Baltijos kelias muziejuje

Rugpjūčio 23-24 dienomis Aštuonračio muziejus paminėti Baltijos kelio 30-metį kartu! Muziejuje bus rodomas filmas apie Baltijos kelią.


Kinas po žvaigždėmis

Filmo peržiūra po atviru dangumi Maironio parke – dar vienas būdas atrasti Raseinius! Jau trečius metus iš eilės VšĮ „Atrask Raseinius“ komanda kviečia raseiniškius ir miesto svečius išbandyti „kino salę“ Maironio parke. Pirmadienio vakarą susirinkusieji turėjo galimybę išvysti restauruotą A. Žebriūno filmą „Riešutų duona“.

Šiemet filmo peržiūra ypatinga tuo, kad dešimtąjį sezoną švenčiantis „Kinas po žvaigždėmis“ kartu su Lietuvos kino centru, kvietė visus miestus, bendruomenes, pasaulio lietuvius jungtis prie „Lietuviško kino nakties“ ir visame pasaulyje nemokamai žiūrėti šį filmą. Prie iniciatyvos prisijungė daugiau nei 50 Lietuvos ir pasaulio miestų!

Prieš peržiūrą žiūrovai dalyvavo loterijoje, kurioje galėjo laimėti fotoalbumą „100 neatrastų Raseinių krašto vietų“, Keliautojo žinyną „Ariogalos ir Betygalos kraštas“ ir ne tik. Anot susirinkusiųjų, tokios iniciatyvos yra šauni pramoga, skatinanti susidomėjimą lietuvišku kinu, o mačiusiems ne pirmą kartą – iš naujo įvertinti iš kitos perspektyvos.

Sauliaus Šaltenio romano motyvais sukurta „Riešutų duona“ pasakoja apie dvi šeimas ir jaunuolių Liukos bei Andriaus meilę. Pagrindinius herojus vaidinančių Elvyros Piškinaitės ir Algirdo Latėno meilės istorija prasitęsė ir už filmavimo aikštelės ribų, aktoriai neseniai atšventė 40 metų santuokos jubiliejų. 1978-aisiais sukurtas filmas – tai lyriška istorija, kai švelnūs atsiminimai apie vaikystę kaime, pirmuosius romantiškus jausmus ir tikrojo gyvenimo pradžią, persipina su tragikomiškais nesusipratimais ir žmogiškomis silpnybėmis.

Renginio organizatoriai, VšĮ „Atrask Raseinius“ komanda, džiaugiasi gausiu būriu susirinkusiųjų ir už pagalbą renginio metu dėkoja Raseinių kultūros centrui.


Rudens išvyka į Zarasus

Rugsėjo 7 d. (šeštadienį) kviečiame vykti kartu į Zarasus!

Maršrutas:

  • Zarasai;
  • Šlyninkos vandens malūnas;
  • Pietūs malūne;
  • Stelmužė;
  • Šventa vieta prie Imbrado ežero;
  • Sartų ežero apžvalgos bokštas.

Būtina registracija tel. +370 618 34 611

EKSKURSIJA MOKAMA, VIETŲ SKAIČIUS RIBOTAS.


Išrinkite gražiausią fontaną

Šiltuoju ir šviesiuoju metų laiku daug rečiau dangų puošia margaspalviai ugniniai fejerverkai, o vasariška alternatyva jiems – gaivinantys ir akį džiuginantys fontanai. Kelionių po Lietuvą portalas pamatykLietuvoje.lt ir Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacija (LTICA), vienijanti 45 Lietuvos turizmo informacijos centrus, kviečia daugiau sužinoti apie po visą šalį išsibarsčiusius fontanus, juos aplankyti kelionių po Lietuvą metu ir išrinkti gražiausią.

Pradžioje turėję tik labai paprastą ir vienintelę funkciją – patogiai patiekti vandenį naudojimui – ilgainiui fontanai virto mėgiamu architektūros ir puošybos elementu dvaruose, parkuose ir miestų aikštėse. Atsiradus vandens pompoms, fontanai šovė į naujas aukštumas. Štai pavyzdžiui aukščiausiu pasaulyje tituluojamas fontanas esantis Saudo Arabijoje savo vandenis šauna net į 260 metrų aukštį! Tuo tarpu aukščiausio Lietuvoje, Zaraso ežero fontano aukštis siekia 30 metrų. Šiuolaikinės technologijos fontanus pavertė ypatingais vandens šokį, šviesas, muziką apjungiančiais meno kūriniais. Kaip teigia fontanus Lietuvoje įrenginėjančios įmonės UAB „Poolservice. Lt“ direktorius Mantvydas Šakalys – „šiuo metu stengiamasi fontanus modifikuoti taip, kad vartotojas pats galėtų juos valdyti ir gauti grįžtamąjį ryšį, o netik stebėti“. Tokie interaktyvūs fontanai jau veikia Vilniaus Lukiškių aikštėje, Palangoje, Elektrėnuose, o jau greitu metu naujais interaktyviais fontanais pasipuoš Kaunas ir Raseiniai. Jau įrenginėjamame fontane Raseiniuose bus taikomos interaktyvios projekcijos ant vandens. Tai bus pirmasis tokio tipo fontanas Lietuvoje, kurį planuojama atidaryti jau šį rugpjūtį.

Lietuvoje pirmieji fontanai įrengti dar renesanso laikotarpiu Verkių ir Palangos dvaruose. Nemažai jų įvairiose miestų erdvėse atsirado sovietmečiu. O pastaruoju metu fontanai vėl tapo madingu miestų architektūros elementu ir atrakcija tiek jų gyventojams, tiek svečiams. „Fontanas tai gerovės simbolis, todėl natūralu, kad kylant gyvenimo kokybei fontanų Lietuvoje daugėja“ – teigia M. Šakalys. Šiuo metu kelionių po Lietuvą portalo pamatykLietuvoje.lt turizmo žemėlapyje pažymėti daugiau kaip 100 įdomiausių, įvairiose Lietuvos viešosiose erdvėse veikiančių fontanų. Fontanų Lietuvoje daug daugiau, tad žemėlapis ir toliau pildomas.

