Kinas po žvaigždėmis

Kino seansus po atviru dangumi rengiantis „Kinas po žvaigždėmis“ kartu su Lietuvos kino centru užsibrėžė ypatingą tikslą – lietuviška kino klasika suvienyti viso pasaulio lietuvius. Rugpjūčio 5 dieną Lietuvoje ir užsienyje įvyks „Lietuviško kino naktis“ , kurios metu išvysime restauruotą Arūno Žebriūno „Riešutų duoną“ (1978). Nors renginio centru pasirinkta sostinės Katedros aikštė, tačiau tuo pačiu metu kino klasiką bus galima žiūrėti jau 25 miestuose. 

Susidomėjimas „Lietuviško kino naktimi“ sparčiai auga. Seansai vyks ne tik didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ar Alytuje. Druskininkai, Palanga, Utena, Rokiškis, Prienai, Raseiniai, Veiviržėnai ar Zapyškis: „Lietuviško kino naktį“ jau sutiko rengti net 25 miestai ir miesteliai. Organizatoriai laukia visų norinčiųjų – nesvarbu, gyvenate Lietuvoje ar užsienyje.

„Lietuviško kino nakties“ sumanytojai džiaugiasi, kad daugelis miestų bei bendruomenių ne tik išreiškė norą dalyvauti, tačiau ir patys aktyviai bendradarbiauja. Puikus pavyzdys – vieni pirmųjų prie iniciatyvos prisijungę anykštėnai. „Jaučiame nuoširdų norą būti viso pasaulio lietuvius vienijančio renginio dalimi. Anykštėnai domisi, ieško ir vertina gerą kiną, todėl tiesiog negalime nerodyti vieno gražiausių lietuviškų filmų“, – sako Anykščių rajono savivaldybės L. Ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Kultūrinės veiklos vadybininkė Indrė Rukšaitė.

Legendinė Arūno Žebriūno „Riešutų duona“ sukvies vilniečius į Katedros aikštę, Kaune filmą bus galima žiūrėti šalia Kauno pilies, Panevėžyje – aikštėje prie kino teatro „Garsas“, Šiauliuose – kino muziejuje, Alytuje – miesto sode, Palangoje – kultūros pievoje „I love Palanga“, Raseiniuose – Maironio parke, Anykščiuose – L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos salėje.

„Tokios iniciatyvos labai svarbios visuomenei, ypač jaunajai kartai, dar nepažinusiai lietuviškos kino klasikos. „Lietuviško kino naktis“ – galimybė paskatinti jaunosios kartos susidomėjimą lietuvišku kinu, o išsiilgusiems klasikos – puiki proga pamatyti filmą iš kitos perspektyvos ir iš naujo jį įvertinti“, – teigia Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Kultūrinės veiklos vadybininkė Indrė Rukšaitė.

Sauliaus Šaltenio romano motyvais sukurta „Riešutų duona“ pasakoja apie dvi šeimas ir jaunuolių Liukos bei Andriaus meilės istoriją. 1978-aisiais sukurtas filmas – išskirtinė kino juosta, turinti daug ironijos. Kultinė Elvyros Piškinaitės ir Algirdo Latėno herojų Liukos bei Andriaus meilės istorija prasitęsė ir už filmavimo aikštelės ribų, aktoriai neseniai atšventė 40 metų santuokos jubiliejų.

Visi „Lietuviško kino nakties“ seansai – nemokami. Filmą bus galima žiūrėti ir internetu: rugpjūčio 5 d. „Riešutų duona“ bus nemokamai prieinama namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema“ visame pasaulyje, o visus kviečiame žiūrėti filmą drauge rugpjūčio 5 d., 21:30 val. Maironio parke!


Šiluvos meno bienalė

Liepos 13–22 d. vyks antroji bienalės dalis, pakviesianti į parodas, koncertus, seminarus, kūrybines dirbtuves ir bienalės klubą kavinėje.

Šioje Šiluvos bienalės atkarpoje ne tik stebėsime meno objektus, bet ir prisiliesime prie meno taktiliškai, patyrinėsime bendrąją meno ir konkrečių kūrinių gimimo istoriją ir subtilybes. Ne tik žavėsimės menininkų vaizduotės lobynais, bet ir paieškosime menininko savyje. Bruno Gaspar iš Portugalijos padės mums žvelgti į meno šakas ir rūšis, neskirstant jų hierarchiškai, pamatant kiekvienos jų savitumą, unikalias galimybes ir savastis. Andrius Kviliūnas pakvies į pasąmonės gelmes, užkrės šmaikščiu, taikiai pankišku požiūriu.

