Kalėdinių filmukų konkursas

Kauno regiono plėtros agentūra organizuoja kalėdinių filmukų konkursą ir visus kviečia sudalyvauti!

Konkurso tema: Šv. Kalėdų nuotaika Kauno regiono miestuose ir miesteliuose 

Filmuokite miestų, miestelių, gyvenviečių ar asmenines Kalėdų eglutes, kalėdinius miestelius, šventiškai papuoštas gatves, aikštes, kavinių, parduotuvių vitrinas ar net bažnyčias – pasidalinkite džiaugsmu ir šventine nuotaika su kitais!

Konkurse gali dalyvauti filmukai, kuriuose užfiksuoti vaizdai iš BirštonoJonavos rajonoKaišiadorių rajonoKauno rajonoKėdainių rajonoPrienų ir Raseinių rajonų savivaldybių.

  1. Pasidalinkite trumpais filmukais (ne ilgesniais kaip 1 minutė) viešoje Facebook grupėje @KalėdųMagijaKaunoRegione.
  2. Nurodykite vietą, kurioje užfiksuotos šios akimirkos!
  3. Kvieskite draugus spustelėti „patinka“ prie jūsų filmuko.

Konkursas vyksta nuo 2019 m. gruodžio 01 d. iki 2020 m. sausio 06 d.

Nugalėtojais bus skelbiami 3 dalyviai, kurių filmukai surinks daugiausia „patinka“.

I-osios vietos laimėtojui bus įteiktas AUKSINIS KADRAS 150 EUR vertės kuponas asmeninei fotosesijai Kaune.

II-os ir III-ios vietos laimėtojai bus apdovanoti Kauno regiono skanėstų rinkiniais.


Užsienio turistų portretai

Kinijos ir Japonijos turistai į Lietuvą vyksta norėdami pažinti šalies kultūrą ir pasigrožėti gamta, JAV gyventojai itin teigiamai vertina vizito metu išbandytas veiklas, o lengvas susisiekimas ir mažas nusikalstamumo lygis didžiajai daliai į Lietuvą atvykusių keliautojų yra vieni svarbiausių kriterijų renkantis šalį kaip kelionės kryptį. Šias tendencijas atskleidė nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ ir rinkos tyrimų bendrovių „Eurotela“ ir „Rinkos tyrimų centras“ atliktas tyrimas „Lietuvą lankiusių turistų profiliai: 16 rinkų tyrimas“. Iki šiol tai plačiausiai Lietuvos atvykstamojo turizmo rinką apžvelgiantys duomenys, išsamiai pristatantys užsienio turistų portretus.

Tyrimo metu buvo apklaustas 3681-as užsienio turistas iš 16-os šalių rinkų. Tyrimo dalyviai suskirstyti į tris skirtingas kategorijas: verslo, laisvalaikio ir sveikatos keliautojus. Apklausoje jų prašyta įvardyti, kodėl atvyko į Lietuvą, su kuo drauge keliavo, kaip organizavo viešnagę, kokias veiklas išbandė, kaip vertina kelionę ir kitas su vizitu susijusias detales.

Tai didžiausios imties tokio pobūdžio tyrimas, vykdytas Lietuvoje. Paskutinį kartą užsienio turistų profilį apžvelgęs tyrimas atliktas 2015 metais Valstybinio turizmo departamento iniciatyva – jame dalyvavo 1004 respondentai. Anot „Keliauk Lietuvoje“ direktoriaus Daliaus Morkvėno, didesnė imtis būtina siekiant išnagrinėti Lietuvos rinkai aktualiausias šalis, laiku pastebėti ir operatyviau reaguoti į pokyčius.

Tipinis turistas – atskrenda, miega viešbutyje, planuojasi laiką savarankiškai

Tyrimo rezultatai rodo, kad didesnė dalis apklaustųjų (69 proc.) kelionės taškus dėliojosi savarankiškai, grupinius turus rinkosi 12 proc., o individualius – 11 proc. Absoliuti dauguma apklaustųjų (79 proc.) į Lietuvą atskrido lėktuvu. Daugiau nei pusė apklaustųjų nakvynei rinkosi apgyvendinimą viešbutyje (61 proc.), antras pagal populiarumą pasirinkimas buvo nuomojamas būstas – „Airbnb“ apartamentai, privačių asmenų siūlomi butai ir t.t. (18 proc.).