Kviečiame susipažinti su keliais išskirtiniais fontanais Lietuvoje:

Sūkurinis fontanas Butrimonyse (http://bit.ly/30njdPB). Pagrindiniu šiemet rekonstruotos Butrimonių miesto aikštės akcentu tapo sūkurinis fontanas. Jis yra vienintelis toks Lietuvoje: akrilo kolbos formos, viduje sukasi didžiulis vandens sūkurys. Per fontano sieną bėga vanduo, kuris sukuria nepakartojamą vaizdą.

Lukiškių aikštės interaktyvus fontanas (http://bit.ly/32fxNuk) Baltijos šalyse analogų neturinčio interaktyvaus fontano unikalumas tame, jog fontano plotą stebi specialios kameros, kurios pagal žmogaus judesius ar judėjimo kryptį aktyvuoja vandens sroves.

Fontanas “Šeimyninis dušas” (http://bit.ly/2JjuP0A). Dar vienas išskirtinis savo išvaizda, labai mėgstamas ir fotogeniškas fontanas Vilniuje. Jis tapo mėgiama pramoga ir vieta atsigaivinti ne tik mažiesiems jo lankytojams.

Fontanas Zaraso ežere (http://bit.ly/2Z9Enk8) –  aukščiausias fontanas Lietuvoje. Jo srovės aukštis siekia 30 m.

Nacionalinio Operos ir baleto teatro fontanas (http://bit.ly/2OiV3oj) – didžiausias savo paviršiaus plotu fontanas, kuris po rekonstrukcijos atvertas vos prieš kelias savaites.

Palangos muzikinis fontanas (http://bit.ly/2Yj24p0). Palangoje Jūratės g. esantis šviesos ir muzikos fontanas ypatingas tuo, kad vandens srovių ir šviesų choreografiją keičiasi pagal realiu laiko grojančią muziką, o ne pagal iš anksto sudarytą veikimo algoritmą. Todėl „pataikymas į taktą“ yra absoliutus. Tai vienintelis toks fontanas Lietuvoje.

Fontanai pildantys lankytojų pageidavimus. Bene garsiausias ir labiausiai lankomas muzikinis fontanas, kurio melodiją užsakyti gali patys lankytojai yra Druskininkuose. Siunčiant SMS žinutę užsakyti pageidaujamą melodiją ir fontano šokį pagal ją taip pat galima Kupiškyje, Palangoje, Utenoje, Telšiuose.

Šokantys fontanai. Be jau minėtų lankytojų pageidavimus pildančių fontanų, savo įspūdingomis garso, šviesų ir vandens šokio instaliacijomis išsiskiria fontanai Radviliškyje, Šakių karilionas, muzikinis fontanas Ančios ežere Veisiejuose, fontanas Liudvinave.

Gražiausio fontano Lietuvoje rinkimai
Kelionių po Lietuvą portalas pamatykLietuvoje.lt kartu su Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacija iš viso Lietuvos fontanų sąrašo išrinko 35, jų manymu verčiausių varžytis dėl gražiausiojo titulo ir kviečia balsuoti. Gražiausiojo rinkimuose dalyvaujančių fontanų sąrašą bei nuorodą į elektroninę balsavimo formą rasite adresu https://www.pamatyklietuvoje.lt/fontanai. Rinkimai vyks visą rugpjūčio mėnesį, o suskaičiavus balsus, gražiausias Lietuvos fontanas bus paskelbtas paskutinę šios vasaros dieną.

Kaip balsuoti?

  • Apsilankykite gražiausio fontano Lietuvoje rinkimų puslapyje pamatykLietuvoje.lt/fontanai
  • Susipažinkite su visais rinkimams nominuotais fontanais
  • Paspaudę „Balsuoti” elektroninėje balsavimo formoje pasirinkite 3 fontanus, kuriems skiriate savo balsus
    (jei sąraše neradote Jums gražiausio fontano, įrašykite jį tam skirtame laukelyje)
  • Išsiųskite savo balsą rinkimų organizatoriams.
    (iš vieno el. pašto adreso balsuoti galima vieną kartą)

 
Daugiau informacijos:

Arvydas Dotas

pamatykLietuvoje.lt portalo vadovas

+370 605 13855, info@pamatykLietuvoje.lt
Lina Baublienė

Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacijos prezidentė

+370 601 48171, lticaprezidentas@gmail.com


Tęsiasi Šiluvos bienalė

Šiluvos bienalės meno simpoziumo savaitė prasidėjo gana triukšmingai. Nors neskambėjo fanfaros ar dangaus trimitai, tačiau pučiamųjų grupė BRASSPALVOS jau nuo pat pradžių įtraukė į ritmingą emocijų verpetą. Tokiu tempu sukosi ir grafiko Evaldo Mikalauskio spausdinimo mašina, išleisdama į pasaulį vis naujus spalvotus Švč. Mergės Marijos koplyčios  atspaudus.

Visai kitą nuotaiką spinduliavo audiovizualinio meno grupės BIONICS (Lina Pranaitytė, Urtė Pakers) instaliacija PULSAR. Atvėrus duris į seną žydų prekeivio sandėlį, tolimajame kampe mirguliuojantis objektas, gaubiamas įvairiaspalvės aureolės, atrodė tarsi ateivių kosminis laivas, skleidžiantis savitus komunikavimo garsus ir ženklų šifrus. Nejučia apėmė pakilaus laukimo būsena – tuoj tuoj tapsime pirmojo kontakto su nežemiškosiomis civilizacijomis liudininkais…

Nežinomybės nuojautos

Vėliau išsigrynino ir kitos asociacijos – ant rąstų sienos matomas užrašas „1947“ primena jau visai kitą istoriją – tais metais čia buvo suvaryti miestelio ir apylinkių žmonės, vėliau ištremti į Sibirą. Gal instaliacija sustiprino ir ėmė transliuoti į pastato sienas įsismelkusias nežinomybės nuojautas, kolektyvinės sąmonės impulsus, įrašytus šioje aplinkoje ir išlikusius iki mūsų dienų.