Liepos 13 d. vakarą pradėsime aikštėje šalia Bazilikos. Čia vyks pučiamųjų kvinteto BRASSPALVOS koncertas. Ansamblio šūkis – klasika spalvotu kostiumu. Po koncerto meno entuziastų lauks Evaldo Mikalauskio meninė akcija – grafikos spaustuvė. Meninės akcijos metu bus galima įsigyti grafikos atspaudų su Šiluvos vaizdu. Istorinio paveldo pastate vyks audiovizualinio meno grupės BIONICS (Lina Pranaitytė, Urtė Pakers) instaliacijos PULSARAS pristatymas.

Liepos 14 d. parke priešais Šiluvos gimnaziją vyks Algimanto Šlapiko skulptūrų parodos atidarymas. Liepos 17 d. vakarą rinksimės bienalės klube kavinėje „Šiluvos karūna“, kur išgirsime džiazo trio koncertą. Liepos 18 d. Šiluvos parapijos namų kūrybinėse dirbtuvėse Vaiva Koveraitė-Trumpė supažindins su transfer grafikos technika. Kūrybinių dirbtuvių tęsinys – liepos 19 d.

Liepos 19 d. lektoriai Borisas Jokubauskis ir dr. Kristina Jurgita Pačkauskienė Piligrimų informacijos centre seminaro metu papasakos apie ikonografijos praeitį ir dabartį, jos technologijas. Seminaro tęsinys liepos 20 d. Seminarų dalyviai gaus vardinius Šiluvos meno bienalės sertifikatus.

Liepos 20 d. prie Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčios leisimės į linijų pasaulį Evaldo Mikalauskio skaitmeninės grafikos darbų pristatyme. Bienalės klubas kavinėje „Šiluvos karūna“ ir moderatorė Silvija Čižaitė-Rudokienė organizuos atvirą diskusiją „Menininko misija šiuolaikiniame pasaulyje“.

Liepos 21 d. Piligrimų informacijos centre sulauksime tarpusavyje sava estetika rezonuojančių autorių Bruno Gaspar (Portugalija) ir Aistės Juškevičiūtės – parodos atidarymo. O Šiluvos gimnazijoje galėsime išvysti tarptautinio tapybos plenero vaisius. Plenere vietos konteksto inspiracijas patyrė šie autoriai: Oksana Svizhak (UA), Valerija Moskvitina-Dmytriieva (UA), Marina Konovalova (BLR), Daniel Gromacki (PL), Valentinas Varnas (LT). Bienalės klubas kavinėje „Šiluvos karūna“ vėl vilios padžiazuoti su džiazo trio. Tądien taip pat suskubsime į Šiluvos kultūros namus, kur patirsime nuosekliai video meno kalbą plėtojančio autoriaus – Andriaus Kviliūno – vaizdo meno darbų pristatymą. Turiningą dieną užbaigsime bendru A. Kviliūno ir grupės ONE TWO FREE akustiniu vaizdo meno performansu.

Liepos 22 d. Valerija Moskvitina-Dmytriieva (UA) Šiluvos parapijos namuose padės išlaisvinti savo vidinį kūrybinį gaivalą tapybos kūrybinėse dirbtuvėse. Nepraleiskite ir Gretos Kardišiūtės instaliacijos „Paliestas“ kūrimo proceso pristatymo Jono Pauliaus II atvykimo aikštelėje. Tai – puiki proga žvilgterėti į kūrinių gimimo užkulisius.

Rugpjūtį numatoma vizualinių metaforų meistro Sauliaus Vaitiekūno objektų paroda Šiluvoje.
Rugsėjį –Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės šiuolaikinės ir archetipiškos tapybos paroda Raseinių krašto istorijos muziejuje. Spalį – Tado Kazakevičiaus fotografijų paroda „Archainis religingumas“ Šiluvoje. Lapkritį – foto meno konkurso „Homo“  paroda Raseinių krašto istorijos muziejuje.

