Apgyvendinimo įstaigų dėmesiui

Beveik kas ketvirta Lietuvos apgyvendinimo įstaiga internetinėje erdvėje prisistato kaip viešbutis, neturėdama šiai apgyvendinimo paslaugai skirtos licencijos – tokias įžvalgas atskleidė 2019 m. liepos–rugsėjo mėnesiais vykdyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) patikrinimai internetinėse apgyvendinimo paslaugų užsakymų sistemose.

Tarnybos specialistai nustatė, kad apie 400 apgyvendinimo įstaigų analizuojamu laikotarpiu skelbėsi esančios viešbučiais, nors tuo metu Lietuvoje buvo išduotos vos 282 licencijos verstis viešbučio paslaugoms. Dėl 105 klaidinančią informaciją skelbusių apgyvendinimo įstaigų buvo atliktas išsamesnis tyrimas, šioms įstaigoms išsiųsti pranešimai su faktinėmis pažeidimų aplinkybėmis. Iš jų 33 ištaisė klaidinančią informaciją, 7 pateikė prašymus licencijai gauti, o 28 jau yra licencijuotos, tačiau vis dar klaidinančiai skelbė informaciją apie save internete. Dar 37 įstaigos buvo nelicencijuotos ir klaidingai teikė informaciją, iš kurių 13 po įspėjimų nurodė, kad pažeidimus ištaisys, o 24 visiškai neatsiliepė į Tarnybos raginimus. Reikalavimų nesilaikantiems verslininkams bus taikoma teisės aktuose numatyta atsakomybė.

Tarnyba pažymi, kad visi apgyvendinimo paslaugas Lietuvoje teikiantys asmenys privalo vartotojams teikti tikslią ir teisingą informaciją apie šių paslaugų rūšį, vietą, teikiamas paslaugas, kainą bei klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų kokybės įvertinimą – žvaigždutes. Už Turizmo įstatyme nustatytų apgyvendinimo paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimą apgyvendinimo paslaugos teikėjui gali būti taikoma Administracinių nusižengimų kodekse numatyta administracinė atsakomybė, o už klaidinančią reklamą – Reklamos įstatyme numatyta atsakomybė.

Tarnyba primena, kad klasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas (viešbučių, motelių, svečių namų ir kempingų paslaugas) gali teikti tik nustatyta tvarka Tarnybos išduotą galiojantį apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą turintis asmuo. Neklasifikuojamosios apgyvendinimo paslaugos – apartamentų kompleksai, kaimo turizmo paslaugos, nakvynės namai, nakvynės ir pusryčių paslaugos, poilsio namai, turistinio laivo apgyvendinimo paslaugos, turistinės stovyklos, sanatorijos ir trumpalaikio apgyvendinimo paslaugos – taip pat privalo būti registruojamos Tarnyboje.

Daugiau informacijos apie apgyvendinimo paslaugų teikimui keliamus reikalavimus galite rasti Tarnybos tinklalapyje:

http://vvtat.lt/vartojimo-paslaugos/turizmo-paslaugos/apgyvendinimo-paslaugu-teikimas/603.

Atkreipiame dėmesį, kad šiais metais atlikti viešbučių tikrinimai ir dėl asmens duomenų apsaugos. Asmens duomenų apsaugos priežiūros institucija aiškinosi, ar šio sektoriaus atstovai tinkamai tvarko klientų asmens duomenis registracijos tikslu. Daugiau informacijos apie šiuos tikrinimus galite rasti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos tinklalapyje: https://vdai.lrv.lt/lt/naujienos/viesbuciai-patikrinti-del-klientu-asmens-duomenu-tvarkymo-registracijos-tikslu.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos informacija


Keisčiausias ledų žemėlapis

Šoninė, burokėliai ir jūros dumbliai yra tik keletas neįprastų skonių, kuriais išradingi Lietuvos kulinarai pagardina ledus. Nacionalinė turizmo skatinimo „Keliauk Lietuvoje“, tęsdama GASTROliavimo po Lietuvą gido tradiciją, pristato interaktyvų vietų, kuriose galima paragauti keisčiausių lietuvių pamėgto deserto variacijų, žemėlapį.