Vos suderinus savo pasąmonės dažnį su naujomis objekto pulsacijomis, jis, tarsi reaguodamas į mūsų jausmus, ima keistis ir pereina į naują savo spinduliavimo fazę – iš niekur atsiranda visai kitoks optinis spektras ir miglotos šviesos lygiagretės, kertančios visą pastato erdvę. Tai dar viena vizualinio pasakojimo dalis, papildyta pro užkaltus langus besiskverbiančios vakarėjančios saulės spindulių.

Pirmapradis akmuo

Kai jau atrodo, kad nieko daugiau negalime tikėtis, paslaptingasis Pulsaras pateikia dar vieną staigmeną – fonograma netikėtai nutyla ir šviesos spinduliai ima klajoti bežadėje tyloje. Tačiau šios mistinės transformacijos priežastis greitai išaiškinama – tiesiog išseko grotuvo baterijos… O gal taip turėjo atsitikti… Mes juk nežinome, kas dedasi paraleliniuose pasauliuose šalia mūsų…

„Mūsų instaliacija – tai pirmapradžio akmens simbolis. Matydami akmenį, dažniausiai jį suvokiame kaip nekintantį, stabilų objektą. Tačiau akmuo savyje talpina visą informaciją, kuri įsismelkia į jo paviršių per tam tikrą laiką. Tai – tam tikra prisiminimų, pėdsakų talpykla, kuri instaliacijoje PULSAR suyra ir išsisklaido į daugybę skirtingo dydžio patirčių, spinduliuojančių savo sukauptas istorijas, likimus“, – taip savo objektą pristato autorės.

https://vimeo.com/348412990

Trys tūrinės įtaigos

Antroji meno simpoziumo diena leido šiek tiek lengviau atsikvėpti – jokios mistikos, jokių spinduliuojančių ir nesuprantamo dažnio garsais prabylančių objektų. Tikras stabilus akmuo, tapybiškai aprūdijęs plienas – įprastos Algimanto Šlapiko skulptūrų medžiagos. Tačiau nereikia apsigauti – akmuo gali būti toks pats įtaigiai išraiškingas kaip ir bet kuris kitas šiuolaikinio meno objektas. Tuo galėjo įsitikinti visi, apsilankę autoriaus skulptūrų ekspozicijoje parke priešais Šiluvos gimnaziją.

Trys objektai, trys skirtingos tūrinės įtaigos, galbūt bendras šių objektų naratyvas – niekada neišnykstanti riba tarp žmogaus siekio ir galimybės. Patogus klauptas su stebėjimo angomis, kuriose galima pamatyti tik begalinę tamsą, akmeninis gultas vienu galu panyrantis į žemę, veido  profilis, peraugantis į masyvią akmeninę taurę. Žmogaus būtis yra baigtinis procesas, ribinė atskirtis gali staiga atsirasti bet kurioje jo dalyje, ir tada, atmetus iliuzijas, tenka pradėti viską iš naujo.

***

Bienalė tęsiasi, meno piligrimų Šiluvoje dar laukia nemažai netikėtų šiuolaikinio meno interpretacijų.

Projektą remia Lietuvos kultūros taryba ir Raseinių rajono savivaldybė
Daugiau  informacijos www.menopiligrimai.lt


Kinas po žvaigždėmis

Kino seansus po atviru dangumi rengiantis „Kinas po žvaigždėmis“ kartu su Lietuvos kino centru užsibrėžė ypatingą tikslą – lietuviška kino klasika suvienyti viso pasaulio lietuvius. Rugpjūčio 5 dieną Lietuvoje ir užsienyje įvyks „Lietuviško kino naktis“ , kurios metu išvysime restauruotą Arūno Žebriūno „Riešutų duoną“ (1978). Nors renginio centru pasirinkta sostinės Katedros aikštė, tačiau tuo pačiu metu kino klasiką bus galima žiūrėti jau 25 miestuose. 

Susidomėjimas „Lietuviško kino naktimi“ sparčiai auga. Seansai vyks ne tik didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ar Alytuje. Druskininkai, Palanga, Utena, Rokiškis, Prienai, Raseiniai, Veiviržėnai ar Zapyškis: „Lietuviško kino naktį“ jau sutiko rengti net 25 miestai ir miesteliai. Organizatoriai laukia visų norinčiųjų – nesvarbu, gyvenate Lietuvoje ar užsienyje.

„Lietuviško kino nakties“ sumanytojai džiaugiasi, kad daugelis miestų bei bendruomenių ne tik išreiškė norą dalyvauti, tačiau ir patys aktyviai bendradarbiauja. Puikus pavyzdys – vieni pirmųjų prie iniciatyvos prisijungę anykštėnai. „Jaučiame nuoširdų norą būti viso pasaulio lietuvius vienijančio renginio dalimi. Anykštėnai domisi, ieško ir vertina gerą kiną, todėl tiesiog negalime nerodyti vieno gražiausių lietuviškų filmų“, – sako Anykščių rajono savivaldybės L. Ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Kultūrinės veiklos vadybininkė Indrė Rukšaitė.

Legendinė Arūno Žebriūno „Riešutų duona“ sukvies vilniečius į Katedros aikštę, Kaune filmą bus galima žiūrėti šalia Kauno pilies, Panevėžyje – aikštėje prie kino teatro „Garsas“, Šiauliuose – kino muziejuje, Alytuje – miesto sode, Palangoje – kultūros pievoje „I love Palanga“, Raseiniuose – Maironio parke, Anykščiuose – L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos salėje.

