Magnetų įsigijimo vietos

„Surink Lietuvą„ magnetų galite įsigyti:

👉 VšĮ „Atrask Raseinius“
Vytauto Didžiojo g. 17, Raseiniai
tel. +370 613 55 060
DARBO LAIKAS
I – IV 8.00 – 17.00
V 8.00 – 15.45
PIETŲ PERTRAUKA 12.00 – 12.45

👉Raseinių krašto istorijos muziejus
Muziejaus g. 3, Raseiniai
tel. +370 428 51 191
DARBO LAIKAS
I-V 9.00 – 18.00
VI 11.00 – 16.00
Paskutinio mėnesio sekmadienį
VI 10.00 – 16.00

👉Aštuonračio muziejus
tel. +370 687 49 215
Vyšnių g. 22, Nemakščiai, Raseinių r.
Dirba visomis savaitės dienomis, tačiau dėl lankymo
rekomenduojama susiekti telefonu, nes šis objektas yra privatus.

👉 Viduklės koldūnai
tel. +370 659 69 597
Kęstučio g. 36, Viduklė, Raseinių r.
DARBO LAIKAS
V–VII 11.30 – 18.00


Rekordiniai metai turizmui

Praėję metai buvo rekordiniai Lietuvos turizmui. 2018 m. mūsų šalyje bent su viena nakvyne keliavo 3,6 mln. turistų: 1,7 mln. iš užsienio ir 1,9 mln. Lietuvos gyventojų. Tai yra 11,3 proc. daugiau nei 2017 metais. Tokie apgyvendinimo įstaigose apsistojusių turistų skaičiaus augimo tempai dvigubai viršijo išankstines JT Pasaulio turizmo organizacijos prognozes.

Kas septintas užsienio turistas – vokietis. Daugiausia turistų praėjusiais metais į Lietuvą atvyko iš Vokietijos – 214,1 tūkst., arba 21,6 proc. daugiau nei 2017 metais. Tai yra didžiausi turistų iš šios šalies srautai Lietuvos turizmo istorijoje. Vokietijos turistai kasmet vis dažniau keliauja po Lietuvos regionus, aplanko Panemunę, pajūrį, pamarį. Jų išlaidos vienos kelionės metu Lietuvoje viršija 450 eurų.

„Lietuvos turizmo sektorius pernai ne tik pasiekė rekordinius rezultatus, bet ir padarė didelę pažangą įgyvendinant ilgalaikę strategiją: diversifikuoti rinkas ir orientuotis į tas, kurių turistai atneša didžiausią naudą Lietuvos ekonomikai. Būtent dėl šių pastangų pagal turistų skaičių Vokietija aplenkė iki tol ilgai pirmavusias, tačiau ne itin stabilias Baltarusijos ir Rusijos rinkas. Be to, turistai iš Vokietijos, kartu su svečiais iš Japonijos, Kinijos ir Izraelio, patenka į daugiausiai pinigų Lietuvoje išleidžiančių keliautojų grupę, o turistų srautų iš šių šalių augimas pernai buvo sparčiausias ir siekė net 22,9 proc.“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.

Toks pat srauto augimas fiksuojamas atvykstančiųjų iš Jungtinės Karalystės. Šios dvi Europos šalys išsiskyrė ypatingu turistų augimu pernai – 19,1 proc. Tai yra, į Lietuvą vokiečių ir britų atvyko penktadaliu daugiau nei tuo pat laikotarpiu užpernai. Turistų skaičius iš Italijos, Prancūzijos ir Ispanijos, Skandinavijos šalių augo vidutiniškai 6,9 proc.

Dviženklis srauto iš tolimųjų rinkų augimas. Lietuvos investicijos į turizmo rinkodarą tolimosiose rinkose duoda akivaizdžių rezultatų. Pernai turistų gausėjo iš visų prioritetinių tolimųjų rinkų: JAV (+11,6 proc.), Japonijos (+22,3 proc.), Kinijos (+20,6 proc.), Izraelio (+27,3 proc.). Šios rinkos reikšmingos didžiausiu išlaidų Lietuvoje krepšeliu. JAV ir toliau antrus metus iš eilės tvirtai laikosi tarp dešimties valstybių, iš kurių į Lietuvą atvyksta daugiausia turistų. Amerikiečių Lietuvoje lankėsi daugiau nei turistų iš šalia esančių valstybių – Suomijos, Danijos, Švedijos ar Norvegijos.

„Sėkmingi praėję metai kelia didelius lūkesčius 2019 metams. Naujosios turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ tikslai yra išlaikyti panašų augimą ir šiais metais, gausinti ne tik turistų srautus, bet ir nakvynių skaičių, taip pat didinti turizmo sektoriaus pajamas. Ir toliau daug dirbsime tikslinėse rinkose Europoje, daug veiklų esame suplanavę ir tolimosiose rinkose”, – sako „Keliauk Lietuvoje“ vadovas Dalius Morkvėnas.

Lietuva įsitvirtino tarp lyderių pagal turistų nakvynių skaičiaus augimą ES. Užsienio turistai Lietuvoje praleido 3,7 mln. nakvynių, šis skaičius augo 8,9 proc. Lietuvą lydere pagal turistų nakvynių augimą 2018 m. paskelbė ir Eurostatas. Pagal ES statistikos tarnybos duomenis, pernai Lietuva užėmė antrą vietą Europos Sąjungoje pagal turistų nakvynių skaičiaus augimą.

TOP 5 šalys nesikeičia jau 10 metų. Didžioji dalis (51,8 proc.) užsienio turistų į Lietuvą atvyko iš 5 valstybių: Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Latvijos.

TOP 10 valstybių pagal atvykusių turistų skaičių:

Lietuvos gyventojų susidomėjimas savo šalimi ir toliau auga. Atvykstamasis ir vietinis turizmas tebesidalija Lietuvos turizmo rinką pusiau: po šalį keliavę ir apgyvendinimo įstaigose apsistoję Lietuvos gyventojai sudarė 51,8 proc. rinkos (iš viso – 1,9 mln. turistų arba 12,4 proc. daugiau nei pernai tuo pat laikotarpiu), užsieniečiai – 48,2 proc. Lietuvos turizmo rinkos.