Atvykti skatina gamta ir vietinė virtuvė

Kaip rodo tyrimo rezultatai, į Lietuvą atvykusiems turistams renkantis kelionę svarbiausia buvo pažinti vietinę gamtą ir kultūrą (3,7 balo iš 5) bei paragauti lietuviško maisto ir gėrimų (3,4 balo). Tai atsispindi ir apklaustųjų įvardintose veiklose, kuriomis šie užsiėmė vizito metu: 84 proc. išbandė vietinę virtuvę, 74 proc. viešėjo lankytinose ar turistinėse vietose, 72 proc. aplankė parkus ar kitus gamtos objektus.

Šalies gamta didžiausią įspūdį paliko keliautojams iš tolimų šalių, ypač – turistams iš Izraelio, kurie gamtą įvertino 4,5 balo iš 5, bei keliautojams iš JAV, kurie vietinę gamtą įvertino 4,4 balo. Gastronominiai atradimai didžiausią įspūdį paliko vokiečiams ir lenkams (4,3 balo), religinės vietos itin patiko svečiams iš JAV (4,3) bei japonams ir kinams (4,2).

Prasčiausiai užsienio turistų nuomone įvertintos veiklos, susijusios su aktyviomis pramogomis (3,6 balo), apsilankymai SPA, grožio ir sveikatingumo centruose (3,7).

Lietuva – ne tarpinė stotelė

Bendras šalies vertinimas – itin pozityvus, 4 iš 5 apklaustųjų tikina į Lietuvą norėsiantys sugrįžti. 94 proc. teigė, kad jų bendras įspūdis apie kelionę yra geras, 90 proc. respondentų aplankyti Lietuvą rekomenduotų savo draugams ar šeimos nariams, o 87 proc. kelionę įvardijo kaip pateisinusią turėtus lūkesčius.

Kaip rodo tyrimo rezultatai, užsienio turistams Lietuva – dažniau pagrindinė kelionės kryptis nei tarpinė stotelė: 73 proc. apklaustųjų kelionės metu neaplankė jokių kitų šalių. Kitas šalis tuo pačiu aplankiusieji dažniausiai teigė, kad tai buvo Latvija (50 proc.) ir Estija (33 proc.).

Tyrimo rezultatai – gairės šalies turizmo rinkai

Kaip teigia D. Morkvėnas, tokie tyrimai – būtini šalies turizmo sektoriui.

„Norint sėkmingai vykdyti turizmo skatinimui iškeltas užduotis, šis tyrimas yra kertinis pradžios taškas. Išsamūs ir laiku gaunami duomenys aiškiai parodo, kokiomis kryptimis verta judėti „Keliauk Lietuvoje“ kaip už turizmo skatinimą ir rinkodarą atsakingai organizacijai. Viešai prieinami ir atviri tyrimo rezultatai taip pat pravers vietiniam verslui. Naudojant senesnius duomenis, dažnai tenka vadovautis nuojauta, kuri gali labai prasilenkti su realia situacija,“ – teigia „Keliauk Lietuvoje“ direktorius.

„Rinkos tyrimų centro“ partneris Edmundas Bražėnas, komentuodamas tyrimo metodą, pabrėžia – kompleksiškumas pasirinktas orientuojantis į geriausią rezultatą.

„Šio tyrimo metu kiekvienos šalies respondentams naudojome atskirą segmentaciją. Tai leidžia geriau suprasti keliautojų lūkesčius, tikslingiau panaudoti surinktą informaciją bei suformuoti ekspertines įžvalgas. Esame labai konkurencingoje zonoje, todėl, norėdami prisikviesti užsienio turistus, tam turime skirti daugiau pastangų." – teigia E. Bražėnas.