„Kurdami ledų žemėlapį, maloniai nustebome, kiek įdomių skonių siūlo ne tik Vilniaus, bet ir Birštono, Telšių, Rokiškio bei kitų miestų bei miestelių virtuvės. Juk dažnai būtent neįprastas patyrimas, kuriuo gali tapti ir avokado ar šaltibarščių skonio ledai, paskatina atrasti naujas vietas,“ – pasakoja „Keliauk Lietuvoje“ produktų ir rinkodaros vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. „Tikimės, kad ledų žemėlapis pasitarnaus ne vienam smaližiui. Rugsėjis nusimato šiltas, tad siūlome ledų sezoną „uždaryti“ neįprastai.“

Ledų iššūkiui pasirengę skaitytojai su Ledų žemėlapiu gali susipažinti pagrindinėje šalies turizmo  internetinėje svetainėje. Stilizuotame žemėlapyje jie ras dvidešimties kavinių ir restoranų adresus ir nuorodas į jų puslapius ar paskyras socialiniuose tinkluose.

Anot Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės, ledų žemėlapį sukurti paskatino didžiulė birželį pristatyto GASTROliavimo po Lietuvą gido sėkmė.

„GASTROliavimo po Lietuvą gidas tapo absoliučiu šios vasaros hitu, per mūsų pagrindinę šalies turizmo svetainę lithuania.travel , žiniasklaidą ir spausdintus leidinius pasiekusiu didelę dalį Lietuvos gyventojų. Vien savaitgalį vykusių „Sostinės dienų“ metu buvo išdalinta virš 2000 leidinių, o internetinėje svetainėje gidą „vartė“ beveik 50 tūkst. žmonių. Siekiame, kad šiandien pristatomas Ledų žemėlapis, kaip ir ateityje planuojamos rinkodarinės priemonės, skatintų lietuvius aktyviau keliauti po savo šalį. Pagal vietinio turizmo tyrimą, daugiau nei trečdalis lietuvių kavinių ir restoranų lankymą nurodė kaip vieną pagrindinių veiklų, kuriomis užsiima keliaudami,“ – tęsia „Keliauk Lietuvoje“ produktų ir rinkodaros vadovė.

Beje, atnaujintą GASTROliavimo po Lietuvą gidą, kuris pasipildė tokiais patiekalais kaip garšvų sklindžiai su ančių kiaušiniais, galima rasti šalies turizmo svetainėje „Keliauk Lietuvoje“ svetainėje.

Vietinis turizmas Lietuvoje ir toliau muša rekordus. Pirmąjį šių metų pusmetį po šalį su bent viena nakvyne keliavo 919 tūkst. gyventojų. Jų skaičius, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu išaugo net 13,23 proc. Vietiniai turistai sudaro daugiau negu pusę visos šalies turizmo rinkos – 55,2 proc. Maistui kelionės metu vietiniai turistai skiria daugiau nei trečdalį savo išlaidų.

 „Keliauk Lietuvoje“ informacija


Naktinis žygis Betygaloje

Nuo Betygalos Dubysos slėniu nusidrieks žygio maršrutas Šv. Jokūbo keliu iki stebuklingos Ugionių bažnytėlės. Kol kas juo dar netraukia minios piligrimų į Santjago de Kompostela, bet gal mes ir būsime tas pirmasis būrys, įspaudęs pėdsakus šventąjame kelyje.

Ugioniuose lauks soti kareiviška košė ir penas sielai – poezija ir muzika, galima bus pasirinkti mėgstamą patiekalą iš šių visų pasiūlymų.

