gyventojai sausio, vasario ir kovo mėnesiais dažniau rinkosi ir nakvynę apgyvendinimo įstaigose – jose praleido 1,784 tūkst. nakvynių, t.y. net  7,84 proc. daugiau nei 2018 m. I pusmetį. Viso po Lietuvą minėtą laikotarpį bent su viena nakvyne keliavo 1,750 tūkst. turistų, arba 11,30 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2018 m.

Vis dar atsiliekame nuo Latvijos ir Estijos. „Užsienio turistų augimas – itin optimistinis ir remdamiesi pirmojo metų pusmečio skaičiais galime prognozuoti, kad šitie metai bus labai geri, tačiau pagal užsienio turistų skaičių mes vis dar atsiliekame nuo regiono kaimynų. Latvijoje ir Estijoje užsienio turistų yra daugiau, tiek absoliučiais skaičiais, tiek skaičiuojant tūkstančiui gyventojų. Jei ir toliau Lietuvos užsienio turistų skaičius augs esamu lygiu, latvius pavysime 2024, o estus 2030 metais. Jeigu norime pavyti greičiau, turime visi kartu vystyti turizmo infrastruktūrą, tiksliau skaičiuoti atvykstančius turistus bei vykdyti tikslią ir efektyvią šalies turizmo rinkodarą,”- teigia Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros “Keliauk Lietuvoje” direktorius Dalius Morkvėnas.

Vokietija išlieka lydere tarp šalių, kurių gyventojai svečiuojasi Lietuvoje. Kaip ir pernai, taip ir šiemet, Vokietija išlieka pirmoje vietoje pagal turistų skaičių Lietuvoje. Per pirmą pusmetį Lietuvoje apsilankė 93,6 tūkst. Vokietijos gyventojų, tai 9,37 proc. daugiau nei prnai tuo pačiu metu. Toliau rikiuojasi kaimyninė Lenkija su net 10,52 proc augimu ir Rusiją. Šalių iš kurių į Lietuvą atvyksta daugiausia turistų penketuką baigia taip pat kaimynės Baltarusija ir Latvija. Vis daugiau laiko Lietuvoje praleidžia lenkai ir latviai – auga jų viešnagės trukmė.

Turistų srautas iš Prancūzijos rekordinis. Šalių iš kurių į Lietuvą atvyksta daugiausia turistų dešimtuke tvirtai įsitvirtino Prancūzija. Augimas pirmą pusmetį – net 24,42 procentai. 21,4 tūkst. Prancūzijos gyventojų Lietuvoje praleido daugiau negu 40 tūkst nakvynių ir jų viešnagės trukmė ilgėjo daugiau negu trimis procentais – jie pas mus viešėjo beveik dvi naktis.

Nesustoja augimas iš Ukrainos, Jungtinė Karalystės ir Suomijos. Kaip ir pirmą metų pusmetį, taip ir toliau augimo lydere išlieka Ukraina, esanti šeštoje vietoje tarp šalių iš kurių į Lietuvą atvyksta daugiausia turistų. Per pirmąjį pusmetį Lietuvoje apsilankė 51,4 tūkst. turistų, kurie čia praleido 107,4 tūkst nakvynių ir yra lyderiai pagal viešnagės trukmės augimą dešimtuke – net 9,09 proc. Ukrainiečiai Lietuvoje praleidžia daugiau nei dvi naktis. Dviženkliu augimu jau trečius metus iš eilės išsiskiria Jungtinė Karalystė bei pirmą dešimtuką vainikuojanti Suomija. Su bent viena nakvyne per šešis pirmuosius metų mėnesius pas mus viešėjo 36,3 tūkst. Jungtinės Karalystės gyventojų bei 20,9 suomių.