Tyrimo „Lietuvą lankiusių turistų profiliai: 16 rinkų tyrimas“ duomenys yra atvirai prieinami, jais gali naudotis savivaldybės, verslai ir kitos suinteresuotos šalys. Skirtingų šalių turistų profilius pristatančias ataskaitas ir tyrimo duomenis rasite čia: https://www.lithuania.travel/lt/news/uzsienio-turistu-tyrimo-ataskaita

Apie tyrimą

Apklausa vykdyta 2019 m. rugpjūčio 20 – rugsėjo 10 dienomis, vasaros ir rudens sezonų sankirtoje. Užsienio turistai apklausti gyvai 35-iuose taškuose Vilniuje, Palangoje, Klaipėdoje, Kaune, Druskininkuose, Šiauliuose, Birštone, Nidoje, Anykščiuose ir Ignalinoje. Tyrime dalyvavo turistai iš Belgijos, Kinijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Izraelio, Italijos, Japonijos, Latvijos, Norvegijos, Lenkijos, Švedijos, Jungtinės Karalystės ir JAV. 33 proc. apklaustųjų buvo dalykiniai keliautojai, į Lietuvą atvykę profesiniais ar darbo tikslais, 4 proc. – sveikatos, 63 proc. – laisvalaikio keliautojai. Iš viso, tyrimo metu buvo apklaustas 3681-as užsienio turistas iš 16-os šalių rinkų.

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ informacija


Apgyvendinimo įstaigų dėmesiui

Beveik kas ketvirta Lietuvos apgyvendinimo įstaiga internetinėje erdvėje prisistato kaip viešbutis, neturėdama šiai apgyvendinimo paslaugai skirtos licencijos – tokias įžvalgas atskleidė 2019 m. liepos–rugsėjo mėnesiais vykdyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) patikrinimai internetinėse apgyvendinimo paslaugų užsakymų sistemose.

Tarnybos specialistai nustatė, kad apie 400 apgyvendinimo įstaigų analizuojamu laikotarpiu skelbėsi esančios viešbučiais, nors tuo metu Lietuvoje buvo išduotos vos 282 licencijos verstis viešbučio paslaugoms. Dėl 105 klaidinančią informaciją skelbusių apgyvendinimo įstaigų buvo atliktas išsamesnis tyrimas, šioms įstaigoms išsiųsti pranešimai su faktinėmis pažeidimų aplinkybėmis. Iš jų 33 ištaisė klaidinančią informaciją, 7 pateikė prašymus licencijai gauti, o 28 jau yra licencijuotos, tačiau vis dar klaidinančiai skelbė informaciją apie save internete. Dar 37 įstaigos buvo nelicencijuotos ir klaidingai teikė informaciją, iš kurių 13 po įspėjimų nurodė, kad pažeidimus ištaisys, o 24 visiškai neatsiliepė į Tarnybos raginimus. Reikalavimų nesilaikantiems verslininkams bus taikoma teisės aktuose numatyta atsakomybė.

Tarnyba pažymi, kad visi apgyvendinimo paslaugas Lietuvoje teikiantys asmenys privalo vartotojams teikti tikslią ir teisingą informaciją apie šių paslaugų rūšį, vietą, teikiamas paslaugas, kainą bei klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų kokybės įvertinimą – žvaigždutes. Už Turizmo įstatyme nustatytų apgyvendinimo paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimą apgyvendinimo paslaugos teikėjui gali būti taikoma Administracinių nusižengimų kodekse numatyta administracinė atsakomybė, o už klaidinančią reklamą – Reklamos įstatyme numatyta atsakomybė.

Tarnyba primena, kad klasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas (viešbučių, motelių, svečių namų ir kempingų paslaugas) gali teikti tik nustatyta tvarka Tarnybos išduotą galiojantį apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą turintis asmuo. Neklasifikuojamosios apgyvendinimo paslaugos – apartamentų kompleksai, kaimo turizmo paslaugos, nakvynės namai, nakvynės ir pusryčių paslaugos, poilsio namai, turistinio laivo apgyvendinimo paslaugos, turistinės stovyklos, sanatorijos ir trumpalaikio apgyvendinimo paslaugos – taip pat privalo būti registruojamos Tarnyboje.