Lietuvos statistikos departamento duomenys neapima apgyvendinimo kaimo turizmo įstaigose ir privačiame sektoriuje, įskaitant sparčiai populiarėjantį „Airbnb“ tinklą. Turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ skaičiavimais, šie rodikliai sudarytų papildomai apie 30 proc. Lietuvoje bent su viena nakvyne keliavusių turistų.

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ informacija


Pilietinė akcija Raseiniuose

Minėdama Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną VšĮ „Atrask Raseinius“ komanda kartu su Raseinių šaltinio progimnazijos 7a klasės mokiniais paminėjo ypatingai. Šia proga iškėlė tris 7 metrų ilgio Lietuvos trispalves ant Raseinių stačiatikių Švč. Trejybės cerkvės. Vėliavas specialiai šiai akcijai pasiuvo progimnazijos technologijų mokytoja Rasa Turskienė.

Raseinių stačiatikių parapijos popas Nikolaj Murašov mielai sutiko taip iškilmingai paminėti Vasario 16-ąją. Tokiu būdu primindamas, kad Lietuvos Respublika pripažįsta devynias Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį sudarančias tradicines religines bendruomenes, tarp jų yra ir ortodoksų (stačiatikių).

Cerkvė stovi aukščiausioje Raseinių miesto vietoje, dabartiniame Maironio parke, įkurtame buvusio pijorų vienuolyno ir bažnyčios vietoje. Tai yra vienas seniausių miesto pastatų, išlikusių po Raseinius beveik visiškai sugriovusių Pasaulinių karų.

VšĮ „Atrask Raseinius“ informacijai ir nuotr.


Startuoja naujas projektas

„Internetas ar baletas?“, „Barokas ar pankrokas?“ – tai tik keli projekto #LietuvosDNR klausimai, kuriais bus bandoma atkreipti Lietuvos gyventojų dėmesį ir pakviesti juos prisidėti prie kuriamo mūsų šalies pristatymo užsienyje.

Vasario 5 dieną startavęs projektas gyventojus kviečia į diskusiją, kaip Lietuva turėtų būti pristatoma užsienyje, kuo didžiuojamės ir su kokiomis vertybėmis tapatinamės.

Projekto tikslas –  įtraukti visuomenę aktyviai dalyvauti formuojant vieningą šalies pristatymą užsienyje. Projekto iniciatoriai kviečia išreikšti savo nuomonę atsakant į trumpus anketos klausimus svetainėje www.lietuva.lt. Rezultatai bus vertingi rengiant šalies įvaizdžio strategiją.

Prie projekto prisijungė ir žinomi Lietuvos žmonės – meno, kultūros, sporto ir mokslo atstovai. Knygos „Neregėta Lietuva“ autorius Marius Jovaiša teigia, kad Lietuva pasauliui įdomi savo unikalia istorija, paveldu, architektūra, kultūra ir veikliais bei išsilavinusiais žmonėmis.

Pasak lenktynininko Benedikto Vanago, Lietuva išsiskiria savo žalumu, gėlo vandens atsargomis, pasauliui yra įdomi savo asmenybėmis, kurios kelia susidomėjimą Valstybe. Kaip pastebi B. Vanagas, konkuruodami su pasauliu turime sukurti vertę turint mažesnius resursus. Geroji žinia, kad Vyčio genas puikiai padeda su tuo susidoroti.

„Dėl dešimtmečius nevaldomo pristatymo užsienyje Lietuva vis dar dažnai tapatinama ne su progresu bei modernumu, bet su stereotipais. Norint situaciją pakeisti, būtina sukurti vienodo komunikavimo apie Lietuvą sistemą. Lietuvos žmonių nuomonė šiame procese labai svarbi.“, – tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės laikinoji vadovė Eglė Kudzmanienė.

#LietuvosDNR ambasadorių gretos kasdien vis gausėja, projektas vykdomas šalies institucijose, jų organizuojamuose renginiuose. Savo nuomonę, kaip suvienodinti šalies pristatymą užsienyje, galėjo išreikšti turizmo ir laisvalaikio parodos „Adventur“ lankytojai, vasario mėnesį projekto komanda lauks parodoje „Studijuok 2019“ ir Vilniaus knygų mugėje.

Projektą #LietuvosDNR įgyvendina Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupė. Šio projekto informaciniai partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

Septynioliktoji Vyriausybė šalies vienodo pristatymo užsienyje klausimą įtraukė tarp 33 prioritetų. 2018 m. birželį Lietuvos įvaizdžio grupė paskirta nacionaline šalies įvaizdžio koordinatore. Šiuo metu grupėje dirba 5 darbuotojai.

 

https://www.youtube.com/watch?v=KV2cIUp_kl4

 

 


Kviečiame į pristatymą

Kviečiame į kelionių vadovo „Ariogalos ir Betygalos kraštas: keliautojo žinynas“ pristatymą Ariogaloje! Knygoje aptariama šių apylinkių gamta ir svarbiausi praeities bei kultūros bruožai.

Leidinį iliustruoja 225 fotografijos, schemos, piešiniai, žemėlapių fragmentai. Žinynas skiriamas kultūrinio pažintinio turizmo mėgėjams, taip pat visiems, besidomintiems Lietuvos istorija, gamtos ir kultūros paveldu.

Knygos autoriai Vytenis Almonaitis ir Junona Almonaitienė.
Pristatymas vyks vasario 1d., 16:30 val., Ariogalos kultūros namuose (Gedimino g. 11, Ariogala, Raseinių r. sav.).
Organizatoriai: VšĮ „Keliautojo žinynas“, VšĮ „Atrask Raseinius“.