Lietuva ir toliau traukia turistus iš tolimųjų rinkų. Augimas pirmąjį metų pusmetį iš Kinijos ir Izrealio – rekordinis. Lietuvoje apsilankė 9 tūkst. kinų, tai yra 36,6 proc daugiau nei pernai tuo pačiu metus. Turistų iš Izrealio, itin mėgstančių Lietuvos kurortus, skaičius taip pat augo daugiau nei 30 proc., jų pirmą pusmetį Lietuvoje viešėjo 9,4 tūkst. Nemažėja turistų iš Japonijos ir JAV, jų pirmą pusmetį apsilankė po 12, 4 tūkst. ir 20, 9 tūkst.

Lietuvos gyventojai ir toliau muša rekordus. Vietinio turizmo augimas stabiliai auga - pirmą pusmetį po šalį su bent viena nakvyne keliavo 919 tūkst. gyventojų. Jų skaičius, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu išaugo net 13,23 proc. Vietiniai turistai sudaro daugiau negu pusę visos šalies turizmo rinkos – 55,2 proc. Toks aukštas rodiklis kompensuoja turistų iš užsienio srautams būdingus sezoninius svyravimus. Palyginimui, Latvijoje vietinis turizmas sudaro tik apie 30 proc., Estijoje – apie 40 proc. visos turizmo rinkos.

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ informacija


Svarbi informacija dėl apgyvendinimo

Įsibėgėjus vasaros sezonui, VšĮ „Atrask Raseinius“ primena, kad pagal dabar galiojančius teisės aktus apgyvendinimo paslaugų teikėjai turi registruotis Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sistemoje.

Teisės aktuose numatyta, jog apgyvendinimo paslaugos Lietuvoje skirstomos į klasifikuotas ir neklasifikuotas. Klasifikuojamoms apgyvendinimo paslaugoms priskiriami moteliai, kempingai ir viešbučiai. 2019 m. liepos mėn. duomenimis, Raseinių rajone yra registruotas tik 1 klasifikuotas apgyvendinimo paslaugų teikėjas. Neklasifikuojamoms apgyvendinimo paslaugoms priskiriami apartamentų kompleksai, kaimo turizmas, nakvynės ir pusryčių paslauga, nakvynės namai, poilsio namai bei turistinė stovykla. Daugiausiai neklasifikuotų apgyvendinimo paslaugų Raseinių rajone teikia kaimo turizmo sodybos, tačiau šiandien rajone yra registruoti tik 22 apgyvendinimo paslaugų teikėjai.

Norėdami užsiregistruoti sistemoje turite užpildyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patvirtintą formą ir klasifikavimo anketą. Platesnė informacija apie klasifikuotas ir neklasifikuotas apgyvendinimo paslaugas rasite Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos puslapyje (www.vvtat.lt), skiltyje turizmo paslaugų teikėjai. Visas prašymo formas galima pateikti per elektroninius valdžios vartus.

VšĮ „Atrask Raseinius“ nuolat kaupia informaciją apie Raseinių rajone apgyvendinimo paslaugas teikiančias kaimo turizmo sodybas, motelius ir kt.  Įstaiga viešina ir siūlo klientams tik tuos subjektus, kurie yra apgyvendinimo paslaugų tiekėjų sąraše. Svarbu paminėti, jog už neklasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų teikėjų registravimą valstybės rinkliava nenustatyta, todėl prisiregistravus tai nieko nekainuoja.

 

Kilus klausimams dėl prašymų pildymų kreiptis į VVTAT Turizmo rinkos priežiūros skyriaus vyriausiąją specialistę Eleną Navickaitę-Zalieckienę, tel. (8 5) 204 1344, el. p. elena.zalieckiene@vvtat.lt.


Tęsiasi Šiluvos bienalė

Šiluvos bienalės meno simpoziumo savaitė prasidėjo gana triukšmingai. Nors neskambėjo fanfaros ar dangaus trimitai, tačiau pučiamųjų grupė BRASSPALVOS jau nuo pat pradžių įtraukė į ritmingą emocijų verpetą. Tokiu tempu sukosi ir grafiko Evaldo Mikalauskio spausdinimo mašina, išleisdama į pasaulį vis naujus spalvotus Švč. Mergės Marijos koplyčios  atspaudus.