Daugiau informacijos apie apgyvendinimo paslaugų teikimui keliamus reikalavimus galite rasti Tarnybos tinklalapyje:

http://vvtat.lt/vartojimo-paslaugos/turizmo-paslaugos/apgyvendinimo-paslaugu-teikimas/603.

Atkreipiame dėmesį, kad šiais metais atlikti viešbučių tikrinimai ir dėl asmens duomenų apsaugos. Asmens duomenų apsaugos priežiūros institucija aiškinosi, ar šio sektoriaus atstovai tinkamai tvarko klientų asmens duomenis registracijos tikslu. Daugiau informacijos apie šiuos tikrinimus galite rasti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos tinklalapyje: https://vdai.lrv.lt/lt/naujienos/viesbuciai-patikrinti-del-klientu-asmens-duomenu-tvarkymo-registracijos-tikslu.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos informacija


Keisčiausias ledų žemėlapis

Šoninė, burokėliai ir jūros dumbliai yra tik keletas neįprastų skonių, kuriais išradingi Lietuvos kulinarai pagardina ledus. Nacionalinė turizmo skatinimo „Keliauk Lietuvoje“, tęsdama GASTROliavimo po Lietuvą gido tradiciją, pristato interaktyvų vietų, kuriose galima paragauti keisčiausių lietuvių pamėgto deserto variacijų, žemėlapį.

„Kurdami ledų žemėlapį, maloniai nustebome, kiek įdomių skonių siūlo ne tik Vilniaus, bet ir Birštono, Telšių, Rokiškio bei kitų miestų bei miestelių virtuvės. Juk dažnai būtent neįprastas patyrimas, kuriuo gali tapti ir avokado ar šaltibarščių skonio ledai, paskatina atrasti naujas vietas,“ – pasakoja „Keliauk Lietuvoje“ produktų ir rinkodaros vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. „Tikimės, kad ledų žemėlapis pasitarnaus ne vienam smaližiui. Rugsėjis nusimato šiltas, tad siūlome ledų sezoną „uždaryti“ neįprastai.“

Ledų iššūkiui pasirengę skaitytojai su Ledų žemėlapiu gali susipažinti pagrindinėje šalies turizmo  internetinėje svetainėje. Stilizuotame žemėlapyje jie ras dvidešimties kavinių ir restoranų adresus ir nuorodas į jų puslapius ar paskyras socialiniuose tinkluose.

Anot Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės, ledų žemėlapį sukurti paskatino didžiulė birželį pristatyto GASTROliavimo po Lietuvą gido sėkmė.

„GASTROliavimo po Lietuvą gidas tapo absoliučiu šios vasaros hitu, per mūsų pagrindinę šalies turizmo svetainę lithuania.travel , žiniasklaidą ir spausdintus leidinius pasiekusiu didelę dalį Lietuvos gyventojų. Vien savaitgalį vykusių „Sostinės dienų“ metu buvo išdalinta virš 2000 leidinių, o internetinėje svetainėje gidą „vartė“ beveik 50 tūkst. žmonių. Siekiame, kad šiandien pristatomas Ledų žemėlapis, kaip ir ateityje planuojamos rinkodarinės priemonės, skatintų lietuvius aktyviau keliauti po savo šalį. Pagal vietinio turizmo tyrimą, daugiau nei trečdalis lietuvių kavinių ir restoranų lankymą nurodė kaip vieną pagrindinių veiklų, kuriomis užsiima keliaudami,“ – tęsia „Keliauk Lietuvoje“ produktų ir rinkodaros vadovė.

Beje, atnaujintą GASTROliavimo po Lietuvą gidą, kuris pasipildė tokiais patiekalais kaip garšvų sklindžiai su ančių kiaušiniais, galima rasti šalies turizmo svetainėje „Keliauk Lietuvoje“ svetainėje.