Dalyvavome parodoje

Sausio 25–27 dienomis VšĮ „Atrask Raseinius“ dalyvavo jau 7 kartą rengiamoje tarptautinėje kelionių parodoje „Adventur 2019“ Vilniuje. Net 3 dienas vykstantis renginys išsiskiria pramogų įvairove ir interaktyvumu kiekvienam aktyvaus laisvalaikio entuziastams: daugiau nei 300 dalyvių net iš 19 šalių pristatė turizmo naujoves ir kiekvienam artimiausias keliavimo, aktyvaus laisvalaikio bei poilsio formas Lietuvoje ir užsienio šalyse.

VšĮ „Atrask Raseinius“ unikaliame, Raseinių rajono gražiausiais vaizdais, užpildytame stende kvietė parodos lankytojus susipažinti su rajono žymiomis vietomis bei renginiais, o artimiausiu metu atvykti ir viską pamatyti savo akimis. Šeštadienį Raseinių krašto istorijos muziejininkės, užsidėjus virtualios realybės akinius, lankytojams suteikė galimybę nusikelti į praeitį – pamatyti partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto bunkerį, atsidurti kalėjimo kameroje greta kitų kalinių, klausytis jų pokalbių.

Parodos metu įvyko pirmasis Vytenio ir Junonos Almonaičių knygos „Ariogalos ir Betygalos kraštas: keliautojo žinynas“ pristatymas. Knygoje aptariama šių apylinkių gamta ir svarbiausi praeities bei kultūros bruožai. Renginio metu dalyviai išgirdo dar ne visiems žinomų faktų bei istorijų apie Raseinių kraštą. Su sėkmingu knygos išleidimu sveikino ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius Vidmantas Bezaras, autoriams linkėjo neapsiriboti šia knyga ir toliau džiuginti skaitytojus. Artimiausias pristatymas mūsų krašte įvyks jau vasario 1 dieną, 16:30 valandą, Ariogalos kultūros namuose.

Džiugu, kad pas mus užsuko ir raseiniškiai, kuriuos „Atrask Raseinius“ komanda nustebino rajono atsinaujinusiais lankytinais objektais rajone. Tradiciškai išdalinta šimtai lankstinukų apie Raseinių kraštą, leidinių galite nemokamai pasiimti ir jūs – VšĮ „Atrask Raseinius“ (Vytauto Didžiojo g. 17).  VšĮ „Atrask Raseinius“ komanda dėkoja visiems aplankiusiems mūsų stendą ir tikisi susitikti artimiausiuose renginiuose!

VšĮ „Atrask Raseinius“ informacija


Žiemos išvyka į Klaipėdą

Vasario 17 d. (sekmadienį) kviečiame vykti kartu į Klaipėdą! Kaina 25 Eur (taikomos nuolaidos), registracija – 8 618 34 611 arba jurga@atraskraseinius.lt


Mokesčių pasikeitimai

Nuo 2019 m. įsigaliojusi mokesčių pertvarka numato pakitusį Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą ir darbo jėgos apmokestinimą, teisę susigrąžinti dalį išlaidų už paslaugas, susijusias su būsto ar automobilio remonto darbais, nepilnamečių vaikų priežiūra. Apie šias naujoves išsamiau pasakoja Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Judita Stankienė.

Kaip po mokesčių pertvarkos pasikeitė darbo jėgos mokesčiai, kaip bus skaičiuojamas GPM tarifas?

- Nuo sausio 1 d. perskaičiuotas darbuotojo bruto darbo užmokestis, kuris padidintas 1,289 karto, o beveik visi darbo jėgos mokesčiai išskaičiuojami iš darbuotojo atlyginimo. Tačiau taikant didesnį GPM, sumažėja mokesčiai „Sodrai“ todėl bendras mokesčių „krepšelis“ išlieka toks pats.

Didžiajai daliai gyventojų buvęs 15 proc. GPM tarifas šiemet kinta iki 20 proc. Toks tarifas taikomas bus tiems gyventojams, kurių metinės darbo užmokesčio pajamos neviršys 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) sumos. Didesniam uždarbiui, viršijančiam 120 VDU ribą, bus taikomas 27 proc. mokestis. 2020 metais VDU riba mažės iki 84, o 2021 m. – iki 60 VDU dydžio.

Kaip veiks naujos būsto ir automobilio remonto mokesčių lengvatos?

- Gyventojai nuo 2019 metų sausio 1 d. turėtų pradėti kaupti dokumentus, įrodančius apie išlaidas, remontuojant būstą ar automobilį, samdant auklę, nes nuo šių metų pradžios gyventojai turi galimybę pasinaudoti GPM lengvata, susigrąžinant dalį pajamų mokesčio už patirtas išlaidas savo ar sutuoktinio naudai atliktas paslaugas, susijusias su pastatų ir kitų statinių apdailos ir bet kokio kito remonto, lengvųjų automobilių remonto darbais, taip pat nepilnamečių vaikų iki 18 metų priežiūra. Šia lengvata gyventojai pasinaudoti galės tokiu atveju, jeigu minėtus darbus atliks ir paslaugas suteiks Lietuvoje registravęs veiklą gyventojas ar įmonė, o pirkėjas turės darbų ar paslaugų suteikimą ir sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Tiesa, svarbu pabrėžti, kad už darbams ar paslaugoms atlikti įsigytas reikalingas priemones, medžiagas, mechanizmus ir kitas sistemas lengvata taikoma nebus.

Kokią maksimalią mokesčio sumą gali susigrąžinti vienas asmuo?

- Didžiausia patirtų išlaidų suma, nuo kurios gali būti susigrąžinta dalis GPM už minėtas paslaugas, yra 2 tūkst. eurų, todėl maksimali gražintina suma vienam asmeniui yra 400 eurų, jei jo pajamos buvo apmokestintos 20 proc. GPM tarifu. Svarbu ir tai, kad bendra išlaidų (įskaitant įmokas už studijas, profesinį mokymą, gyvybės draudimo įmokos ar įmokos į pensijų fondus įmokas bei palūkanas už iki 2009 metų sausio 1 d. paimtą gyvenamojo būsto kreditą), kuriomis gali būti mažinamos apmokestinamosios pajamos, suma negalės viršyti 25 procentų gyventojo metinių apmokestinamųjų pajamų.