Visai kitą nuotaiką spinduliavo audiovizualinio meno grupės BIONICS (Lina Pranaitytė, Urtė Pakers) instaliacija PULSAR. Atvėrus duris į seną žydų prekeivio sandėlį, tolimajame kampe mirguliuojantis objektas, gaubiamas įvairiaspalvės aureolės, atrodė tarsi ateivių kosminis laivas, skleidžiantis savitus komunikavimo garsus ir ženklų šifrus. Nejučia apėmė pakilaus laukimo būsena – tuoj tuoj tapsime pirmojo kontakto su nežemiškosiomis civilizacijomis liudininkais…

Nežinomybės nuojautos

Vėliau išsigrynino ir kitos asociacijos – ant rąstų sienos matomas užrašas „1947“ primena jau visai kitą istoriją – tais metais čia buvo suvaryti miestelio ir apylinkių žmonės, vėliau ištremti į Sibirą. Gal instaliacija sustiprino ir ėmė transliuoti į pastato sienas įsismelkusias nežinomybės nuojautas, kolektyvinės sąmonės impulsus, įrašytus šioje aplinkoje ir išlikusius iki mūsų dienų.

Vos suderinus savo pasąmonės dažnį su naujomis objekto pulsacijomis, jis, tarsi reaguodamas į mūsų jausmus, ima keistis ir pereina į naują savo spinduliavimo fazę – iš niekur atsiranda visai kitoks optinis spektras ir miglotos šviesos lygiagretės, kertančios visą pastato erdvę. Tai dar viena vizualinio pasakojimo dalis, papildyta pro užkaltus langus besiskverbiančios vakarėjančios saulės spindulių.

Pirmapradis akmuo

Kai jau atrodo, kad nieko daugiau negalime tikėtis, paslaptingasis Pulsaras pateikia dar vieną staigmeną – fonograma netikėtai nutyla ir šviesos spinduliai ima klajoti bežadėje tyloje. Tačiau šios mistinės transformacijos priežastis greitai išaiškinama – tiesiog išseko grotuvo baterijos… O gal taip turėjo atsitikti… Mes juk nežinome, kas dedasi paraleliniuose pasauliuose šalia mūsų…

„Mūsų instaliacija – tai pirmapradžio akmens simbolis. Matydami akmenį, dažniausiai jį suvokiame kaip nekintantį, stabilų objektą. Tačiau akmuo savyje talpina visą informaciją, kuri įsismelkia į jo paviršių per tam tikrą laiką. Tai – tam tikra prisiminimų, pėdsakų talpykla, kuri instaliacijoje PULSAR suyra ir išsisklaido į daugybę skirtingo dydžio patirčių, spinduliuojančių savo sukauptas istorijas, likimus“, – taip savo objektą pristato autorės.

https://vimeo.com/348412990

Trys tūrinės įtaigos

Antroji meno simpoziumo diena leido šiek tiek lengviau atsikvėpti – jokios mistikos, jokių spinduliuojančių ir nesuprantamo dažnio garsais prabylančių objektų. Tikras stabilus akmuo, tapybiškai aprūdijęs plienas – įprastos Algimanto Šlapiko skulptūrų medžiagos. Tačiau nereikia apsigauti – akmuo gali būti toks pats įtaigiai išraiškingas kaip ir bet kuris kitas šiuolaikinio meno objektas. Tuo galėjo įsitikinti visi, apsilankę autoriaus skulptūrų ekspozicijoje parke priešais Šiluvos gimnaziją.