Vietinis turizmas Lietuvoje ir toliau muša rekordus. Pirmąjį šių metų pusmetį po šalį su bent viena nakvyne keliavo 919 tūkst. gyventojų. Jų skaičius, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu išaugo net 13,23 proc. Vietiniai turistai sudaro daugiau negu pusę visos šalies turizmo rinkos – 55,2 proc. Maistui kelionės metu vietiniai turistai skiria daugiau nei trečdalį savo išlaidų.

 „Keliauk Lietuvoje“ informacija


Naktinis žygis Betygaloje

Nuo Betygalos Dubysos slėniu nusidrieks žygio maršrutas Šv. Jokūbo keliu iki stebuklingos Ugionių bažnytėlės. Kol kas juo dar netraukia minios piligrimų į Santjago de Kompostela, bet gal mes ir būsime tas pirmasis būrys, įspaudęs pėdsakus šventąjame kelyje.

Ugioniuose lauks soti kareiviška košė ir penas sielai – poezija ir muzika, galima bus pasirinkti mėgstamą patiekalą iš šių visų pasiūlymų.

𝐁𝐮̄𝐭𝐢𝐧𝐚 𝐢𝐬̌𝐚𝐧𝐤𝐬𝐭𝐢𝐧𝐞̇ 𝐫𝐞𝐠𝐢𝐬𝐭𝐫𝐚𝐜𝐢𝐣𝐚 𝐢̨ 𝐳̌𝐲𝐠𝐢̨:
tel. +370 613 55 060 arba el.p. dominyka@atraskraseinius.lt

KADA? Rugsėjo 6 d., 21:00 val.

Startas – Parkelyje priešais Betygalos seniūniją (Sporto g. 1, Betygala), atstumas – 7 km
Žygį ves VšĮ „Atrask Raseinius“ vadovas Arnas Zmitra.

Daugiau informacijos www.menopiligrimai.lt
Meno kelionę organizuoja Raseinių rajono kultūros centras.
Pagrindinis rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba.


Paveldo dienos Raseiniuose

Kviečiame drauge paminėti Europos kultūros paveldo dienas Švč. Trejybės cerkvėje!

Koncertuos solistė Laima Česlauskaitė (sopranas) su Panevėžio styginių kvartetu (Renatas Bedalis (klarnetas), Diana Labudienė (II smuikas), Lina Sutkienė (altas), Rokas Vizbaras (violončelė).

Koncerto metu išgirsite J. S. Bach, J. Pachelbel, C. François, J. Naujalio, J. Tallat-Kelpšos kūrinius!

𝐑𝐞𝐧𝐠𝐢𝐧𝐲𝐣𝐞 𝐬𝐮𝐫𝐢𝐧𝐤𝐭𝐨𝐬 𝐬𝐚𝐯𝐚𝐧𝐨𝐫𝐢𝐬̌𝐤𝐨𝐬 𝐚𝐮𝐤𝐨𝐬 𝐛𝐮𝐬 𝐬𝐤𝐢𝐫𝐭𝐨𝐬 𝐒̌𝐯𝐜̌. 𝐓𝐫𝐞𝐣𝐲𝐛𝐞̇𝐬 𝐜𝐞𝐫𝐤𝐯𝐞̇𝐬 𝐫𝐞𝐦𝐨𝐧𝐭𝐮𝐢.

Kur? Švč. Trejybės cerkvėje (Vytauto Didžiojo g. 10, Raseiniai)
Kada? Rugsėjo 20 d., 18:00 val.

Renginys nemokamas
Organizatorius VšĮ „Atrask Raseinius“

 


Rekordinis turistų skaičius

831 tūkst., arba net 9,25 proc. daugiau. Šis užsienio turistų augimas 2019 m. I pusmetį yra didžiausias per pastaruosius 5 metus. Po šalį keliavę užsienio gyventojai sausio, vasario ir kovo mėnesiais dažniau rinkosi ir nakvynę apgyvendinimo įstaigose – jose praleido 1,784 tūkst. nakvynių, t.y. net  7,84 proc. daugiau nei 2018 m. I pusmetį. Viso po Lietuvą minėtą laikotarpį bent su viena nakvyne keliavo 1,750 tūkst. turistų, arba 11,30 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2018 m.