Ką turi daryti gyventojas, pageidaujantis pasinaudoti GPM lengvata?

- Pirmiausia, gyventojas, pasinaudojęs minėtomis paslaugomis, pavyzdžiui, atliktu automobilio remontu, remonto darbus atlikusio asmens turėtų paprašyti, kad išrašomoje sąskaitoje faktūroje būtų išskirta remonto darbų kaina, nes jei sąskaitoje bus nurodyta tik bendra kaina, tokia sąskaita gyventojui pasinaudoti nepavyks. Pirmąsyk susigrąžinti dalį sumokėto GPM gyventojai galės jau 2020 m., pateikę metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2019 metus. Prie jos reikės pridėti skenuotus ar fotografuotus minėtų paslaugų suteikimą ir sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Na, o tie gyventojai, kurie nenori patys pildyti metinių pajamų deklaracijų ir pageidauja, kad preliminarias deklaracijas jiems parengtų VMI, apie savo patirtas išlaidas informaciją jau nuo 2019 m. galės mokesčių administratoriui teikti pranešimu. Gyventojų pateiktus duomenis apie išlaidas VMI jiems perkels į atitinkamų metų preliminarią gyventojo pajamų deklaraciją ir ją beliks pateikti.

Kaip gyventojams bus galima pateikti pranešimą apie patirtas išlaidas?

- Pranešimai apie patirtas išlaidas su paslaugos suteikimą ir sumokėjimą patvirtinančiais dokumentais galės būti teikiami tik elektroniniu būdu, per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą. Kada pateikti pranešimą gyventojai galės pasirinkti patys – kaskart kai patiria išlaidas ir už jas atsiskaito, vieną ar keliskart per metus, bet ne vėliau kaip iki kitų metų vasario 15 d. Tuomet VMI jiems visą pateiktą informaciją sukels į preliminariąją deklaraciją. Prie pranešimo apie išlaidas pakaks pateikti tik sąskaitą faktūrą ar prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą, jei juose bus pažymėta apie apmokėjimą.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad pranešimą apie išlaidas (PRC912) VMI reikia pateikti po to, kai gyventojas atsiskaito už jam suteiktą paslaugą, todėl tais atvejais, kai darbai ar paslauga atlikti ir apmokėti ne tais pačiais kalendoriniais metais, pranešimas už išlaidas turi būti teikiamas tik tada, kai mokėjimas yra atliktas ir išrašyta sąskaita faktūra arba prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitas.

Kur gyventojai gali išsamiau susipažinti su mokesčių naujovėmis?

- Kiekviena nauja mokesčių reforma plačiau pristatoma atskirais seminarais, į kuriuos galima registruotis iš anksto VMI interneto svetainėje (https://www.vmi.lt/cms/seminarai_). Visą aktualią informaciją mokesčių klausimais mokesčių mokėtojai gali sužinoti paskambinę Mokesčių informacijos centro specialistams telefonu 1882 ar apsilankę VMI interneto svetainėje. VMI Mokesčių informacijos centro trumpuoju telefonu 1882 teikiamos konsultacijos įrašomos ir yra lygiavertės rašytinėms.

Išsamesnė informacija žiniasklaidai:

Indrė Lenkaitytė,

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija

tel.: +370 37 466 765, +370 698 37867, el. p. Indre.Lenkaityte@vmi.lt

Tadas Bružas,

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija

tel.: +370 37 405 373, +370 682 31568, el. p. Tadas.Bruzas@vmi.lt


Kur atostogauja lietuviai?

Keliaujantis po Lietuvą bent su viena nakvyne vidutiniškai 4 kartus per metus, vienai kelionei skiriantis daugiau nei 100 eurų, internetu pasikliaujantis tiek pat kiek artimųjų rekomendacijomis, kelionės metu labiausiai ieškantis vandens telkinio, apžvalgos bokšto ar pažintinio tako. Tokios yra ryškiausios po šalį keliaujančio lietuvio, tai yra vietinio turisto, charakteristikos. Jas atskleidė Turizmo departamento atliktas pirmasis tokio pobūdžio Vietinio turizmo tyrimas.

“Galbūt dažniau kalbame apie tai, kokie mums svarbūs yra užsienio turistai. Tačiau vietiniai turistai sudaro pusę visos Lietuvos turizmo rinkos. Pavyzdžiui, per pirmus devynis šių metų mėnesius po Lietuvą iš viso keliavo 2,6 mln.turistų - iš jų 1,4 mln. užsieniečių ir net 1,2 mln. lietuvių (47 proc. rinkos). Šiemet bent su viena nakvyne po Lietuvą keliavusių vietinių turistų pagausėjo net 128 tūkst. (+12 proc.). Be to, būtent vietiniai turistai padeda augti regionams ir mažina sezoniškumą. Tad nors žinojome, kad lietuviai daug keliauja po Lietuvą, bet iki šiol nežinojome, kaip jie keliauja, dėl kokių priežasčių, su kuo jiems asocijuojasi kelionės po Lietuvą, kam ir kiek keliaudami jie išleidžia pinigų, ar lieka patenkinti po kelionės. Todėl šiemet pirmą kartą atlikome išsamų vietinio turizmo tyrimą. Kai kurie jo duomenys išties stulbinantys – iš tyrimo paaiškėjo, kad net 94 proc. Lietuvos gyventojų yra patenkinti kelionėmis po savo šalį”, - pripažįsta Turizmo departamento Vietinio turizmo tyrimo vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

 

Atostogos – Lietuvoje. Pagrindines, ilgiausias metų atostogas Lietuvoje teigė leidžiantys net 70 procentų respondentų. Užsienio šalis ilgosioms atostogoms renkasi maždaug kas ketvirtas gyventojas (27 proc.). Keliones po Lietuvą bent su viena nakvyne paprastam ar ilgajam savaitgaliui ar atostogoms Lietuvos gyventojai susiplanuoja vidutiniškai keturis kartus per metus.