„Tokios iniciatyvos labai svarbios visuomenei, ypač jaunajai kartai, dar nepažinusiai lietuviškos kino klasikos. „Lietuviško kino naktis“ – galimybė paskatinti jaunosios kartos susidomėjimą lietuvišku kinu, o išsiilgusiems klasikos – puiki proga pamatyti filmą iš kitos perspektyvos ir iš naujo jį įvertinti“, – teigia Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Kultūrinės veiklos vadybininkė Indrė Rukšaitė.

Sauliaus Šaltenio romano motyvais sukurta „Riešutų duona“ pasakoja apie dvi šeimas ir jaunuolių Liukos bei Andriaus meilės istoriją. 1978-aisiais sukurtas filmas – išskirtinė kino juosta, turinti daug ironijos. Kultinė Elvyros Piškinaitės ir Algirdo Latėno herojų Liukos bei Andriaus meilės istorija prasitęsė ir už filmavimo aikštelės ribų, aktoriai neseniai atšventė 40 metų santuokos jubiliejų.

Visi „Lietuviško kino nakties“ seansai – nemokami. Filmą bus galima žiūrėti ir internetu: rugpjūčio 5 d. „Riešutų duona“ bus nemokamai prieinama namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema“ visame pasaulyje, o visus kviečiame žiūrėti filmą drauge rugpjūčio 5 d., 21:30 val. Maironio parke!


Šiluvos meno bienalė

Liepos 13–22 d. vyks antroji bienalės dalis, pakviesianti į parodas, koncertus, seminarus, kūrybines dirbtuves ir bienalės klubą kavinėje.

Šioje Šiluvos bienalės atkarpoje ne tik stebėsime meno objektus, bet ir prisiliesime prie meno taktiliškai, patyrinėsime bendrąją meno ir konkrečių kūrinių gimimo istoriją ir subtilybes. Ne tik žavėsimės menininkų vaizduotės lobynais, bet ir paieškosime menininko savyje. Bruno Gaspar iš Portugalijos padės mums žvelgti į meno šakas ir rūšis, neskirstant jų hierarchiškai, pamatant kiekvienos jų savitumą, unikalias galimybes ir savastis. Andrius Kviliūnas pakvies į pasąmonės gelmes, užkrės šmaikščiu, taikiai pankišku požiūriu.

Liepos 13 d. vakarą pradėsime aikštėje šalia Bazilikos. Čia vyks pučiamųjų kvinteto BRASSPALVOS koncertas. Ansamblio šūkis – klasika spalvotu kostiumu. Po koncerto meno entuziastų lauks Evaldo Mikalauskio meninė akcija – grafikos spaustuvė. Meninės akcijos metu bus galima įsigyti grafikos atspaudų su Šiluvos vaizdu. Istorinio paveldo pastate vyks audiovizualinio meno grupės BIONICS (Lina Pranaitytė, Urtė Pakers) instaliacijos PULSARAS pristatymas.

Liepos 14 d. parke priešais Šiluvos gimnaziją vyks Algimanto Šlapiko skulptūrų parodos atidarymas. Liepos 17 d. vakarą rinksimės bienalės klube kavinėje „Šiluvos karūna“, kur išgirsime džiazo trio koncertą. Liepos 18 d. Šiluvos parapijos namų kūrybinėse dirbtuvėse Vaiva Koveraitė-Trumpė supažindins su transfer grafikos technika. Kūrybinių dirbtuvių tęsinys – liepos 19 d.

Liepos 19 d. lektoriai Borisas Jokubauskis ir dr. Kristina Jurgita Pačkauskienė Piligrimų informacijos centre seminaro metu papasakos apie ikonografijos praeitį ir dabartį, jos technologijas. Seminaro tęsinys liepos 20 d. Seminarų dalyviai gaus vardinius Šiluvos meno bienalės sertifikatus.

Liepos 20 d. prie Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčios leisimės į linijų pasaulį Evaldo Mikalauskio skaitmeninės grafikos darbų pristatyme. Bienalės klubas kavinėje „Šiluvos karūna“ ir moderatorė Silvija Čižaitė-Rudokienė organizuos atvirą diskusiją „Menininko misija šiuolaikiniame pasaulyje“.

Liepos 21 d. Piligrimų informacijos centre sulauksime tarpusavyje sava estetika rezonuojančių autorių Bruno Gaspar (Portugalija) ir Aistės Juškevičiūtės – parodos atidarymo. O Šiluvos gimnazijoje galėsime išvysti tarptautinio tapybos plenero vaisius. Plenere vietos konteksto inspiracijas patyrė šie autoriai: Oksana Svizhak (UA), Valerija Moskvitina-Dmytriieva (UA), Marina Konovalova (BLR), Daniel Gromacki (PL), Valentinas Varnas (LT). Bienalės klubas kavinėje „Šiluvos karūna“ vėl vilios padžiazuoti su džiazo trio. Tądien taip pat suskubsime į Šiluvos kultūros namus, kur patirsime nuosekliai video meno kalbą plėtojančio autoriaus – Andriaus Kviliūno – vaizdo meno darbų pristatymą. Turiningą dieną užbaigsime bendru A. Kviliūno ir grupės ONE TWO FREE akustiniu vaizdo meno performansu.

Liepos 22 d. Valerija Moskvitina-Dmytriieva (UA) Šiluvos parapijos namuose padės išlaisvinti savo vidinį kūrybinį gaivalą tapybos kūrybinėse dirbtuvėse. Nepraleiskite ir Gretos Kardišiūtės instaliacijos „Paliestas“ kūrimo proceso pristatymo Jono Pauliaus II atvykimo aikštelėje. Tai – puiki proga žvilgterėti į kūrinių gimimo užkulisius.