Trys objektai, trys skirtingos tūrinės įtaigos, galbūt bendras šių objektų naratyvas – niekada neišnykstanti riba tarp žmogaus siekio ir galimybės. Patogus klauptas su stebėjimo angomis, kuriose galima pamatyti tik begalinę tamsą, akmeninis gultas vienu galu panyrantis į žemę, veido  profilis, peraugantis į masyvią akmeninę taurę. Žmogaus būtis yra baigtinis procesas, ribinė atskirtis gali staiga atsirasti bet kurioje jo dalyje, ir tada, atmetus iliuzijas, tenka pradėti viską iš naujo.

***

Bienalė tęsiasi, meno piligrimų Šiluvoje dar laukia nemažai netikėtų šiuolaikinio meno interpretacijų.

Projektą remia Lietuvos kultūros taryba ir Raseinių rajono savivaldybė
Daugiau  informacijos www.menopiligrimai.lt


Šiluvos meno bienalė

Liepos 13–22 d. vyks antroji bienalės dalis, pakviesianti į parodas, koncertus, seminarus, kūrybines dirbtuves ir bienalės klubą kavinėje.

Šioje Šiluvos bienalės atkarpoje ne tik stebėsime meno objektus, bet ir prisiliesime prie meno taktiliškai, patyrinėsime bendrąją meno ir konkrečių kūrinių gimimo istoriją ir subtilybes. Ne tik žavėsimės menininkų vaizduotės lobynais, bet ir paieškosime menininko savyje. Bruno Gaspar iš Portugalijos padės mums žvelgti į meno šakas ir rūšis, neskirstant jų hierarchiškai, pamatant kiekvienos jų savitumą, unikalias galimybes ir savastis. Andrius Kviliūnas pakvies į pasąmonės gelmes, užkrės šmaikščiu, taikiai pankišku požiūriu.

Liepos 13 d. vakarą pradėsime aikštėje šalia Bazilikos. Čia vyks pučiamųjų kvinteto BRASSPALVOS koncertas. Ansamblio šūkis – klasika spalvotu kostiumu. Po koncerto meno entuziastų lauks Evaldo Mikalauskio meninė akcija – grafikos spaustuvė. Meninės akcijos metu bus galima įsigyti grafikos atspaudų su Šiluvos vaizdu. Istorinio paveldo pastate vyks audiovizualinio meno grupės BIONICS (Lina Pranaitytė, Urtė Pakers) instaliacijos PULSARAS pristatymas.

Liepos 14 d. parke priešais Šiluvos gimnaziją vyks Algimanto Šlapiko skulptūrų parodos atidarymas. Liepos 17 d. vakarą rinksimės bienalės klube kavinėje „Šiluvos karūna“, kur išgirsime džiazo trio koncertą. Liepos 18 d. Šiluvos parapijos namų kūrybinėse dirbtuvėse Vaiva Koveraitė-Trumpė supažindins su transfer grafikos technika. Kūrybinių dirbtuvių tęsinys – liepos 19 d.

Liepos 19 d. lektoriai Borisas Jokubauskis ir dr. Kristina Jurgita Pačkauskienė Piligrimų informacijos centre seminaro metu papasakos apie ikonografijos praeitį ir dabartį, jos technologijas. Seminaro tęsinys liepos 20 d. Seminarų dalyviai gaus vardinius Šiluvos meno bienalės sertifikatus.

Liepos 20 d. prie Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčios leisimės į linijų pasaulį Evaldo Mikalauskio skaitmeninės grafikos darbų pristatyme. Bienalės klubas kavinėje „Šiluvos karūna“ ir moderatorė Silvija Čižaitė-Rudokienė organizuos atvirą diskusiją „Menininko misija šiuolaikiniame pasaulyje“.