𝐁𝐮̄𝐭𝐢𝐧𝐚 𝐢𝐬̌𝐚𝐧𝐤𝐬𝐭𝐢𝐧𝐞̇ 𝐫𝐞𝐠𝐢𝐬𝐭𝐫𝐚𝐜𝐢𝐣𝐚 𝐢̨ 𝐳̌𝐲𝐠𝐢̨:
tel. +370 613 55 060 arba el.p. dominyka@atraskraseinius.lt

KADA? Rugsėjo 6 d., 21:00 val.

Startas – Parkelyje priešais Betygalos seniūniją (Sporto g. 1, Betygala), atstumas – 7 km
Žygį ves VšĮ „Atrask Raseinius“ vadovas Arnas Zmitra.

Daugiau informacijos www.menopiligrimai.lt
Meno kelionę organizuoja Raseinių rajono kultūros centras.
Pagrindinis rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba.


Paveldo dienos Raseiniuose

Kviečiame drauge paminėti Europos kultūros paveldo dienas Švč. Trejybės cerkvėje!

Koncertuos solistė Laima Česlauskaitė (sopranas) su Panevėžio styginių kvartetu (Renatas Bedalis (klarnetas), Diana Labudienė (II smuikas), Lina Sutkienė (altas), Rokas Vizbaras (violončelė).

Koncerto metu išgirsite J. S. Bach, J. Pachelbel, C. François, J. Naujalio, J. Tallat-Kelpšos kūrinius!

𝐑𝐞𝐧𝐠𝐢𝐧𝐲𝐣𝐞 𝐬𝐮𝐫𝐢𝐧𝐤𝐭𝐨𝐬 𝐬𝐚𝐯𝐚𝐧𝐨𝐫𝐢𝐬̌𝐤𝐨𝐬 𝐚𝐮𝐤𝐨𝐬 𝐛𝐮𝐬 𝐬𝐤𝐢𝐫𝐭𝐨𝐬 𝐒̌𝐯𝐜̌. 𝐓𝐫𝐞𝐣𝐲𝐛𝐞̇𝐬 𝐜𝐞𝐫𝐤𝐯𝐞̇𝐬 𝐫𝐞𝐦𝐨𝐧𝐭𝐮𝐢.

Kur? Švč. Trejybės cerkvėje (Vytauto Didžiojo g. 10, Raseiniai)
Kada? Rugsėjo 20 d., 18:00 val.

Renginys nemokamas
Organizatorius VšĮ „Atrask Raseinius“

 


Rekordinis turistų skaičius

831 tūkst., arba net 9,25 proc. daugiau. Šis užsienio turistų augimas 2019 m. I pusmetį yra didžiausias per pastaruosius 5 metus. Po šalį keliavę užsienio gyventojai sausio, vasario ir kovo mėnesiais dažniau rinkosi ir nakvynę apgyvendinimo įstaigose – jose praleido 1,784 tūkst. nakvynių, t.y. net  7,84 proc. daugiau nei 2018 m. I pusmetį. Viso po Lietuvą minėtą laikotarpį bent su viena nakvyne keliavo 1,750 tūkst. turistų, arba 11,30 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2018 m.

Vis dar atsiliekame nuo Latvijos ir Estijos. „Užsienio turistų augimas – itin optimistinis ir remdamiesi pirmojo metų pusmečio skaičiais galime prognozuoti, kad šitie metai bus labai geri, tačiau pagal užsienio turistų skaičių mes vis dar atsiliekame nuo regiono kaimynų. Latvijoje ir Estijoje užsienio turistų yra daugiau, tiek absoliučiais skaičiais, tiek skaičiuojant tūkstančiui gyventojų. Jei ir toliau Lietuvos užsienio turistų skaičius augs esamu lygiu, latvius pavysime 2024, o estus 2030 metais. Jeigu norime pavyti greičiau, turime visi kartu vystyti turizmo infrastruktūrą, tiksliau skaičiuoti atvykstančius turistus bei vykdyti tikslią ir efektyvią šalies turizmo rinkodarą,”- teigia Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros “Keliauk Lietuvoje” direktorius Dalius Morkvėnas.