Vis dar atsiliekame nuo Latvijos ir Estijos. „Užsienio turistų augimas – itin optimistinis ir remdamiesi pirmojo metų pusmečio skaičiais galime prognozuoti, kad šitie metai bus labai geri, tačiau pagal užsienio turistų skaičių mes vis dar atsiliekame nuo regiono kaimynų. Latvijoje ir Estijoje užsienio turistų yra daugiau, tiek absoliučiais skaičiais, tiek skaičiuojant tūkstančiui gyventojų. Jei ir toliau Lietuvos užsienio turistų skaičius augs esamu lygiu, latvius pavysime 2024, o estus 2030 metais. Jeigu norime pavyti greičiau, turime visi kartu vystyti turizmo infrastruktūrą, tiksliau skaičiuoti atvykstančius turistus bei vykdyti tikslią ir efektyvią šalies turizmo rinkodarą,”- teigia Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros “Keliauk Lietuvoje” direktorius Dalius Morkvėnas.

Vokietija išlieka lydere tarp šalių, kurių gyventojai svečiuojasi Lietuvoje. Kaip ir pernai, taip ir šiemet, Vokietija išlieka pirmoje vietoje pagal turistų skaičių Lietuvoje. Per pirmą pusmetį Lietuvoje apsilankė 93,6 tūkst. Vokietijos gyventojų, tai 9,37 proc. daugiau nei prnai tuo pačiu metu. Toliau rikiuojasi kaimyninė Lenkija su net 10,52 proc augimu ir Rusiją. Šalių iš kurių į Lietuvą atvyksta daugiausia turistų penketuką baigia taip pat kaimynės Baltarusija ir Latvija. Vis daugiau laiko Lietuvoje praleidžia lenkai ir latviai – auga jų viešnagės trukmė.

Turistų srautas iš Prancūzijos rekordinis. Šalių iš kurių į Lietuvą atvyksta daugiausia turistų dešimtuke tvirtai įsitvirtino Prancūzija. Augimas pirmą pusmetį – net 24,42 procentai. 21,4 tūkst. Prancūzijos gyventojų Lietuvoje praleido daugiau negu 40 tūkst nakvynių ir jų viešnagės trukmė ilgėjo daugiau negu trimis procentais – jie pas mus viešėjo beveik dvi naktis.

Nesustoja augimas iš Ukrainos, Jungtinė Karalystės ir Suomijos. Kaip ir pirmą metų pusmetį, taip ir toliau augimo lydere išlieka Ukraina, esanti šeštoje vietoje tarp šalių iš kurių į Lietuvą atvyksta daugiausia turistų. Per pirmąjį pusmetį Lietuvoje apsilankė 51,4 tūkst. turistų, kurie čia praleido 107,4 tūkst nakvynių ir yra lyderiai pagal viešnagės trukmės augimą dešimtuke – net 9,09 proc. Ukrainiečiai Lietuvoje praleidžia daugiau nei dvi naktis. Dviženkliu augimu jau trečius metus iš eilės išsiskiria Jungtinė Karalystė bei pirmą dešimtuką vainikuojanti Suomija. Su bent viena nakvyne per šešis pirmuosius metų mėnesius pas mus viešėjo 36,3 tūkst. Jungtinės Karalystės gyventojų bei 20,9 suomių.

Lietuva ir toliau traukia turistus iš tolimųjų rinkų. Augimas pirmąjį metų pusmetį iš Kinijos ir Izrealio – rekordinis. Lietuvoje apsilankė 9 tūkst. kinų, tai yra 36,6 proc daugiau nei pernai tuo pačiu metus. Turistų iš Izrealio, itin mėgstančių Lietuvos kurortus, skaičius taip pat augo daugiau nei 30 proc., jų pirmą pusmetį Lietuvoje viešėjo 9,4 tūkst. Nemažėja turistų iš Japonijos ir JAV, jų pirmą pusmetį apsilankė po 12, 4 tūkst. ir 20, 9 tūkst.