Šiluvos meno bienalė atveria šį miestą naujiems procesams. Kūryba, tradicija ir šiuolaikiškumas bei religija čia įtraukiami į daugiasluoksnį ir vaisingą dialogą.
Būties ir buities kolizija A. Kviliūno videomene. Naujo video premjera Šiluvos bienalėje

Andrius Kviliūnas, vienas nuosekliausiai videomeną Lietuvoje plėtojančių kūrėjų, liepos 21 dieną pakvies Šiluvos bienalės lankytojus į savo darbų peržiūrą, kuri vyks Šiluvos kultūros namuose (Jono Pauliaus II g. 12). Tuomet menininkas atliks performansą kartu su trio ONE TWO Free. Šią programos dalį užbaigs A. Kviliūnio specialiai bienalei sukurto videomeno kūrinio premjera.

A. Kviliūnas yra sukūręs nemažai video darbų religine tematika. Dalį jų galėjote išvysti Bažnytinio paveldo muziejuje, tačiau šioje peržiūroje bus rodomi ir visai nauji kūriniai. Menininkas vis imasi religinių temų, jos autoriui yra nuolatos aktualios. Autorius svarsto, jog jo susidomėjimą galėjo nulemti tai, kad yra užaugęs karštai tikinčioje šeimoje.

Gyvieji paveikslai

Vaikystėje A. Kviliūną pakerėjo paveikslai bažnyčioje ir visa maldos namų aplinka. Būdamas paaugliu ir paveiktas Bill Viola kūrybos, ne sykį su draugais bandė sukurti gyvąjį paveikslą. Šiuo metu autorius tvirtino sukuriantis kelis religinius video į metus, vengdamas išsisėmimo.  Menininkas prisipažįsta esantis agnostikas – abejojantis. Vaikystėje jis buvo giliai, bet vaikiškai tikintis. Dabar menininkas jaučia tam tikrą distanciją tarp savo ir religinės pasaulėžiūros.

Kita vertus, A. Kviliūnas įsitikinęs, jog visos religinės istorijos labai gražios ir poetiškos. Menininkas prisimena tokius siužetus: Mariją egiptietę įveda į bažnyčią, Šv. Antaną gundo velnias, pasirodęs kaip labai graži moteris, Šventasis Andrejus įkuria Kijevo miestą, prisilietimais vyksta pagijimo stebuklai. A. Kviliūnas sako: „Kai tikėjimo dabar nedaug, tos legendos – kaip gaivaus oro gurkšnis, kur nėra rinkos dėsnių ir pragmatiškumo. Tik tikėjimas ir dvasiniai dalykai.“

Taikiai pankiška pasaulėjauta

Specialiai bienalei sukurtas jo videodarbas vadinasi „Šventa Marija ir šventa Ona“. Šventosios atlieka buitinius darbus: plauna indus, gamina kiaušinienę. Aukso legendoje aprašyta, kad Ona ir Marija mokino vaikus visokių darbų – kaip nuimti derlių, kepti duoną. Pasirenkamas lietuviškas interjeras, o vietoje peizažo – religiniai vaizdai.

Ruošdamasis performansui, A. Kviliūnas klausėsi merginų ONE TWO Free muzikos ir miksavo su savo video kūriniais. Menininkas tokius eksperimentus mėgo daryti ankstyvesnėje savo kūryboje, tad autorius džiaugiasi galėdamas sugrįžti prie šios kūrybinės krypties.

A. Kviliūno videomeno kalbą galime apibūdinti kaip psichodelinę, kur pasąmoniniai vaizdiniai neatpainiojimai susipina su realybės audiniu. Kūriniuose nestinga humoro, skaitmeninės kartos nuorodų, autoironijos, taikiai pankiškos pasaulėjautos.

Kur apsistoti Šiluvos meno bienalės metu?

Renginio dalyviams Šiluvos meno bienalės metu siūlome apsistoti restorane „Šiluvos karūna“ (Bukoto g. 10A, Šiluvos mstl. Raseinių r. sav., tel +370 618 35 888); Rasos ir Juozo Šlepų kaimo turizmo sodyboje (Jono Pauliaus II g. 13, Šiluva, tel. +370 615 40 956; Jono Pauliaus II-ojo piligrimų namuose (M. Jurgaičio g. 5 Šiluva, tel. +370 687 871 24) arba kaimo turizmo sodyboje „Pakalnė“ (Kušeliškės k., Šiluvos sen. Raseinių r., tel. +370 687 74 147).