Rugpjūtį numatoma vizualinių metaforų meistro Sauliaus Vaitiekūno objektų paroda Šiluvoje.
Rugsėjį –Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės šiuolaikinės ir archetipiškos tapybos paroda Raseinių krašto istorijos muziejuje. Spalį – Tado Kazakevičiaus fotografijų paroda „Archainis religingumas“ Šiluvoje. Lapkritį – foto meno konkurso „Homo“  paroda Raseinių krašto istorijos muziejuje.

Šiluvos meno bienalė atveria šį miestą naujiems procesams. Kūryba, tradicija ir šiuolaikiškumas bei religija čia įtraukiami į daugiasluoksnį ir vaisingą dialogą.
Būties ir buities kolizija A. Kviliūno videomene. Naujo video premjera Šiluvos bienalėje

Andrius Kviliūnas, vienas nuosekliausiai videomeną Lietuvoje plėtojančių kūrėjų, liepos 21 dieną pakvies Šiluvos bienalės lankytojus į savo darbų peržiūrą, kuri vyks Šiluvos kultūros namuose (Jono Pauliaus II g. 12). Tuomet menininkas atliks performansą kartu su trio ONE TWO Free. Šią programos dalį užbaigs A. Kviliūnio specialiai bienalei sukurto videomeno kūrinio premjera.

A. Kviliūnas yra sukūręs nemažai video darbų religine tematika. Dalį jų galėjote išvysti Bažnytinio paveldo muziejuje, tačiau šioje peržiūroje bus rodomi ir visai nauji kūriniai. Menininkas vis imasi religinių temų, jos autoriui yra nuolatos aktualios. Autorius svarsto, jog jo susidomėjimą galėjo nulemti tai, kad yra užaugęs karštai tikinčioje šeimoje.

Gyvieji paveikslai

Vaikystėje A. Kviliūną pakerėjo paveikslai bažnyčioje ir visa maldos namų aplinka. Būdamas paaugliu ir paveiktas Bill Viola kūrybos, ne sykį su draugais bandė sukurti gyvąjį paveikslą. Šiuo metu autorius tvirtino sukuriantis kelis religinius video į metus, vengdamas išsisėmimo.  Menininkas prisipažįsta esantis agnostikas – abejojantis. Vaikystėje jis buvo giliai, bet vaikiškai tikintis. Dabar menininkas jaučia tam tikrą distanciją tarp savo ir religinės pasaulėžiūros.

Kita vertus, A. Kviliūnas įsitikinęs, jog visos religinės istorijos labai gražios ir poetiškos. Menininkas prisimena tokius siužetus: Mariją egiptietę įveda į bažnyčią, Šv. Antaną gundo velnias, pasirodęs kaip labai graži moteris, Šventasis Andrejus įkuria Kijevo miestą, prisilietimais vyksta pagijimo stebuklai. A. Kviliūnas sako: „Kai tikėjimo dabar nedaug, tos legendos – kaip gaivaus oro gurkšnis, kur nėra rinkos dėsnių ir pragmatiškumo. Tik tikėjimas ir dvasiniai dalykai.“

Taikiai pankiška pasaulėjauta

Specialiai bienalei sukurtas jo videodarbas vadinasi „Šventa Marija ir šventa Ona“. Šventosios atlieka buitinius darbus: plauna indus, gamina kiaušinienę. Aukso legendoje aprašyta, kad Ona ir Marija mokino vaikus visokių darbų – kaip nuimti derlių, kepti duoną. Pasirenkamas lietuviškas interjeras, o vietoje peizažo – religiniai vaizdai.

Ruošdamasis performansui, A. Kviliūnas klausėsi merginų ONE TWO Free muzikos ir miksavo su savo video kūriniais. Menininkas tokius eksperimentus mėgo daryti ankstyvesnėje savo kūryboje, tad autorius džiaugiasi galėdamas sugrįžti prie šios kūrybinės krypties.

A. Kviliūno videomeno kalbą galime apibūdinti kaip psichodelinę, kur pasąmoniniai vaizdiniai neatpainiojimai susipina su realybės audiniu. Kūriniuose nestinga humoro, skaitmeninės kartos nuorodų, autoironijos, taikiai pankiškos pasaulėjautos.

Kur apsistoti Šiluvos meno bienalės metu?

Renginio dalyviams Šiluvos meno bienalės metu siūlome apsistoti restorane „Šiluvos karūna“ (Bukoto g. 10A, Šiluvos mstl. Raseinių r. sav., tel +370 618 35 888); Rasos ir Juozo Šlepų kaimo turizmo sodyboje (Jono Pauliaus II g. 13, Šiluva, tel. +370 615 40 956; Jono Pauliaus II-ojo piligrimų namuose (M. Jurgaičio g. 5 Šiluva, tel. +370 687 871 24) arba kaimo turizmo sodyboje „Pakalnė“ (Kušeliškės k., Šiluvos sen. Raseinių r., tel. +370 687 74 147).

 

 

 

 

 

 

 


„Surink Lietuvą“ naujienos

Iššūkis „Surink Lietuvą“ skatina žmones keliauti po mūsų kraštą, pažinti nematytus, neatrastus mūsų šalies lopinėlius. Šių kelionių dėka mes turime galimybę įvairiuose šalies kampeliuose įsigyti būtent to krašto formos magnetuką ir namuose turėti tikrąjį jau pažintą ir išnagrinėtą Lietuvos žemėlapį.

Naują turizmo sezoną projektas ,,Surink Lietuvą“ pradeda gausiai papildęs magnetėlių atsargas, atsinaujinęs ir paryškinęs žemėlapio spalvas. Niekas negali pasakyti, kaip gi atrodys žemėlapis po daugiau nei 10 metų. Galbūt dar ryškesnis ir spalvingesnis, tačiau pati idėja – nepakitusi. Unikali spalvų gama keliautojams padeda stebėti visą jų ,,rinkimo“ kelią nuo pat pradžios iki pabaigos – kiek laiko yra renkama jų dėlionė.