Lietuvos gyventojai ir toliau muša rekordus. Vietinio turizmo augimas stabiliai auga - pirmą pusmetį po šalį su bent viena nakvyne keliavo 919 tūkst. gyventojų. Jų skaičius, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu išaugo net 13,23 proc. Vietiniai turistai sudaro daugiau negu pusę visos šalies turizmo rinkos – 55,2 proc. Toks aukštas rodiklis kompensuoja turistų iš užsienio srautams būdingus sezoninius svyravimus. Palyginimui, Latvijoje vietinis turizmas sudaro tik apie 30 proc., Estijoje – apie 40 proc. visos turizmo rinkos.

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ informacija


Baltijos kelias muziejuje

Rugpjūčio 23-24 dienomis Aštuonračio muziejus paminėti Baltijos kelio 30-metį kartu! Muziejuje bus rodomas filmas apie Baltijos kelią.


Kinas po žvaigždėmis

Filmo peržiūra po atviru dangumi Maironio parke – dar vienas būdas atrasti Raseinius! Jau trečius metus iš eilės VšĮ „Atrask Raseinius“ komanda kviečia raseiniškius ir miesto svečius išbandyti „kino salę“ Maironio parke. Pirmadienio vakarą susirinkusieji turėjo galimybę išvysti restauruotą A. Žebriūno filmą „Riešutų duona“.

Šiemet filmo peržiūra ypatinga tuo, kad dešimtąjį sezoną švenčiantis „Kinas po žvaigždėmis“ kartu su Lietuvos kino centru, kvietė visus miestus, bendruomenes, pasaulio lietuvius jungtis prie „Lietuviško kino nakties“ ir visame pasaulyje nemokamai žiūrėti šį filmą. Prie iniciatyvos prisijungė daugiau nei 50 Lietuvos ir pasaulio miestų!

Prieš peržiūrą žiūrovai dalyvavo loterijoje, kurioje galėjo laimėti fotoalbumą „100 neatrastų Raseinių krašto vietų“, Keliautojo žinyną „Ariogalos ir Betygalos kraštas“ ir ne tik. Anot susirinkusiųjų, tokios iniciatyvos yra šauni pramoga, skatinanti susidomėjimą lietuvišku kinu, o mačiusiems ne pirmą kartą – iš naujo įvertinti iš kitos perspektyvos.

Sauliaus Šaltenio romano motyvais sukurta „Riešutų duona“ pasakoja apie dvi šeimas ir jaunuolių Liukos bei Andriaus meilę. Pagrindinius herojus vaidinančių Elvyros Piškinaitės ir Algirdo Latėno meilės istorija prasitęsė ir už filmavimo aikštelės ribų, aktoriai neseniai atšventė 40 metų santuokos jubiliejų. 1978-aisiais sukurtas filmas – tai lyriška istorija, kai švelnūs atsiminimai apie vaikystę kaime, pirmuosius romantiškus jausmus ir tikrojo gyvenimo pradžią, persipina su tragikomiškais nesusipratimais ir žmogiškomis silpnybėmis.

Renginio organizatoriai, VšĮ „Atrask Raseinius“ komanda, džiaugiasi gausiu būriu susirinkusiųjų ir už pagalbą renginio metu dėkoja Raseinių kultūros centrui.


Rudens išvyka į Zarasus

Rugsėjo 7 d. (šeštadienį) kviečiame vykti kartu į Zarasus!

Maršrutas:

  • Zarasai;
  • Šlyninkos vandens malūnas;
  • Pietūs malūne;
  • Stelmužė;
  • Šventa vieta prie Imbrado ežero;
  • Sartų ežero apžvalgos bokštas.

Būtina registracija tel. +370 618 34 611

EKSKURSIJA MOKAMA, VIETŲ SKAIČIUS RIBOTAS.