 

 

 

 

 

 

 


„Surink Lietuvą“ naujienos

Iššūkis „Surink Lietuvą“ skatina žmones keliauti po mūsų kraštą, pažinti nematytus, neatrastus mūsų šalies lopinėlius. Šių kelionių dėka mes turime galimybę įvairiuose šalies kampeliuose įsigyti būtent to krašto formos magnetuką ir namuose turėti tikrąjį jau pažintą ir išnagrinėtą Lietuvos žemėlapį.

Naują turizmo sezoną projektas ,,Surink Lietuvą“ pradeda gausiai papildęs magnetėlių atsargas, atsinaujinęs ir paryškinęs žemėlapio spalvas. Niekas negali pasakyti, kaip gi atrodys žemėlapis po daugiau nei 10 metų. Galbūt dar ryškesnis ir spalvingesnis, tačiau pati idėja – nepakitusi. Unikali spalvų gama keliautojams padeda stebėti visą jų ,,rinkimo“ kelią nuo pat pradžios iki pabaigos – kiek laiko yra renkama jų dėlionė.

Šiandieną nemažai keliautojų jau yra ,,surinkę“ visą Lietuvą , o kai kurie pradėjo rinkti jau net ir  po antrąją. Patirtis rodo, jog magnetų rinkimas, skatina žmones ne tik keliauti ir pažinti, bet taip pat ir formuoja komandą, bendrystės ryšį. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos  (STT) - vieni iš pirmųjų, galintys pasidžiaugti savo kelionių pasiekimais. Po dėlionės surinkimo STT savo socialinio tinklapio puslapyje paskelbė – „mes esam visur“. Ir iš tiesų rinkimo metu STT būta visur – Lietuva buvo ne tik surinkta, bet ir akilai ištyrinėta, o pasak darbuotojų, dalyvavimas šiame projekte tik dar labiau suvienijo kolektyvą. Darbuotojai dalinosi įspūdžiais, „rungtyniavo“, kurio magnetukas prisidės prie bendros STT Lietuvos.

Nėra paslaptis ir tai, jog kai kurie keliautojai magnetais tarpusavyje keičiasi arba esant galimybei juos siunčiasi paštu. Pavyzdžiui, viena mergina, mėgstanti keliauti, bet turinti neįgalumą ,,surinkti“ Lietuvą bando kitaip - išsiunčiant visiems turizmo centrams po vokelį su euru ir prašymu atsiųsti magnetą konkrečiai nurodytu adresu. Pasak merginos sesers surinkta dėlionė jai yra neįkainojama dovana.

Neapsieita ir be originalių mainų. Prieš pat Kalėdas, socialiniame tinkle Facebook, vienoje iš grupių, kur žmonės keičiasi, perka ir parduoda įvairių augalų rūšis ir sėklas, viena moteriškė, siūlė mainais pomidoriukų daigų už tam tikrų miestų magnetus, norėdama dar iki švenčių padėti sūnui ,,surinkti“dėlionę, kai trūko vos kelių magnetų iki pilnos Lietuvos.

Tiek šios, tiek ir daugelis kitų istorijų tik dar kartą parodo,kaip mes mylim savo kraštą ir kaip kiekvienam reikalingas Lietuvos žemėlapis. Tad skelbiam nauja šūkį – Būk lietuvis, surink Lietuvą.

Palaikom ryšius ir su užsienio lietuviais, kuriuos taip pat tikimės „užkabinti“ bent per atostogas pažinti ir rinkti Lietuvą.

Naujas turizmo sezonas žada dar daugiau staigmenų. Akcijų ir atrakcijų šiais metais tikrai netrūks. Keliautojai galės įsigyti ne tik miesto magnetukų, bet ir įvairių kitų ,,Surink Lietuvą“ suvenyrų ar dovanėlių. Šiai dienai prekyboje jau yra pasirodę ,,Surink Lietuvą“ marškinėliai su vienais didžiausių sporto ir laisvalaikio drabužių gamintojų Rytų Europoje ,,Audimas“ ženklu.