 

Gražu, įdomu, geros kainos. Kodėl gyventojai keliauja po Lietuvą? Didžioji dauguma - 36 proc.- į keliones po šalį leidžiasi todėl, kad nori ją geriau pažinti, jiems čia įdomu, yra ką pamatyti, kas penktas (19 proc.) minėjo keliaujantis dėl Lietuvos grožio. 15 proc. vertina trumpus atstumus, greitą kelionę, likę – gamtą, pažįstamą kalbą. 12 proc. dalyvavusių apklausoje pažymėjo, kad kelionės po Lietuvą nėra brangios.

 

Už kiek galima pakeliauti po Lietuvą? 107 eurai – tiek vidutiniškai vienos kelionės metu išleidžia po šalį keliaujantis vienas Lietuvos gyventojas. Didžiausią išlaidų dalį (36 proc.) sudaro maistas – perkamas parduotuvėse arba kavinėse, panašiai tiek pat (32 proc.) – apgyvendinimas. Tuo tarpu transportas bei kitos išlaidos, pavyzdžiui, pirkiniams, muziejų bilietams ar pramogoms kelionių po Lietuvą metu sudaro mažesnę išlaidų dalį (atitinkamai 18 proc. ir 14 proc.).

 

Kur nakvoja? Didžioji dauguma respondentų keliaudami apsistoja viešbučiuose, svečių namuose, sveikatinimo įstaigose, kaimo turizmo sodybose, kempinguose. Kiti renkasi privatų būstą ar nakvoja pas gimines, draugus. Apgyvendinimą internetu užsako net 77% respondentų, tačiau stipri išlieka ir rekomendacijų įtaka.

 

Prie vandens. Kelionių Lietuvoje metu vietiniai turistai vidutiniškai užsiima 3 skirtingomis veiklomis. Dažniausia ir pagrindinė - ramus poilsis gamtoje, ypač prie vandens telkinio (57 proc.). Taip pat itin svarbi apžvalgos bokštų ir pažintinių takų, kitų gamtos objektų (49 proc.) paieška, pilių, dvarų, muziejų, kitų kultūros objektų lankymas (42 proc.). Keliaudami po Lietuvą vietiniai turistai labai mėgsta ragauti, atrasti naujus skonius - ieško kavinių, restoranų (35 proc.). Kitos veiklos: aktyvus turizmas (žygiai pėsčiomis, dviračiais), kultūros renginiai, kt.

 

Kokie turistai keliauja po Lietuvą? Naudojantis statistiniais metodais, pagal skirtingas turizmo Lietuvoje motyvacijas bei įpročius keliauti savo šalyje tyrime išskirti 6 vietinių turistų tipai: Pramogautojai; Viskas įskaičiuota; Ramybė su šeima; Gamtos mylėtojai; Ten, kur visi; Ieškantys kokybės.

 

Pavyzdžiui, daugiausiai išleidžiantys yra „Viskas įskaičiuota“ turistai - jų vidutinės vienos kelionės išlaidos viršija 120 eurų. Tai poilsiautojai, mėgstantys poilsį gerame viešbutyje ar pasilepinimą spa centre. Šio segmento atstovai dažniau nei kiti poilsiui renkasi ilguosius savaitgalius. Šiame segmente daugiau vidutinio amžiaus žmonių ir turinčių ikimokyklinio amžiaus vaikų.

 

Tyrimą Turizmo departamento užsakymu atliko KOG Rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas. Internetu apklausti 1500 visos Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 74 m. amžiaus. Apklausa vyko šių metų rugpjūčio mėn.


Turizmo sėkmingiausieji

Šiandien pradedamas balsavimas internetu tradiciškai renkant Turizmo sėkmingiausius 2018. Dešimtyje nominacijų - 30 Turizmo departamento, turizmo asociacijų ir turizmo profesionalų atrinktų nominantų. Tarp jų – MO įkūrėjai, visą šalį užbūrusi iniciatyva „Surink Lietuvą“, Jokūbas Laukaitis ir kiti, labiausiai prisidėję prie Lietuvos sužibėjimo turizmo padangėje.

Balsą atiduoti gali kiekvienas svetainėje turizmosekmingiausieji.lt iki š.m. gruodžio 30 d. Nugalėtojai bus paskelbti tarptautinėje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „ADVENTUR 2019“ 2019 m. sausio 25 d.

„Užsieniečių turistų skaičius Lietuvoje yra stulbinantis – vien per 9 šių metų mėnesius po mūsų šalį bent su viena nakvyne jau keliavo 2,6 mln. turistų. O Lietuvos kaip patrauklios turistinės šalies žinomumas auga kaip ant mielių. Prie to labai prisidėjo daug žmonių ir organizacijų – dauguma jų nominuojame metų Turizmo Sėkmingiausiųjų apdovanojimams. Labai skatiname visus prisijungti prie balsavimo nulemiant, kam atiteks Lietuvos „Turizmo Oskarai 2018“, - kviečia Turizmo departamento Vietinio turizmo poskyrio vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

  1. Sėkmingiausias 2018 metų turizmo ambasadorius:
  • Fotografas Marius Jovaiša

Už nepaliaujamas „Neregėtos Lietuvos“ paieškas. Už Lietuvos, šturmuojančios XXI amžių, vardo sklaidą pasaulyje. Už kurstomą pasididžiavimą šalimi, kuri turtinga ne tik tautiniu paveldu ir gamtiniais kraštovaizdžiais, bet ir inovacijomis bei ateities technologijomis.