Vokietija išlieka lydere tarp šalių, kurių gyventojai svečiuojasi Lietuvoje. Kaip ir pernai, taip ir šiemet, Vokietija išlieka pirmoje vietoje pagal turistų skaičių Lietuvoje. Per pirmą pusmetį Lietuvoje apsilankė 93,6 tūkst. Vokietijos gyventojų, tai 9,37 proc. daugiau nei prnai tuo pačiu metu. Toliau rikiuojasi kaimyninė Lenkija su net 10,52 proc augimu ir Rusiją. Šalių iš kurių į Lietuvą atvyksta daugiausia turistų penketuką baigia taip pat kaimynės Baltarusija ir Latvija. Vis daugiau laiko Lietuvoje praleidžia lenkai ir latviai – auga jų viešnagės trukmė.

Turistų srautas iš Prancūzijos rekordinis. Šalių iš kurių į Lietuvą atvyksta daugiausia turistų dešimtuke tvirtai įsitvirtino Prancūzija. Augimas pirmą pusmetį – net 24,42 procentai. 21,4 tūkst. Prancūzijos gyventojų Lietuvoje praleido daugiau negu 40 tūkst nakvynių ir jų viešnagės trukmė ilgėjo daugiau negu trimis procentais – jie pas mus viešėjo beveik dvi naktis.

Nesustoja augimas iš Ukrainos, Jungtinė Karalystės ir Suomijos. Kaip ir pirmą metų pusmetį, taip ir toliau augimo lydere išlieka Ukraina, esanti šeštoje vietoje tarp šalių iš kurių į Lietuvą atvyksta daugiausia turistų. Per pirmąjį pusmetį Lietuvoje apsilankė 51,4 tūkst. turistų, kurie čia praleido 107,4 tūkst nakvynių ir yra lyderiai pagal viešnagės trukmės augimą dešimtuke – net 9,09 proc. Ukrainiečiai Lietuvoje praleidžia daugiau nei dvi naktis. Dviženkliu augimu jau trečius metus iš eilės išsiskiria Jungtinė Karalystė bei pirmą dešimtuką vainikuojanti Suomija. Su bent viena nakvyne per šešis pirmuosius metų mėnesius pas mus viešėjo 36,3 tūkst. Jungtinės Karalystės gyventojų bei 20,9 suomių.

Lietuva ir toliau traukia turistus iš tolimųjų rinkų. Augimas pirmąjį metų pusmetį iš Kinijos ir Izrealio – rekordinis. Lietuvoje apsilankė 9 tūkst. kinų, tai yra 36,6 proc daugiau nei pernai tuo pačiu metus. Turistų iš Izrealio, itin mėgstančių Lietuvos kurortus, skaičius taip pat augo daugiau nei 30 proc., jų pirmą pusmetį Lietuvoje viešėjo 9,4 tūkst. Nemažėja turistų iš Japonijos ir JAV, jų pirmą pusmetį apsilankė po 12, 4 tūkst. ir 20, 9 tūkst.

Lietuvos gyventojai ir toliau muša rekordus. Vietinio turizmo augimas stabiliai auga - pirmą pusmetį po šalį su bent viena nakvyne keliavo 919 tūkst. gyventojų. Jų skaičius, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu išaugo net 13,23 proc. Vietiniai turistai sudaro daugiau negu pusę visos šalies turizmo rinkos – 55,2 proc. Toks aukštas rodiklis kompensuoja turistų iš užsienio srautams būdingus sezoninius svyravimus. Palyginimui, Latvijoje vietinis turizmas sudaro tik apie 30 proc., Estijoje – apie 40 proc. visos turizmo rinkos.