Projektas ,,Surink Lietuvą“ taip pat kviečia kartu švęsti ir išskirtiniausias bei unikaliausias šventes įvairuose Lietuvos kampeliuose. Kiekvieną mėnesį socialiniame tinkle ,,Facebook", ,,Surink Lietuvą“ paskyroje, galite rasti sudarytą kalendorių – rekomendaciją, kokiuose renginiuose galite apsilankyti ir sudalyvauti bei tokiu būdu susipažinti ir su dar neatrastomis mūsų šalies vietovėmis. Kiekvienas lietuvis žino, jog tautiečių grožis neturi ribų ir vykstantys grožio konkursai pritraukia daugybę žiūrovų, tačiau ar kada teko pagalvoti, kokio grožio ir išskirtinumo yra Lietuvoje augintos ožkos? Švenčių maratonas jau įpūsėjo, todėl kviečiame nepraleisti puikios progos sudalyvauti.

„Surink Lietuvą“ taip pat labai džiaugiasi visų pasitikėjimu ir įvertinimu. Projektas buvo išrinktas ir tapo ,,Sėkmingiausia turizmo iniciatyva 2018-iais metais“. Už įtraukiantį Lietuvos istorijos ir kultūros įprasminimą, įteiktas ,,Unikali šalis 2018“ apdovanojimas, o 2018 m. rugsėjo mėnesį Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir Lietuvos artojų asociacija organizavo renginį ,,Lietuvos artojų varžybos ir Kukurūzų diena 2018”, kurio metu buvo pagaminta 100 kv.m. „Surink Lietuva“ dėlionė ir buvo siekiama Lietuvos rekordo – sudėti didžiausią dėlionę Lietuvoje!


Įvyko tarptautinė konferencija

2017 m. Lietuvos Respublikos Seimas nusprendė, minėdamas 800-ąsiais Žemaitijos vardo  metinės, 2019 m. paskelbti Žemaitijos metais. Žemaitija, neabejotinai vaidino itin svarbų vaidmenį Lietuvos valstybingumo istorijoje. Pirmasis Europoje Švč. Mergelės apsireiškimas įvyko taip pat ne kur kitur, bet Žemaitijoje – 1608 m. Šiluvoje. Tai vienintelis oficialiai Katalikų Bažnyčios pripažįstamas Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas Lietuvoje. Dažnai su Švč. Mergelės Marijos apsireiškimais susijusi miestų ir miestelių raida, religinės šventės, Lietuvos giminių istorija ir piligrimystės tradicijos.

Šiluva kasdien gausiai lankoma piligrimų ir kultūrinių turistų iš viso pasaulio. Finansuojant LR kultūros ministerijai, Raseinių rajono savivaldybei bei Šiluvos Švč. Mergelės gimimo parapijai, birželio 13-14 dienomis VšĮ „Atrask Raseinius“ komanda kvietė į pirmąją tarptautinę konferenciją „Švč. Mergelės kultas Žemaitijoje“. Konferencijos tema – „Švč. Mergelės Marijos kultas globalizacijos kontekste: nuo tikėjimo iki turizmo“. Renginio metu sveikinimo žodį tarė vyskupas Algirdas Jurevičius, Raseinių rajono savivaldybės meras Andrius Bautronis bei LR Seimo narės Vidos Ačienės padėjėja Janina Jasiulienė. Pranešimus skaityti ir savo patirtimi bei mokslinėmis įžvalgomis sutiko pasidalinti lektoriai iš Portugalijos, Lenkijos, Vokietijos ir Lietuvos. Daugiau nei 100 konferencijos dalyvių turėjo galimybę gyvai išgirsti net 6 pranešimus, dalyvauti diskusijoje bei įspūdžių puokštę papildyti pirmosios Šiluvos meno bienalės atidarymo potyriais.

Pirmoje pranešimų sesijoje pranešimus skaitė Ourém savivaldybės (Portugalija) tarptautinių ryšių skyriaus vadovas, Raseinių miesto partnerio atstovas Fernando Paquim. Pranešėjas dalinosi neįkainojama patirtimi, kaip Fatima tapo pasaulio piligrimų traukos vieta, kurią kasmet aplanko net 9 mln. piligrimų. Pranešimas „Turizmo vystymo iššūkiai ir galimybės po Fatimos apsireiškimų šimtmečio“ atskleidė, kaip vystėsi ir buvo skatinama ši kultūrinio turizmo šaka, koks svarbus yra vietos bendruomenės indėlis, o taip pat ir visos šalies bendra strategija. Pranešėjas kalbėjo, kokios kompleksinės priemonės taikytos siekiant užsibrėžto tikslo ir kaip pavyksta išlikti šios srities lydere.