 

  • VšĮ „Global Lithuanian Leaders“

Už tikėjimą karjeros aukštumas užsienyje bei Lietuvoje pasiekusių lietuvių vienybe. Už vilties šalies dabartimi ir ateitimi įtinklinimą. Už profesionalią šalies kaip patrauklios turizmui ir investicijoms sklaidą pasaulyje įrodant savo pavyzdžiu.

 

  • UAB „Baltic Film Services“

Už iškovotą vaidmenį Lietuvai pasaulinėse kino juostose, tokiose kaip „Jekaterina Didžioji“, „Černobylis“, „Karas ir taika“ ir kt. Už prezidentinio lygio šalies pristatymą tarptautinėms kino žvaigždėms. Už turistinės Lietuvos reklamavimą užsienio laidose (pvz., NBC televizijos laida „Better late than never“).

 

 2. Sėkmingiausiu 2018 metų turizmo produktu pretenduoja tapti:

  • Pakruojo dvaras

Didžiausia dvarvietė Lietuvoje, gyvenanti tikrą XIX a. dvaro gyvenimą. Retą savaitgalį čia nevyksta praeities dvasia alsuojantys originalūs renginiai, pritraukiantys tiek vietos, tiek užsienio turistus: Bumbulinės, Gyvasis muziejus, Kalėdos dvare ar naujausia iniciatyva Didieji Kinijos žibintai.

 

  • Vandenlenčių parkas „313 cable park“ (Kretingos r.)

Lietuvoje sprogo tikras vandenlenčių parkų bumas – jų tankiu aplenkėme net Vokietiją! Kretingos rajone įkurtas vandenlenčių parkas „313 cable park“ siūlo platų paslaugų vandens turizmo entuziastams kompleksą: nuo apartamentų ir maitinimo įstaigų iki paplūdimio, vaikų žaidimų aikštelės, vasaros stovyklos ir kt.

 

  • Sodeliškių dvaro sodyba (Biržų r.)

Čia atvykusiems siūloma tiek veiklos, kad net nebereikia ieškoti, kaip praleisti laisvalaikį už sodybos ribų. Sodeliškių dvaro sodyba siūlo ne tik išpuoselėtas erdves pobūviams ar apgyvendinimo paslaugas, baseiną su pirtimi, bet ir ekskursiją „Grūdo kelias“ autentiškoje gryčioje, ūkyje laikomų įvairių gyvūnų lankymą ar net Senovinės technikos muziejų, kuriame galima stebėti, kaip užvedamas garo traktorius.

  1. Sėkmingiausias 2018 metų kelionių organizatorius:
  • „Travel Addicts Club“

Nuosekliai ir aktyviai dirbdamas su užsienio rinkomis šis kelionių organizatorius užsienio turistams pasiūlė ne pamatyti, o patirti Lietuvą, t.y. apsilankyti atominėje elektrinėje, skaičiuoti migruojančius paukščius, ragauti lietuviškų patiekalų... Tarp teminių jų siūlomų kelionių – militaristinė, gastronominė, ornitologinė ir daugelis kitų.

 

  • UAB „Baltic Bike Travel“

Atrasti Lietuvą ant dviejų ratų – taip keliauti siūlo atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius, besispecializuojantis kelionių dviračiais ir kitų aktyvaus turizmo gamtinių kelionių organizavimu Lietuvoje ir kitose kaimyninėse šalyse. Jis aktyviai propaguoja dviračių kultūrą ir sveiką gyvenseną, populiarina dviračių takus Lietuvoje ir šalį kaip patrauklią aktyvaus turizmo kryptį.

 

  • UAB „Gamtos turai LT“

Paukščių stebėjimo turus ornitologinio turizmo mėgėjams ir profesionalams iš užsienio šalių organizuojančio UAB „Gamtos turai LT“ įkūrėjas Marius Karlonas įtikinamai pristato Lietuvą kaip retą ir gamtos apdovanotą šalį. Būtent pro Lietuvą driekiasi pagrindiniai paukščių migracijos takai, įrengtos vienos seniausių pasaulyje paukščių gaudyklės, peri itin retos ir nykstančios paukščių rūšys.

 

  1. Sėkmingiausias 2018 metų sveikatos turizmo paslaugų teikėjas:
  • SPA VILNIUS Anykščiai

Tai pirmas šiuolaikinis sveikatingumo ir gydomojo SPA centras Anykščiuose, atitinkantis tarptautinius SPA klasifikacijos standartus ir galintis konkuruoti su Vidurio ir Rytų Europos SPA centrais. Kartu su sveikatingumo motyvatore Vlada Musvydaite, SPA Vilnius Anykščiai pristatė virtualią „Miško terapijos“ ėjimo trasą #walk15, kuria siekiama skatinti fizinį aktyvumą visuomenėje, pabrėžiant jo naudą bei įtraukiant ir vyresnio amžiaus žmones.

 

  • „Eglės“ sanatorija Birštone

„Eglės“ sanatorijos gydyklose  Birštone siūloma daugiau kaip 100 įvairių gydomųjų mineralinio vandens, gydomojo ir baltojo purvo, kineziterapijos, fizioterapijos, psichoterapijos procedūrų, įvairūs masažai. Naujame „Eglės“ sanatorijos gyvenamajame korpuse su moderniu reabilitacijos centru neslūgsta turistų srautas.

 

  • UAB „Atostogų parkas“

„Atostogų parkas“ – tai didžiausias poilsio ir sveikatinimo kompleksas Vakarų Lietuvoje, kuriame 15 baseinų kiekvieno svečio poilsiui ir sveikatai. Atostogų parke šiemet atidaryta pirmoji pasaulyje gintaro pirtis, kurioje sumontuotos apie trys tonos natūralaus Baltijos gintaro.