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ informacija


Baltijos kelias muziejuje

Rugpjūčio 23-24 dienomis Aštuonračio muziejus paminėti Baltijos kelio 30-metį kartu! Muziejuje bus rodomas filmas apie Baltijos kelią.


Kinas po žvaigždėmis

Filmo peržiūra po atviru dangumi Maironio parke – dar vienas būdas atrasti Raseinius! Jau trečius metus iš eilės VšĮ „Atrask Raseinius“ komanda kviečia raseiniškius ir miesto svečius išbandyti „kino salę“ Maironio parke. Pirmadienio vakarą susirinkusieji turėjo galimybę išvysti restauruotą A. Žebriūno filmą „Riešutų duona“.

Šiemet filmo peržiūra ypatinga tuo, kad dešimtąjį sezoną švenčiantis „Kinas po žvaigždėmis“ kartu su Lietuvos kino centru, kvietė visus miestus, bendruomenes, pasaulio lietuvius jungtis prie „Lietuviško kino nakties“ ir visame pasaulyje nemokamai žiūrėti šį filmą. Prie iniciatyvos prisijungė daugiau nei 50 Lietuvos ir pasaulio miestų!

Prieš peržiūrą žiūrovai dalyvavo loterijoje, kurioje galėjo laimėti fotoalbumą „100 neatrastų Raseinių krašto vietų“, Keliautojo žinyną „Ariogalos ir Betygalos kraštas“ ir ne tik. Anot susirinkusiųjų, tokios iniciatyvos yra šauni pramoga, skatinanti susidomėjimą lietuvišku kinu, o mačiusiems ne pirmą kartą – iš naujo įvertinti iš kitos perspektyvos.

Sauliaus Šaltenio romano motyvais sukurta „Riešutų duona“ pasakoja apie dvi šeimas ir jaunuolių Liukos bei Andriaus meilę. Pagrindinius herojus vaidinančių Elvyros Piškinaitės ir Algirdo Latėno meilės istorija prasitęsė ir už filmavimo aikštelės ribų, aktoriai neseniai atšventė 40 metų santuokos jubiliejų. 1978-aisiais sukurtas filmas – tai lyriška istorija, kai švelnūs atsiminimai apie vaikystę kaime, pirmuosius romantiškus jausmus ir tikrojo gyvenimo pradžią, persipina su tragikomiškais nesusipratimais ir žmogiškomis silpnybėmis.

Renginio organizatoriai, VšĮ „Atrask Raseinius“ komanda, džiaugiasi gausiu būriu susirinkusiųjų ir už pagalbą renginio metu dėkoja Raseinių kultūros centrui.


Rudens išvyka į Zarasus

Rugsėjo 7 d. (šeštadienį) kviečiame vykti kartu į Zarasus!

Maršrutas:

  • Zarasai;
  • Šlyninkos vandens malūnas;
  • Pietūs malūne;
  • Stelmužė;
  • Šventa vieta prie Imbrado ežero;
  • Sartų ežero apžvalgos bokštas.

Būtina registracija tel. +370 618 34 611

EKSKURSIJA MOKAMA, VIETŲ SKAIČIUS RIBOTAS.


Išrinkite gražiausią fontaną

Šiltuoju ir šviesiuoju metų laiku daug rečiau dangų puošia margaspalviai ugniniai fejerverkai, o vasariška alternatyva jiems – gaivinantys ir akį džiuginantys fontanai. Kelionių po Lietuvą portalas pamatykLietuvoje.lt ir Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacija (LTICA), vienijanti 45 Lietuvos turizmo informacijos centrus, kviečia daugiau sužinoti apie po visą šalį išsibarsčiusius fontanus, juos aplankyti kelionių po Lietuvą metu ir išrinkti gražiausią.