Ne ką mažiau įtraukų ir aktualų pranešimą pristatė socialinių mokslų daktaras, dr. Dariaus Liutikas. Pranešimo tema – „Piligriminės kelionės į Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų vietas“. Mokslininkas akcentavo, jog pasaulyje yra užfiksuota daugiau kaip 2500 Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų. Tik nedidelę jų dalį oficialiai pripažįsta Katalikų bažnyčia. Įvairios Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų vietos pritraukia tūkstančius piligrimų. Aptarė įvairius Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų vietų vystymosi aspektus. Anot pranešėjo, Švč. Mergelė Marija apsireiškia konkrečiu pasirinktu laiku, kuris susijęs su socialinėmis ir politinėmis krizėmis. Apsireiškimų vietos dažnai tampa stebuklingų ženklų ir išgijimų vietomis. Didelis dėmesys pranešime skirtas piligrimų, atvykstančių į Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų vietas, motyvams ir ritualams. Tokia analizė aiškiau atskleidžia įvairiapusę religinės piligrimystės realybę.

Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas kun. dr. Gediminas Jankūnas kalbėjo apie „Marijos apsireiškimų vaidmenį išganymo ekonomijoje“. Pranešėjas tvirtino, kad norint kalbėti apie ir įvertinti Marijos apsireiškimų vaidmenį bei svarbą, išganymo ekonomijos klausimas yra neišvengiamas. Trūkstant tinkamo supratimo, kas yra išganymo ekonomija ir kaip tai susiję su kiekvienu iš mūsų, klausimas apie apsireiškimus būtų visiškai beprasmis. Išganymo ekonomija arba tai kaip Dievas nori gelbėti savo žmones, suteikia mums vertingiausią ir būtiną pagrindą tinkamai suprasti Marijos apsireiškimus ir jų tikrąjį vaidmenį.

Antrąją konferencijos dalį pradėjo garbingas svečias iš Vokietijos, buvęs popiežiaus Benedikto XVI mokytojas, profesorius Kun. Michael Sievernich (Vokietija). Kalbėdamas tema „Globalaus Marijos gerbimo pavyzdžiai“ svečias pabrėžė, kad krikščionybės istorijoje dažniausiai vaizduojamas meninis motyvas yra Švč. M. Marijos atvaizdas. Pranešime apžvelgė vaizdinių tipus, skirtingai vaizduojančius Švč. Mariją Rytų, Vakarų ir Pietų tradicijose.

Tarptautinėje konferencijoje svečiavosi ir Raseinių miesto partnerio Liubartovo delegacija, o Tadeusz Matwiejczyk (Lenkija) kalbėjo apie „Marijos apsireiškimų reikšmę Lenkijoje“. Jis atsakė į keletą pagrindinių klausimų, tai yra –  kokią naudą neša piligriminės kelionės po Marijos apsireiškimų vietas Lenkijoje ir likusioje Europoje? Kaip į šią veiklą įtraukiamos įvairiausios socialinės grupės? Kokį vaidmenį šiuose procesuose vaidina krikščioniškosios organizacijos?

Dr. Aušra Vasiliauskienė (Lietuva) dalinosi mokslinėmis įžvalgomis tema –  „Dievo  Motinos atvaizdas iš Kauno bernardinų Švč. Trejybės bažnyčios: istorija, pamaldumas, ikonografija“. Kauno Švč. Trejybės bažnyčios atvaizdas sukurtas XVII a. Pagal jį 1677 m. buvo išleistas nedidelis paveiksliukas, skirtas asmeniniam pamaldumui ir platinimui. Iki šių dienų išlikę ir prie paveikslo sukabinti votai rodo ypatingą tikinčiųjų pagarbą šiam Marijos atvaizdui. Ikonografinių motyvų visuma liudija, jog Dievo Motina čia yra vaizduojama kaip Dangaus Karalienė. Pranešime siekta pagilinti istorines ir menotyrines žinias apie šį puikų kūrinį.