5. Sėkmingiausias 2018 metų žiniasklaidos projektas, skatinantis turizmą

  • DELFI projektas „100 žingsnių per Lietuvą“ su Orijumi Gasanovu

Popoliariajame naujienų portale DELFI vykusio projekto metu skaitytojai buvo kviečiami išrinkti gražiausius Lietuvos kampelius, o į daugiausia balsų surinkusias vietas keliavo DELFI Kelionių ambasadorius Orijus Gasanovas. Žurnalistas itin įtaigiai ir šiltai pristatė įdomiausius atradimus, ieškodamas gražiausio dvaro, gražiausio paplūdimio, salos, įspūdingiausio bokšto, kaimo ar net stoties.

 

Simono Rudamino iniciatyva VšĮ „We love Lithuania“ įkurta 2011 m., iki šios dienos išaugo į didžiausią ir praktiškai vienintelę socialinę platformą, pristatančią Lietuvą realiu laiku. Čia operatyviai publikuojamų gausiai iliustruotų naujienų autoriai yra patys skaitytojai, turizmo informacijos centrai bei renginių organizatoriai, skatinantys keliauti po šalį ir ją kuo geriau pažinti.

 

  • Žurnalas „Kelionės ir pramogos“

Jau 20 metų leidžiamame leidinyje – turistinės Lietuvos naujienos, kelionių po Lietuvą maršrutai, įdomios vietos ir žmonės, lietuvių kelionių po pasaulį patirtis, kelionių ekspertų patarimai, kelionių idėjos, aktyvios pramogos. Tarp keturių šiemet išleistų specialių žurnalo priedų – ir leidiniai, skirti kolekcionuojantiems kelionių po Lietuvą patirtis.

 

6. Sėkmingiausia 2018 metų turizmo iniciatyva:

  • Projektas „Surink Lietuvą“

Vasarą po Lietuvą nuvilnijo magnetukų rinkimo karštinė. Projektas suvienijo visas 60 Lietuvos savivaldybių ir paskatino vietinį turizmą - žmonės dar labiau pradėjo keliauti, pažinti savo kraštą. Šios originalios iniciatyvos dėka kai kurių turizmo informacijos centrų lankomumas padidėjo net kelis šimtus kartų.

 

  • Žemėlapis-žaidimas „Vilnius vaikams“

Tai - specialiai vaikams sukurtas maršrutas su 15 netipinių lankytinų vietų Vilniuje, kūrybingomis užduotėlėmis ir galimybe pelnyti Senamiesčio eksperto ženkliuką. Miesto patirčių žemėlapis-žaidimas įsiklausant į patrauklias ir ne visiems girdėtas Vilniaus pasakojamas legendas bei paslaptis yra subalansuotas įvairaus amžiaus žaidėjams.

 

  • Jokūbas Laukaitis ir jo filmukas apie Lietuvą „What is Lithuania. My country you know nothing about“

Septyniolikmečio entuziazmas ir neslepiama meilė Lietuvai uždegė ne tik visus lietuvius, bet ir užsieniečius. Socialinius tinklus užkariavęs jo sukurtas video ne tik padėjo daugeliui sužinoti, kas yra Lietuva, bet ir pamatyti žymiuosius rožinius šaltibarščius bei kitus išskirtinius lietuviškus simbolius, istoriją, gražiausias vietas.

 

7. Sėkmingiausias 2018 metų apgyvendinimo paslaugų teikėjas:

  • Viešbutis „Pacai“ (Vilnius)

Tai pirmasis Baltijos šalyse tarptautinį tinklą „Design Hotels“ atstovaujantis viešbutis, įsikūręs istoriniuose Pacų rūmuose Vilniaus senamiestyje. Jis atvėrė duris ne tik svečiams, bet ir miestiečiams, norintiems pamatyti atkurtas freskas, išsaugotas architektūrines barokines detales, apartamentus, kuriuose kadaise buvo apsistojęs Napoleonas Bonapartas ar sienoje rastą Atėnės skulptūrą.

 

  • Viešbutis „Palanga SPA Life Balance Hotel“ (Palanga)

Šis viešbutis įvertintas pasauliniu lygmeniu: „World Spa and Wellness Awards 2018“ apdovanojimuose šio viešbučio SPA ir sveikatinimo paslaugos pripažintos geriausiomis Rytų Europos kategorijoje. Viešbutis gali didžiuotis ir inovatyviausio Europos SPA viešbučio kategorijoje, nes Olandijoje, Domburge vykusiuose prestižiniuose Europos SPA asociacijos (ESPA) apdovanojimuose viešbutis buvo išrinktas inovatyviausiu Europos SPA viešbučiu ir tapo pirmuoju Lietuvos viešbučiu, pelniusiu tokį apdovanojimą. Negana to, Maskvoje vykusiuose Tarptautiniuose apdovanojimuose “Perfect SPA 2018”, viešbutis pelnė apdovanojimą už aukščiausio lygio sveikatingumo bei apgyvendinimo paslaugas.

 

  • Viešbutis „Park Inn by Radisson Kaunas“ (Kaunas)

Šie metai viešbučiui buvo ypatingi: atšventę 10-tąjį jubiliejų, prestižiniuose „World Travel Awards“ apdovanojimuose jie pelnė „Geriausio verslo viešbučio Lietuvoje“ titulą. „Park Inn by Radisson Kaunas“ vienintelis Kaune dalyvauja Žaliojo rakto ir „Safe hotels“ programose.

 

8. Sėkmingiausias 2018 metų kaimo turizmo paslaugų teikėjas:

  • Kaimo turizmo sodyba „Vabalynė“

Sveikos gyvensenos etnografinio stiliaus kaimo turizmo sodyba „Vabalynė“ yra įsikūrusi unikalaus kraštovaizdžio Merkio upės slėnio miške. Šią sodybą  jau pamėgo pirtininkai. Sodrus garas, profesionalaus pirtininko paslaugos ir gyvos pirties tradicijos – čia yra visko, kad kiekvienas galėtų patirti, kaip pirtinosi mūsų senoliai ir tėvai.