Šiandieną nemažai keliautojų jau yra ,,surinkę“ visą Lietuvą , o kai kurie pradėjo rinkti jau net ir  po antrąją. Patirtis rodo, jog magnetų rinkimas, skatina žmones ne tik keliauti ir pažinti, bet taip pat ir formuoja komandą, bendrystės ryšį. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos  (STT) - vieni iš pirmųjų, galintys pasidžiaugti savo kelionių pasiekimais. Po dėlionės surinkimo STT savo socialinio tinklapio puslapyje paskelbė – „mes esam visur“. Ir iš tiesų rinkimo metu STT būta visur – Lietuva buvo ne tik surinkta, bet ir akilai ištyrinėta, o pasak darbuotojų, dalyvavimas šiame projekte tik dar labiau suvienijo kolektyvą. Darbuotojai dalinosi įspūdžiais, „rungtyniavo“, kurio magnetukas prisidės prie bendros STT Lietuvos.

Nėra paslaptis ir tai, jog kai kurie keliautojai magnetais tarpusavyje keičiasi arba esant galimybei juos siunčiasi paštu. Pavyzdžiui, viena mergina, mėgstanti keliauti, bet turinti neįgalumą ,,surinkti“ Lietuvą bando kitaip - išsiunčiant visiems turizmo centrams po vokelį su euru ir prašymu atsiųsti magnetą konkrečiai nurodytu adresu. Pasak merginos sesers surinkta dėlionė jai yra neįkainojama dovana.

Neapsieita ir be originalių mainų. Prieš pat Kalėdas, socialiniame tinkle Facebook, vienoje iš grupių, kur žmonės keičiasi, perka ir parduoda įvairių augalų rūšis ir sėklas, viena moteriškė, siūlė mainais pomidoriukų daigų už tam tikrų miestų magnetus, norėdama dar iki švenčių padėti sūnui ,,surinkti“dėlionę, kai trūko vos kelių magnetų iki pilnos Lietuvos.

Tiek šios, tiek ir daugelis kitų istorijų tik dar kartą parodo,kaip mes mylim savo kraštą ir kaip kiekvienam reikalingas Lietuvos žemėlapis. Tad skelbiam nauja šūkį – Būk lietuvis, surink Lietuvą.

Palaikom ryšius ir su užsienio lietuviais, kuriuos taip pat tikimės „užkabinti“ bent per atostogas pažinti ir rinkti Lietuvą.

Naujas turizmo sezonas žada dar daugiau staigmenų. Akcijų ir atrakcijų šiais metais tikrai netrūks. Keliautojai galės įsigyti ne tik miesto magnetukų, bet ir įvairių kitų ,,Surink Lietuvą“ suvenyrų ar dovanėlių. Šiai dienai prekyboje jau yra pasirodę ,,Surink Lietuvą“ marškinėliai su vienais didžiausių sporto ir laisvalaikio drabužių gamintojų Rytų Europoje ,,Audimas“ ženklu.

Projektas ,,Surink Lietuvą“ taip pat kviečia kartu švęsti ir išskirtiniausias bei unikaliausias šventes įvairuose Lietuvos kampeliuose. Kiekvieną mėnesį socialiniame tinkle ,,Facebook", ,,Surink Lietuvą“ paskyroje, galite rasti sudarytą kalendorių – rekomendaciją, kokiuose renginiuose galite apsilankyti ir sudalyvauti bei tokiu būdu susipažinti ir su dar neatrastomis mūsų šalies vietovėmis. Kiekvienas lietuvis žino, jog tautiečių grožis neturi ribų ir vykstantys grožio konkursai pritraukia daugybę žiūrovų, tačiau ar kada teko pagalvoti, kokio grožio ir išskirtinumo yra Lietuvoje augintos ožkos? Švenčių maratonas jau įpūsėjo, todėl kviečiame nepraleisti puikios progos sudalyvauti.

„Surink Lietuvą“ taip pat labai džiaugiasi visų pasitikėjimu ir įvertinimu. Projektas buvo išrinktas ir tapo ,,Sėkmingiausia turizmo iniciatyva 2018-iais metais“. Už įtraukiantį Lietuvos istorijos ir kultūros įprasminimą, įteiktas ,,Unikali šalis 2018“ apdovanojimas, o 2018 m. rugsėjo mėnesį Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir Lietuvos artojų asociacija organizavo renginį ,,Lietuvos artojų varžybos ir Kukurūzų diena 2018”, kurio metu buvo pagaminta 100 kv.m. „Surink Lietuva“ dėlionė ir buvo siekiama Lietuvos rekordo – sudėti didžiausią dėlionę Lietuvoje!


Įvyko tarptautinė konferencija

2017 m. Lietuvos Respublikos Seimas nusprendė, minėdamas 800-ąsiais Žemaitijos vardo  metinės, 2019 m. paskelbti Žemaitijos metais. Žemaitija, neabejotinai vaidino itin svarbų vaidmenį Lietuvos valstybingumo istorijoje. Pirmasis Europoje Švč. Mergelės apsireiškimas įvyko taip pat ne kur kitur, bet Žemaitijoje – 1608 m. Šiluvoje. Tai vienintelis oficialiai Katalikų Bažnyčios pripažįstamas Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas Lietuvoje. Dažnai su Švč. Mergelės Marijos apsireiškimais susijusi miestų ir miestelių raida, religinės šventės, Lietuvos giminių istorija ir piligrimystės tradicijos.