Po pranešimų sesijos renginio dalyvių laukė diskusija „Komercija dvasiniame diskurse: ar turizmas gali vesti tikėjimo link?“. Atsakymo į šį klausimą ieškojo kun. Ričardas Doveika, Valdas Kilpys, dr. Rasa Čepaitienė bei dr. Darius Liutikas. Diskusiją moderavo apžvalgininkas Donatas Puslys. Šiluvos piligrimų centre vykusi diskusija ir jos dalyviai pritraukė nemažą būrį susidomėjusių klausytojų. Pirmąją tarptautinės konferencijos dieną vainikavo pirmosios Šiluvos meno bienalės atidarymo renginiai – Agnės Jonkutės tapybos darbų parodos „Sidabro mėlis“ atidarymas Šiluvos piligrimų informacijos centre bei Švč. Mergelės Marijos gimimo bazilikoje būtent šiai bienalei kompozitoriaus Arno Mikalkėno sukurto šiuolaikinės muzikos opuso „Atverkite man teisumo vartus“ premjera.

Kaip žinia, konferencija dedikuota 800-osioms Žemaitijos vardo  metinėms, šia proga, antroji renginio diena pradėta išvyka po sakralines vietas Žemaitijoje. Ekskursija pradėta Šiluvoje, kur dr. Aušra Vasiliauskienė dalyviams pasakojo apie Šiluvos bazilikos ir koplyčios puošybos elementus. Netrukus patraukėme link Tytuvėnų bernardinų vienuolyno, kur gidė supažindino su vienuolyno istorija ir neįkainojamomis meno vertybėmis. Užsienio svečiams bene didžiausią įspūdį paliko Kryžių kalnas, kuriame juos nustebino kryžių gausa ir įkvepianti kalno istorija. Anot gidės Margaritos, neretai turistams palieka įspūdį tai, jog keliautojai čia gali atrasti ramybę paliekant kryželį, jo vietą išsirenka patys, niekieno nevaržomi. Paskutinė išvykos stotelė Žemaičių Kalvarija – ši vieta yra viena iš labiausiai lankomų Lietuvos sakralinių vietovių. Ji ypatinga vykstančiais Didžiaisiais Žemaičių Kalvarijos atlaidais, išsaugojusi archajiškas žemaičių tradicijas.

VšĮ „Atrask Raseinius“ komanda nuoširdžiai dėkoja pranešėjams ir diskusijos dalyviams, renginio globėjams, rėmėjams, konferencijos dalyviams, Šiluvos parapijai, Šiluvos bendruomenei bei, žinoma, visiems, kurie prisidėjo prie šio tarptautinio renginio. Ypatingai dėkojame vyskupui Algirdui Jurevičiui, kurio svetingumas ir dėmesys paliko didelį įspūdį mūsų svečiams. Neabejojame, ši konferencija tik ilgų ir sunkių darbų pradžia, kuri įkvėps mus tolimesnei veiklai Šiluvos šventovėje.

 

VšĮ „Atrask Raseinius“ informacija


GASTROliuok po Lietuvą

Pamaryje – gintaro arbata, Aukštaitijoje – vėžių uodegėlių sriuba, Dzūkijoje – ledai su dilgėlėmis, Suvalkijoje – pieno šampanas, Žemaitijoje – aluje brandintas kumpis… Atrasti Lietuvos regionus nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ siūlo su „GASTROliavimo gidu“.

Gastronominiam turizmui po Lietuvą skirtame stilizuotame žemėlapyje – 20 netikėtų patiekalų visoje Lietuvoje su nuorodomis, kur jų paragauti, bei maisto festivalių sąrašas visais metų laikais.

„Šiame leidinyje – nedidelė dalis visos Lietuvos gastronominės dėlionės, bet intriguojanti keliauti ir ragauti. Juk gastronominės patirtys praturtina kiekvieną kelionę. Galbūt jau žinome, kad Pamaryje privalu paragauti žuvienės, Žemaitijoje – cibulynės, o Suvalkijoje – zanavykiškos kopūsto galvos iš krosnies. Tad norime paskatinti dar aktyviau atrasti regionus bei išnaudoti galimybes paskanauti ne tik tradicinių, bet ir netradicinių krašto virtuvės patiekalų, sudalyvauti maisto šventėse ir taip geriau pažinti vietovės papročius, bendruomenę,“, – teigia „Keliauk Lietuvoje“ Turizmo produktų ir rinkodaros skyriaus vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

GASTROliuojantys turistai susipažinti su interaktyviu žemėlapiu gali svetainėje www.lithuania.travel. Šią vasarą jie platinami ir kartu su kulinariniu žurnalu „Beatos virtuvė“. Taip pat „GASTROliavimo gidai“ bus dalijami Turizmo gatvėje Jūros šventėje Klaipėdoje, Sostinės dienose Vilniuje bei tarptautinėje turizmo parodoje ADVENTUR 2020.