Liepos 21 d. Piligrimų informacijos centre sulauksime tarpusavyje sava estetika rezonuojančių autorių Bruno Gaspar (Portugalija) ir Aistės Juškevičiūtės – parodos atidarymo. O Šiluvos gimnazijoje galėsime išvysti tarptautinio tapybos plenero vaisius. Plenere vietos konteksto inspiracijas patyrė šie autoriai: Oksana Svizhak (UA), Valerija Moskvitina-Dmytriieva (UA), Marina Konovalova (BLR), Daniel Gromacki (PL), Valentinas Varnas (LT). Bienalės klubas kavinėje „Šiluvos karūna“ vėl vilios padžiazuoti su džiazo trio. Tądien taip pat suskubsime į Šiluvos kultūros namus, kur patirsime nuosekliai video meno kalbą plėtojančio autoriaus – Andriaus Kviliūno – vaizdo meno darbų pristatymą. Turiningą dieną užbaigsime bendru A. Kviliūno ir grupės ONE TWO FREE akustiniu vaizdo meno performansu.

Liepos 22 d. Valerija Moskvitina-Dmytriieva (UA) Šiluvos parapijos namuose padės išlaisvinti savo vidinį kūrybinį gaivalą tapybos kūrybinėse dirbtuvėse. Nepraleiskite ir Gretos Kardišiūtės instaliacijos „Paliestas“ kūrimo proceso pristatymo Jono Pauliaus II atvykimo aikštelėje. Tai – puiki proga žvilgterėti į kūrinių gimimo užkulisius.

Rugpjūtį numatoma vizualinių metaforų meistro Sauliaus Vaitiekūno objektų paroda Šiluvoje.
Rugsėjį –Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės šiuolaikinės ir archetipiškos tapybos paroda Raseinių krašto istorijos muziejuje. Spalį – Tado Kazakevičiaus fotografijų paroda „Archainis religingumas“ Šiluvoje. Lapkritį – foto meno konkurso „Homo“  paroda Raseinių krašto istorijos muziejuje.

Šiluvos meno bienalė atveria šį miestą naujiems procesams. Kūryba, tradicija ir šiuolaikiškumas bei religija čia įtraukiami į daugiasluoksnį ir vaisingą dialogą.
Būties ir buities kolizija A. Kviliūno videomene. Naujo video premjera Šiluvos bienalėje

Andrius Kviliūnas, vienas nuosekliausiai videomeną Lietuvoje plėtojančių kūrėjų, liepos 21 dieną pakvies Šiluvos bienalės lankytojus į savo darbų peržiūrą, kuri vyks Šiluvos kultūros namuose (Jono Pauliaus II g. 12). Tuomet menininkas atliks performansą kartu su trio ONE TWO Free. Šią programos dalį užbaigs A. Kviliūnio specialiai bienalei sukurto videomeno kūrinio premjera.

A. Kviliūnas yra sukūręs nemažai video darbų religine tematika. Dalį jų galėjote išvysti Bažnytinio paveldo muziejuje, tačiau šioje peržiūroje bus rodomi ir visai nauji kūriniai. Menininkas vis imasi religinių temų, jos autoriui yra nuolatos aktualios. Autorius svarsto, jog jo susidomėjimą galėjo nulemti tai, kad yra užaugęs karštai tikinčioje šeimoje.

Gyvieji paveikslai

Vaikystėje A. Kviliūną pakerėjo paveikslai bažnyčioje ir visa maldos namų aplinka. Būdamas paaugliu ir paveiktas Bill Viola kūrybos, ne sykį su draugais bandė sukurti gyvąjį paveikslą. Šiuo metu autorius tvirtino sukuriantis kelis religinius video į metus, vengdamas išsisėmimo.  Menininkas prisipažįsta esantis agnostikas – abejojantis. Vaikystėje jis buvo giliai, bet vaikiškai tikintis. Dabar menininkas jaučia tam tikrą distanciją tarp savo ir religinės pasaulėžiūros.