Šiluva kasdien gausiai lankoma piligrimų ir kultūrinių turistų iš viso pasaulio. Finansuojant LR kultūros ministerijai, Raseinių rajono savivaldybei bei Šiluvos Švč. Mergelės gimimo parapijai, birželio 13-14 dienomis VšĮ „Atrask Raseinius“ komanda kvietė į pirmąją tarptautinę konferenciją „Švč. Mergelės kultas Žemaitijoje“. Konferencijos tema – „Švč. Mergelės Marijos kultas globalizacijos kontekste: nuo tikėjimo iki turizmo“. Renginio metu sveikinimo žodį tarė vyskupas Algirdas Jurevičius, Raseinių rajono savivaldybės meras Andrius Bautronis bei LR Seimo narės Vidos Ačienės padėjėja Janina Jasiulienė. Pranešimus skaityti ir savo patirtimi bei mokslinėmis įžvalgomis sutiko pasidalinti lektoriai iš Portugalijos, Lenkijos, Vokietijos ir Lietuvos. Daugiau nei 100 konferencijos dalyvių turėjo galimybę gyvai išgirsti net 6 pranešimus, dalyvauti diskusijoje bei įspūdžių puokštę papildyti pirmosios Šiluvos meno bienalės atidarymo potyriais.

Pirmoje pranešimų sesijoje pranešimus skaitė Ourém savivaldybės (Portugalija) tarptautinių ryšių skyriaus vadovas, Raseinių miesto partnerio atstovas Fernando Paquim. Pranešėjas dalinosi neįkainojama patirtimi, kaip Fatima tapo pasaulio piligrimų traukos vieta, kurią kasmet aplanko net 9 mln. piligrimų. Pranešimas „Turizmo vystymo iššūkiai ir galimybės po Fatimos apsireiškimų šimtmečio“ atskleidė, kaip vystėsi ir buvo skatinama ši kultūrinio turizmo šaka, koks svarbus yra vietos bendruomenės indėlis, o taip pat ir visos šalies bendra strategija. Pranešėjas kalbėjo, kokios kompleksinės priemonės taikytos siekiant užsibrėžto tikslo ir kaip pavyksta išlikti šios srities lydere.

Ne ką mažiau įtraukų ir aktualų pranešimą pristatė socialinių mokslų daktaras, dr. Dariaus Liutikas. Pranešimo tema – „Piligriminės kelionės į Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų vietas“. Mokslininkas akcentavo, jog pasaulyje yra užfiksuota daugiau kaip 2500 Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų. Tik nedidelę jų dalį oficialiai pripažįsta Katalikų bažnyčia. Įvairios Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų vietos pritraukia tūkstančius piligrimų. Aptarė įvairius Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų vietų vystymosi aspektus. Anot pranešėjo, Švč. Mergelė Marija apsireiškia konkrečiu pasirinktu laiku, kuris susijęs su socialinėmis ir politinėmis krizėmis. Apsireiškimų vietos dažnai tampa stebuklingų ženklų ir išgijimų vietomis. Didelis dėmesys pranešime skirtas piligrimų, atvykstančių į Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų vietas, motyvams ir ritualams. Tokia analizė aiškiau atskleidžia įvairiapusę religinės piligrimystės realybę.

Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas kun. dr. Gediminas Jankūnas kalbėjo apie „Marijos apsireiškimų vaidmenį išganymo ekonomijoje“. Pranešėjas tvirtino, kad norint kalbėti apie ir įvertinti Marijos apsireiškimų vaidmenį bei svarbą, išganymo ekonomijos klausimas yra neišvengiamas. Trūkstant tinkamo supratimo, kas yra išganymo ekonomija ir kaip tai susiję su kiekvienu iš mūsų, klausimas apie apsireiškimus būtų visiškai beprasmis. Išganymo ekonomija arba tai kaip Dievas nori gelbėti savo žmones, suteikia mums vertingiausią ir būtiną pagrindą tinkamai suprasti Marijos apsireiškimus ir jų tikrąjį vaidmenį.

Antrąją konferencijos dalį pradėjo garbingas svečias iš Vokietijos, buvęs popiežiaus Benedikto XVI mokytojas, profesorius Kun. Michael Sievernich (Vokietija). Kalbėdamas tema „Globalaus Marijos gerbimo pavyzdžiai“ svečias pabrėžė, kad krikščionybės istorijoje dažniausiai vaizduojamas meninis motyvas yra Švč. M. Marijos atvaizdas. Pranešime apžvelgė vaizdinių tipus, skirtingai vaizduojančius Švč. Mariją Rytų, Vakarų ir Pietų tradicijose.

Tarptautinėje konferencijoje svečiavosi ir Raseinių miesto partnerio Liubartovo delegacija, o Tadeusz Matwiejczyk (Lenkija) kalbėjo apie „Marijos apsireiškimų reikšmę Lenkijoje“. Jis atsakė į keletą pagrindinių klausimų, tai yra –  kokią naudą neša piligriminės kelionės po Marijos apsireiškimų vietas Lenkijoje ir likusioje Europoje? Kaip į šią veiklą įtraukiamos įvairiausios socialinės grupės? Kokį vaidmenį šiuose procesuose vaidina krikščioniškosios organizacijos?

Dr. Aušra Vasiliauskienė (Lietuva) dalinosi mokslinėmis įžvalgomis tema –  „Dievo  Motinos atvaizdas iš Kauno bernardinų Švč. Trejybės bažnyčios: istorija, pamaldumas, ikonografija“. Kauno Švč. Trejybės bažnyčios atvaizdas sukurtas XVII a. Pagal jį 1677 m. buvo išleistas nedidelis paveiksliukas, skirtas asmeniniam pamaldumui ir platinimui. Iki šių dienų išlikę ir prie paveikslo sukabinti votai rodo ypatingą tikinčiųjų pagarbą šiam Marijos atvaizdui. Ikonografinių motyvų visuma liudija, jog Dievo Motina čia yra vaizduojama kaip Dangaus Karalienė. Pranešime siekta pagilinti istorines ir menotyrines žinias apie šį puikų kūrinį.