Pradžioje turėję tik labai paprastą ir vienintelę funkciją – patogiai patiekti vandenį naudojimui – ilgainiui fontanai virto mėgiamu architektūros ir puošybos elementu dvaruose, parkuose ir miestų aikštėse. Atsiradus vandens pompoms, fontanai šovė į naujas aukštumas. Štai pavyzdžiui aukščiausiu pasaulyje tituluojamas fontanas esantis Saudo Arabijoje savo vandenis šauna net į 260 metrų aukštį! Tuo tarpu aukščiausio Lietuvoje, Zaraso ežero fontano aukštis siekia 30 metrų. Šiuolaikinės technologijos fontanus pavertė ypatingais vandens šokį, šviesas, muziką apjungiančiais meno kūriniais. Kaip teigia fontanus Lietuvoje įrenginėjančios įmonės UAB „Poolservice. Lt“ direktorius Mantvydas Šakalys – „šiuo metu stengiamasi fontanus modifikuoti taip, kad vartotojas pats galėtų juos valdyti ir gauti grįžtamąjį ryšį, o netik stebėti“. Tokie interaktyvūs fontanai jau veikia Vilniaus Lukiškių aikštėje, Palangoje, Elektrėnuose, o jau greitu metu naujais interaktyviais fontanais pasipuoš Kaunas ir Raseiniai. Jau įrenginėjamame fontane Raseiniuose bus taikomos interaktyvios projekcijos ant vandens. Tai bus pirmasis tokio tipo fontanas Lietuvoje, kurį planuojama atidaryti jau šį rugpjūtį.

Lietuvoje pirmieji fontanai įrengti dar renesanso laikotarpiu Verkių ir Palangos dvaruose. Nemažai jų įvairiose miestų erdvėse atsirado sovietmečiu. O pastaruoju metu fontanai vėl tapo madingu miestų architektūros elementu ir atrakcija tiek jų gyventojams, tiek svečiams. „Fontanas tai gerovės simbolis, todėl natūralu, kad kylant gyvenimo kokybei fontanų Lietuvoje daugėja“ – teigia M. Šakalys. Šiuo metu kelionių po Lietuvą portalo pamatykLietuvoje.lt turizmo žemėlapyje pažymėti daugiau kaip 100 įdomiausių, įvairiose Lietuvos viešosiose erdvėse veikiančių fontanų. Fontanų Lietuvoje daug daugiau, tad žemėlapis ir toliau pildomas.

Kviečiame susipažinti su keliais išskirtiniais fontanais Lietuvoje:

Sūkurinis fontanas Butrimonyse (http://bit.ly/30njdPB). Pagrindiniu šiemet rekonstruotos Butrimonių miesto aikštės akcentu tapo sūkurinis fontanas. Jis yra vienintelis toks Lietuvoje: akrilo kolbos formos, viduje sukasi didžiulis vandens sūkurys. Per fontano sieną bėga vanduo, kuris sukuria nepakartojamą vaizdą.

Lukiškių aikštės interaktyvus fontanas (http://bit.ly/32fxNuk) Baltijos šalyse analogų neturinčio interaktyvaus fontano unikalumas tame, jog fontano plotą stebi specialios kameros, kurios pagal žmogaus judesius ar judėjimo kryptį aktyvuoja vandens sroves.

Fontanas “Šeimyninis dušas” (http://bit.ly/2JjuP0A). Dar vienas išskirtinis savo išvaizda, labai mėgstamas ir fotogeniškas fontanas Vilniuje. Jis tapo mėgiama pramoga ir vieta atsigaivinti ne tik mažiesiems jo lankytojams.

Fontanas Zaraso ežere (http://bit.ly/2Z9Enk8) –  aukščiausias fontanas Lietuvoje. Jo srovės aukštis siekia 30 m.

Nacionalinio Operos ir baleto teatro fontanas (http://bit.ly/2OiV3oj) – didžiausias savo paviršiaus plotu fontanas, kuris po rekonstrukcijos atvertas vos prieš kelias savaites.