Kita vertus, A. Kviliūnas įsitikinęs, jog visos religinės istorijos labai gražios ir poetiškos. Menininkas prisimena tokius siužetus: Mariją egiptietę įveda į bažnyčią, Šv. Antaną gundo velnias, pasirodęs kaip labai graži moteris, Šventasis Andrejus įkuria Kijevo miestą, prisilietimais vyksta pagijimo stebuklai. A. Kviliūnas sako: „Kai tikėjimo dabar nedaug, tos legendos – kaip gaivaus oro gurkšnis, kur nėra rinkos dėsnių ir pragmatiškumo. Tik tikėjimas ir dvasiniai dalykai.“

Taikiai pankiška pasaulėjauta

Specialiai bienalei sukurtas jo videodarbas vadinasi „Šventa Marija ir šventa Ona“. Šventosios atlieka buitinius darbus: plauna indus, gamina kiaušinienę. Aukso legendoje aprašyta, kad Ona ir Marija mokino vaikus visokių darbų – kaip nuimti derlių, kepti duoną. Pasirenkamas lietuviškas interjeras, o vietoje peizažo – religiniai vaizdai.

Ruošdamasis performansui, A. Kviliūnas klausėsi merginų ONE TWO Free muzikos ir miksavo su savo video kūriniais. Menininkas tokius eksperimentus mėgo daryti ankstyvesnėje savo kūryboje, tad autorius džiaugiasi galėdamas sugrįžti prie šios kūrybinės krypties.

A. Kviliūno videomeno kalbą galime apibūdinti kaip psichodelinę, kur pasąmoniniai vaizdiniai neatpainiojimai susipina su realybės audiniu. Kūriniuose nestinga humoro, skaitmeninės kartos nuorodų, autoironijos, taikiai pankiškos pasaulėjautos.

Kur apsistoti Šiluvos meno bienalės metu?

Renginio dalyviams Šiluvos meno bienalės metu siūlome apsistoti restorane „Šiluvos karūna“ (Bukoto g. 10A, Šiluvos mstl. Raseinių r. sav., tel +370 618 35 888); Rasos ir Juozo Šlepų kaimo turizmo sodyboje (Jono Pauliaus II g. 13, Šiluva, tel. +370 615 40 956; Jono Pauliaus II-ojo piligrimų namuose (M. Jurgaičio g. 5 Šiluva, tel. +370 687 871 24) arba kaimo turizmo sodyboje „Pakalnė“ (Kušeliškės k., Šiluvos sen. Raseinių r., tel. +370 687 74 147).

 

 

 

 

 

 

 


Atraskite Raseinius dar lengviau

Raseinių kraštas garsėja savo unikaliu kraštovaizdžiu, natūralia gamta, kurią atranda vis daugiau keliautojų. Mūsų krašte gausu gamtos, istorijos, architektūros ir kitų kultūros paveldo vertybių, kurias privalu aplankyti tiek vietiniams, tiek atvykstantiems. Turbūt jau pastebėjote Raseinių mieste ir rajone pastatytus naujus ženklus, nukreipiančius į lankytinas rajono vietas, stendus su turistine informacija ar pėsčiųjų rodykles Raseiniuose, Ariogaloje ir Betygalos bei Viduklės miesteliuose. O paskutinę birželio savaitę Raseinių miesto veidą papildė ir didelio formato fotografijos, kuriose pavaizduoti tarpukario Raseiniai.

Informaciniai stendai įrengti įgyvendinant projektą „Jonavos, Kėdainių ir Raseinių rajonų savivaldybes jungiančių trasų ir turizmo maršrutų informacinės infrastruktūros plėtra“. Šiuo projektu siekiama  pagerinti informavimą apie lankytinus objektus savivaldybėse bei padėti turistams lengviau rasti norimus objektus. Tikėtina, jog tai taip pat padidins domėjimąsi kultūros, gamtos, paveldo objektais. Ženklai pastatyti nurodant kelią prie nekilnojamų kultūros vertybių arba lankytinų vietų, įtrauktų į Raseinių rajono savivaldybės tarybos patvirtintą sąrašą. Neretai keliautojai renkasi lankyti objektus pagal kelio kokybę, todėl džiugu, jog šie ženklai pastatyti prie lengvai privažiuojamų, lankymui pritaikytų objektų.