Po pranešimų sesijos renginio dalyvių laukė diskusija „Komercija dvasiniame diskurse: ar turizmas gali vesti tikėjimo link?“. Atsakymo į šį klausimą ieškojo kun. Ričardas Doveika, Valdas Kilpys, dr. Rasa Čepaitienė bei dr. Darius Liutikas. Diskusiją moderavo apžvalgininkas Donatas Puslys. Šiluvos piligrimų centre vykusi diskusija ir jos dalyviai pritraukė nemažą būrį susidomėjusių klausytojų. Pirmąją tarptautinės konferencijos dieną vainikavo pirmosios Šiluvos meno bienalės atidarymo renginiai – Agnės Jonkutės tapybos darbų parodos „Sidabro mėlis“ atidarymas Šiluvos piligrimų informacijos centre bei Švč. Mergelės Marijos gimimo bazilikoje būtent šiai bienalei kompozitoriaus Arno Mikalkėno sukurto šiuolaikinės muzikos opuso „Atverkite man teisumo vartus“ premjera.

Kaip žinia, konferencija dedikuota 800-osioms Žemaitijos vardo  metinėms, šia proga, antroji renginio diena pradėta išvyka po sakralines vietas Žemaitijoje. Ekskursija pradėta Šiluvoje, kur dr. Aušra Vasiliauskienė dalyviams pasakojo apie Šiluvos bazilikos ir koplyčios puošybos elementus. Netrukus patraukėme link Tytuvėnų bernardinų vienuolyno, kur gidė supažindino su vienuolyno istorija ir neįkainojamomis meno vertybėmis. Užsienio svečiams bene didžiausią įspūdį paliko Kryžių kalnas, kuriame juos nustebino kryžių gausa ir įkvepianti kalno istorija. Anot gidės Margaritos, neretai turistams palieka įspūdį tai, jog keliautojai čia gali atrasti ramybę paliekant kryželį, jo vietą išsirenka patys, niekieno nevaržomi. Paskutinė išvykos stotelė Žemaičių Kalvarija – ši vieta yra viena iš labiausiai lankomų Lietuvos sakralinių vietovių. Ji ypatinga vykstančiais Didžiaisiais Žemaičių Kalvarijos atlaidais, išsaugojusi archajiškas žemaičių tradicijas.

VšĮ „Atrask Raseinius“ komanda nuoširdžiai dėkoja pranešėjams ir diskusijos dalyviams, renginio globėjams, rėmėjams, konferencijos dalyviams, Šiluvos parapijai, Šiluvos bendruomenei bei, žinoma, visiems, kurie prisidėjo prie šio tarptautinio renginio. Ypatingai dėkojame vyskupui Algirdui Jurevičiui, kurio svetingumas ir dėmesys paliko didelį įspūdį mūsų svečiams. Neabejojame, ši konferencija tik ilgų ir sunkių darbų pradžia, kuri įkvėps mus tolimesnei veiklai Šiluvos šventovėje.

 

VšĮ „Atrask Raseinius“ informacija


GASTROliuok po Lietuvą

Pamaryje – gintaro arbata, Aukštaitijoje – vėžių uodegėlių sriuba, Dzūkijoje – ledai su dilgėlėmis, Suvalkijoje – pieno šampanas, Žemaitijoje – aluje brandintas kumpis… Atrasti Lietuvos regionus nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ siūlo su „GASTROliavimo gidu“.

Gastronominiam turizmui po Lietuvą skirtame stilizuotame žemėlapyje – 20 netikėtų patiekalų visoje Lietuvoje su nuorodomis, kur jų paragauti, bei maisto festivalių sąrašas visais metų laikais.

„Šiame leidinyje – nedidelė dalis visos Lietuvos gastronominės dėlionės, bet intriguojanti keliauti ir ragauti. Juk gastronominės patirtys praturtina kiekvieną kelionę. Galbūt jau žinome, kad Pamaryje privalu paragauti žuvienės, Žemaitijoje – cibulynės, o Suvalkijoje – zanavykiškos kopūsto galvos iš krosnies. Tad norime paskatinti dar aktyviau atrasti regionus bei išnaudoti galimybes paskanauti ne tik tradicinių, bet ir netradicinių krašto virtuvės patiekalų, sudalyvauti maisto šventėse ir taip geriau pažinti vietovės papročius, bendruomenę,“, – teigia „Keliauk Lietuvoje“ Turizmo produktų ir rinkodaros skyriaus vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

GASTROliuojantys turistai susipažinti su interaktyviu žemėlapiu gali svetainėje www.lithuania.travel. Šią vasarą jie platinami ir kartu su kulinariniu žurnalu „Beatos virtuvė“. Taip pat „GASTROliavimo gidai“ bus dalijami Turizmo gatvėje Jūros šventėje Klaipėdoje, Sostinės dienose Vilniuje bei tarptautinėje turizmo parodoje ADVENTUR 2020.

Pagal vietinio turizmo tyrimą, Lietuvos gyventojai, keliaujantys po šalį, maistui vidutiniškai skiria trečdalį kelionės išlaidų, tai yra apie 38 eurus. 35 proc. vietinių turistų tarp pagrindinių veiklų, kuriomis užsiima keliaudami, nurodo būtent kavinių ir restoranų lankymą.

Pasak Pasaulio turizmo organizacijos, gastronominis turizmas yra sparčiausiai auganti turizmo šaka pasaulyje. Ji šiuo metu jau apima ne tik patiekalų ragavimą, bet ir vietos ūkininkų lankymą, maisto festivalius, kulinarines pamokas.

Pirmąjį šių metų ketvirtį bent su viena nakvyne keliavo 375 tūkst. Lietuvos gyventojų, t.y. 15 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu – šis augimo rodiklis yra didžiausias per pastaruosius penkerius metus.

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ informacija