Palangos muzikinis fontanas (http://bit.ly/2Yj24p0). Palangoje Jūratės g. esantis šviesos ir muzikos fontanas ypatingas tuo, kad vandens srovių ir šviesų choreografiją keičiasi pagal realiu laiko grojančią muziką, o ne pagal iš anksto sudarytą veikimo algoritmą. Todėl „pataikymas į taktą“ yra absoliutus. Tai vienintelis toks fontanas Lietuvoje.

Fontanai pildantys lankytojų pageidavimus. Bene garsiausias ir labiausiai lankomas muzikinis fontanas, kurio melodiją užsakyti gali patys lankytojai yra Druskininkuose. Siunčiant SMS žinutę užsakyti pageidaujamą melodiją ir fontano šokį pagal ją taip pat galima Kupiškyje, Palangoje, Utenoje, Telšiuose.

Šokantys fontanai. Be jau minėtų lankytojų pageidavimus pildančių fontanų, savo įspūdingomis garso, šviesų ir vandens šokio instaliacijomis išsiskiria fontanai Radviliškyje, Šakių karilionas, muzikinis fontanas Ančios ežere Veisiejuose, fontanas Liudvinave.

Gražiausio fontano Lietuvoje rinkimai
Kelionių po Lietuvą portalas pamatykLietuvoje.lt kartu su Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacija iš viso Lietuvos fontanų sąrašo išrinko 35, jų manymu verčiausių varžytis dėl gražiausiojo titulo ir kviečia balsuoti. Gražiausiojo rinkimuose dalyvaujančių fontanų sąrašą bei nuorodą į elektroninę balsavimo formą rasite adresu https://www.pamatyklietuvoje.lt/fontanai. Rinkimai vyks visą rugpjūčio mėnesį, o suskaičiavus balsus, gražiausias Lietuvos fontanas bus paskelbtas paskutinę šios vasaros dieną.

Kaip balsuoti?

  • Apsilankykite gražiausio fontano Lietuvoje rinkimų puslapyje pamatykLietuvoje.lt/fontanai
  • Susipažinkite su visais rinkimams nominuotais fontanais
  • Paspaudę „Balsuoti” elektroninėje balsavimo formoje pasirinkite 3 fontanus, kuriems skiriate savo balsus
    (jei sąraše neradote Jums gražiausio fontano, įrašykite jį tam skirtame laukelyje)
  • Išsiųskite savo balsą rinkimų organizatoriams.
    (iš vieno el. pašto adreso balsuoti galima vieną kartą)

 
Daugiau informacijos:

Arvydas Dotas

pamatykLietuvoje.lt portalo vadovas

+370 605 13855, info@pamatykLietuvoje.lt
Lina Baublienė

Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacijos prezidentė

+370 601 48171, lticaprezidentas@gmail.com


Tęsiasi Šiluvos bienalė

Šiluvos bienalės meno simpoziumo savaitė prasidėjo gana triukšmingai. Nors neskambėjo fanfaros ar dangaus trimitai, tačiau pučiamųjų grupė BRASSPALVOS jau nuo pat pradžių įtraukė į ritmingą emocijų verpetą. Tokiu tempu sukosi ir grafiko Evaldo Mikalauskio spausdinimo mašina, išleisdama į pasaulį vis naujus spalvotus Švč. Mergės Marijos koplyčios  atspaudus.