 

  • Kaimo turizmo sodyba „Gervių giesmė“

Kaimo turizmo sodyba „Gervių giesmė“ įsikūrusi laukinės gamtos ir miško apsuptyje, netoli Novaraisčio ornitologinio draustinio, kurio pelkėse peri ir gyvena šimtai gervių. Jų klegesį galima išgirsti kiekvieną rytą ir vakarą, kai jos klykaudamos praskrenda virš sodybos ir grįžta atgal. Pagrindinė šios sodybos misija – tradicijų pritaikymas vystant ramaus ir pažintinio kaimo turizmo produktą.

 

  • Kaimo turizmo sodyba „Pas Vytą“

Lazdijų rajone esanti kaimo turizmo sodyba „Pas Vytą“ puoselėja Dzūkijos kulinarinį paveldą. Tai puiki vieta prie Galsto ežero ramiam ir rekreaciniam poilsiui. Važiuojant nuo kaimo sodybos link, atrodo, lyg jotum Sacharos smėlio kalvom ir galiausiai pasiektum išganingą ežero oazę.

9. Sėkmingiausias 2018 metų turizmo informacijos/lankytojų centras:

  • Palangos TIC

„Vasaros sostinė“ Palanga vis svetingiau priima kurorto svečius: ne tik dėl to, kad atnaujino pagrindinį įvažiavimą į miestą, bet ir dėl to, kad įrengė apžvalgos aikštelę Palangos bažnyčios bokšte su vaizdu į jūrą iš 20 metrų aukščio, sutvarkė istorinės kurorto vilos „Anapilis“, kurioje įkurtas Palangos Kurorto muziejus, aplinką, o Palangos TIC iniciatyva pakviesti į nemokamas ekskursijas po kurortą tapo tokia populiari, kad tilpdavo ne visi norintys.

 

  • Plungės TIC

Aktyviai vykdo sklaidą apie turizmą Plungės rajone, e-rinkodaros priemonėmis skleidžia informaciją apie įdomias vietas Plungėje, naudoja naujoves turistams pritraukti, pavyzdžiui, pirmieji turistiniame leidinyje panaudojo išmaniąją nuotrauką. Plungės TIC‘as ruošia edukacines programas ir supažindina su Plungės kraštu ne tik suaugusiuosius, bet ir pačius mažiausius  - pagamino interaktyvų potyriminį edukacinį žaidimą vaikams „Pažink Plungės kraštą“, edukacinę programą vaikams „Pažink Plungės parką aktyviai“.

 

  • VšĮ „GO Vilnius“

Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra daro viską, kad Vilnius turizmo žemėlapyje ryškiai žibėtų ne tik užžiebus kasmet vis originalesnę Kalėdų eglę. Vietos ir užsienio turistams šiemet – pluoštas naujienų: nuo parengto piligriminio maršruto iki modernaus meno galerijų gido, nuo Geros kavos bei gatvės meno žemėlapių iki Halės turgaus degustacinės ekskursijos. O kur dar visą pasaulį suklusti privertusi kampanija „G-Spot“, projektas „Workation Vilnius“, kurio metu prioritetinių verslo sektorių įmonių darbuotojai „išbandė“ Lietuvos sostinę dirbant ir pramogaujant ar Vilniaus įtraukimas į UNESCO ir Europos Komisijos maršrutą „Romantic Europe“?

10. Sėkmingiausia 2018 metų turizmo traukos vietovė:

  • Biržų rajonas

Regis, žymioji Karvės ola turi rimtų konkurentų. Kirkilų bokštas, apsuptas karstinių ežerėlių, užtikrintai šiemet tapo apžvalgos bokštų žvaigžde. Kirkilų kraštovaizdžio draustinyje esantis 32 m aukščio bokštas – neabejotinai lankomiausias Biržų rajono objektas. Šių metų naujiena – ir EKO basų kojų takas Drąseikių kaime. 1 km ilgio taką lankytojai kviečiami įveikti nusispyrus batus ir pėdomis jaučiant akmenukus, kankorėžius, vandenį. Į Biržus viliojami ir gastronominiai turistai – Biržų pilies restorane pristatyta edukacinė programa „Iš kunigaikštienės buduaro - tiesiai prie Jo Šviesybės stalo“ su kunigaikštiškomis vaišėmis.

 

  • Marijampolė

Lietuvos kultūros sostinės karūną visus metus turėjusi Marijampolė įrodė, kad buvo verta šio titulo. Draugystė su Niujorko menininku Ray Bartkumi ir tradiciniu tapęs meno simpoziumas „Malonny“ – „Marijampolė, Londonas, Niujorkas: idėjų migracija“ įtvirtino šio miesto kaip laisvo, kūrybingo ir atviro identitetą. Į Suvalkijos sostinę atkakę turistai su miestu galėjo susipažinti ne tik vienuolių vedamose ekskursijose ar su nemokamais audio gidais, bet ir įsiamžinti unikalioje veidasienėje Poezijos parke ar pamatyti pirmą Lietuvoje interaktyvią papildytos realybės parodą Vytauto Didžiojo parke.

 

  • Kauno rajonas

Garsas apie Raudondvario Kalėdų eglę, puoštą stikliniais mandarinais, sklinda vis plačiau. Kaip ir apie populiarias buvusiame dvaro žirgyne įkurto Menų inkubatoriaus edukacijas, svetingą grafienę Rozaliją ar grafo apelsinų sriubos degustacijas. Kita Kauno rajono pažiba – Lietuvos aitvarų sostinės vardą pelnęs Zapyškis, kuriame jau daugiau nei dešimtmetį organizuojamas didžiausias šalyje festivalis „Aitvarai žemei ir dangui“. Kulautuvoje – bardų sostinėje – vis garsiau skamba dainuojamosios poezijos festivalis „Akacijų alėja“.

Turistai vis labiau domisi ir atgimstančiais Kauno fortais, prikeliančiais istorijos vaiduoklius ir siūlančiais ne tik pažintines programas, bet ir arbatą iš kirvio koto.

 

Kviečiame balsuoti už Turizmo sėkmingiausiuosius 2018!