Nuo šiol rajone rasite didelius dviejų tipų informacinius stendus – medinius stendus Dubysos regioninio parko teritorijoje, o metalinius –  prie pagrindinių rajono kelių ir mieste. Juose turistai ras esminę informaciją apie mūsų kraštą, išvys lankytinų objektų, žemėlapį ir kt. Nepaisant to, prie visų Raseinių rajono bažnyčių, žymiausių paminklų pastatyti stendai-knygos, kuriose pateikiama išsamesnė objekto istorija lietuvių ir anglų kalbomis. Mėgstantiems pasivaikščiojimus – puiki naujiena! Raseinių ir Ariogalos miestuose, Betygalos bei Viduklės miesteliuose pastatytos rodyklės pėstiesiems, jose nurodytas lankytino objekto pavadinimas ir atstumas iki jo. Na, o Raseiniuose sukurta išskirtinė pėsčiųjų rodyklių sistema, vedanti keliautoją ratu, aplankant žymiausias ir įdomiausias miesto vietas.

Dar viena puiki naujovė Raseiniuose! Įgyvendinant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio Raseinių rajone minėjimo programą, buvo sumanyta Raseinių mieste įrengti ilgalaikę tarpukario nuotraukų parodą. Nuo šiol raseiniškiai ir miesto svečiai  gali išvysti 10 fotografijų, kuriose matomas būtent tos vietos vaizdas tarpukariu. Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo g., šalia čia esančios vaistinės, rasite evangelikų liuteronų kirchės, kuri kadaise čia stovėjo, fotografiją. Dėkojame Raseinių krašto istorijos ir Lietuvos Nacionaliniam muziejams už leidimą naudoti nuotraukas šiai ilgalaikei parodai. Šį projektą parengė ir įgyvendino VšĮ „Atrask Raseinius“. Tikime, kad visos šios naujovės padės mums visiems iš naujo atrasti Raseinių kraštą!

VšĮ „Atrask Raseinius“ informacija


Nemokamas seminaras

Kviečiame dalyvauti seminare „ES paramos galimybės verslui“

Seminaro metu bus aptariamos pagrindinės ES parmos priemonės:
1. „Jaunieji ūkininkai“ – pagal šią priemonę remiama žemės ūkio produktų gamyba, prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų (išaugintų) valdoje) apdorojimas (rūšiavimas, pakavimas ir t. t.), perdirbimas ir tiekimas rinkai. Paramos suma vienam paramos gavėjui – 40 tūkst. Eur, kompensuojant 100 proc.
2. „Verslo pradžia kaimo vietovėse“ – parama teikiama ne žemės ūkio verslui kurti. Paramą gali gauti kaimo vietovėje registruotos labai mažos įmonės (įregistruotos ne anksčiau kaip prieš 6 mėn. iki paraiškos pateikimo). Didžiausia parama – 40 tūkst. Eur vienam projektui.
3. „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir plėtrą“ – parama skirta didinti ūkio subjektų gyvybingumą ir konkurencingumą, taip pat skatinti inovacines ūkių subjektų technologijas, skatinti maisto tiekimo grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir tiekimą rinkai.
Seminarą ves UAB „Sintesi consulting“ atstovai, kurie pristatys esamas ES paramos priemones.

KADA? Liepos 4 d., 10:00 val.
KUR? M. Martinaičio viešojoje bibliotekoje (antrame aukšte)

Seminaro trukmė – 1-1,5 val.

SEMINARAS NEMOKAMAS
BŪTINA REGISTRACIJA
tel. +370 613 55 060, el. p. dominyka@atraskraseinius.lt