Visai kitą nuotaiką spinduliavo audiovizualinio meno grupės BIONICS (Lina Pranaitytė, Urtė Pakers) instaliacija PULSAR. Atvėrus duris į seną žydų prekeivio sandėlį, tolimajame kampe mirguliuojantis objektas, gaubiamas įvairiaspalvės aureolės, atrodė tarsi ateivių kosminis laivas, skleidžiantis savitus komunikavimo garsus ir ženklų šifrus. Nejučia apėmė pakilaus laukimo būsena – tuoj tuoj tapsime pirmojo kontakto su nežemiškosiomis civilizacijomis liudininkais…

Nežinomybės nuojautos

Vėliau išsigrynino ir kitos asociacijos – ant rąstų sienos matomas užrašas „1947“ primena jau visai kitą istoriją – tais metais čia buvo suvaryti miestelio ir apylinkių žmonės, vėliau ištremti į Sibirą. Gal instaliacija sustiprino ir ėmė transliuoti į pastato sienas įsismelkusias nežinomybės nuojautas, kolektyvinės sąmonės impulsus, įrašytus šioje aplinkoje ir išlikusius iki mūsų dienų.

Vos suderinus savo pasąmonės dažnį su naujomis objekto pulsacijomis, jis, tarsi reaguodamas į mūsų jausmus, ima keistis ir pereina į naują savo spinduliavimo fazę – iš niekur atsiranda visai kitoks optinis spektras ir miglotos šviesos lygiagretės, kertančios visą pastato erdvę. Tai dar viena vizualinio pasakojimo dalis, papildyta pro užkaltus langus besiskverbiančios vakarėjančios saulės spindulių.

Pirmapradis akmuo

Kai jau atrodo, kad nieko daugiau negalime tikėtis, paslaptingasis Pulsaras pateikia dar vieną staigmeną – fonograma netikėtai nutyla ir šviesos spinduliai ima klajoti bežadėje tyloje. Tačiau šios mistinės transformacijos priežastis greitai išaiškinama – tiesiog išseko grotuvo baterijos… O gal taip turėjo atsitikti… Mes juk nežinome, kas dedasi paraleliniuose pasauliuose šalia mūsų…

„Mūsų instaliacija – tai pirmapradžio akmens simbolis. Matydami akmenį, dažniausiai jį suvokiame kaip nekintantį, stabilų objektą. Tačiau akmuo savyje talpina visą informaciją, kuri įsismelkia į jo paviršių per tam tikrą laiką. Tai – tam tikra prisiminimų, pėdsakų talpykla, kuri instaliacijoje PULSAR suyra ir išsisklaido į daugybę skirtingo dydžio patirčių, spinduliuojančių savo sukauptas istorijas, likimus“, – taip savo objektą pristato autorės.

https://vimeo.com/348412990

Trys tūrinės įtaigos

Antroji meno simpoziumo diena leido šiek tiek lengviau atsikvėpti – jokios mistikos, jokių spinduliuojančių ir nesuprantamo dažnio garsais prabylančių objektų. Tikras stabilus akmuo, tapybiškai aprūdijęs plienas – įprastos Algimanto Šlapiko skulptūrų medžiagos. Tačiau nereikia apsigauti – akmuo gali būti toks pats įtaigiai išraiškingas kaip ir bet kuris kitas šiuolaikinio meno objektas. Tuo galėjo įsitikinti visi, apsilankę autoriaus skulptūrų ekspozicijoje parke priešais Šiluvos gimnaziją.

Trys objektai, trys skirtingos tūrinės įtaigos, galbūt bendras šių objektų naratyvas – niekada neišnykstanti riba tarp žmogaus siekio ir galimybės. Patogus klauptas su stebėjimo angomis, kuriose galima pamatyti tik begalinę tamsą, akmeninis gultas vienu galu panyrantis į žemę, veido  profilis, peraugantis į masyvią akmeninę taurę. Žmogaus būtis yra baigtinis procesas, ribinė atskirtis gali staiga atsirasti bet kurioje jo dalyje, ir tada, atmetus iliuzijas, tenka pradėti viską iš naujo.

***

Bienalė tęsiasi, meno piligrimų Šiluvoje dar laukia nemažai netikėtų šiuolaikinio meno interpretacijų.

Projektą remia Lietuvos kultūros taryba ir Raseinių rajono savivaldybė
Daugiau  informacijos www.menopiligrimai.lt