Pagal vietinio turizmo tyrimą, Lietuvos gyventojai, keliaujantys po šalį, maistui vidutiniškai skiria trečdalį kelionės išlaidų, tai yra apie 38 eurus. 35 proc. vietinių turistų tarp pagrindinių veiklų, kuriomis užsiima keliaudami, nurodo būtent kavinių ir restoranų lankymą.

Pasak Pasaulio turizmo organizacijos, gastronominis turizmas yra sparčiausiai auganti turizmo šaka pasaulyje. Ji šiuo metu jau apima ne tik patiekalų ragavimą, bet ir vietos ūkininkų lankymą, maisto festivalius, kulinarines pamokas.

Pirmąjį šių metų ketvirtį bent su viena nakvyne keliavo 375 tūkst. Lietuvos gyventojų, t.y. 15 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu – šis augimo rodiklis yra didžiausias per pastaruosius penkerius metus.

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ informacija


Konferencija Šiluvoje

LR Seimas minėdamas 800-ąsias Žemaitijos vardo paminėjimo metines 2019 m. paskelbė Žemaitijos metais. Norėdami paminėti šią progą ir tuo pačiu siekdami garsinti Šiluvos, kaip religinio ir piligrimystės vardą, kviečiame birželio 13–14 d. dalyvauti tarptautinėje konferencijoje Šiluvoje, kurios tema Švč. Mergelės Marijos kultas globalizacijos kontekste: nuo tikėjimo iki turizmo.

Pranešimus skaitys Ourem savivaldybės turizmo ir tarptautinių ryšių skyriaus vadovas Fernando Paquim (Portugalija), LR žemės ūkio ministerijos viceministras Darius Liutikas. VDU Katalikų teologijos fakulteto dėstytojas kun. dr. Gediminas Jankūnas, kun. prof. Dr. Michael Sievernich (Vokietija), aktyvus visuomenės veikėjas Tadeusz Matwiejczyk (Lenkija), VDU Menų fakulteto dėstytoja prof. Aušra Vasiliauskienė.

17:00 val. vyks diskusija „Komercija dvasiniame diskurse: ar turizmas gali vesti tikėjimo link?“ Dalyvauja: kun. Ričardas Doveika, Valdas Kilpys, dr. Rasa Čepaitienė, Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. Moderuoja Donatas Puslys.

19:00 val. Šiluvos Švč. Mergelės Marijos gimimo bazilikoje vyks Šiluvos meno benalės atidarymo koncertas.

📍Registracija į konferenciją: https://bit.ly/30PPiRb

REGISTRACIJA VYKDOMA IKI BIRŽELIO 12 D., 8.30 VAL.

BIRŽELIO 14 D.

9:00–10:30 val. nemokama ekskursija Šiluvoje „Šiluvos bazilikos interjero dekoro ikonografinė programa ir Apsireiškimo koplyčios puošyba“ (Gidė VDU Menų fakulteto dėstytoja prof. Aušra Vasiliauskienė).

IŠSAMIĄ KONFERENCIJOS PROGRAMĄ RASITE ČIA: Tarptautinės konferencijos programa

 

Organizatorius: VšĮ „Atrask Raseinius“

Rėmėjai: Raseinių rajono savivaldybė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapija

Partneriai: Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno arkivyskupija, Jono Pauliaus II piligrimų centras, Raseinių rajono švietimo pagalbos tarnyba, Raseinių rajono kultūros centras

Globėjai: Seimo narė Vida Ačienė, Kauno arkivyskupijos apaštalinis administratorius vysk. dr. Algirdas Jurevičius.


Kaunas šventė gimtadienį

Gegužės 17 d. prasidėjo Kauno miesto gimtadienio šventė, kokios, kaip skelbia organizatoriai, dar nėra buvę. Čia buvo įvairiausių pramogų nuo viduramžiško liepsnų šou, senovinių ir naujausių automobilių šou iki Andriaus Mamontovo gyvo garso koncerto ir įspūdingų fejerverkų. Tai tris dienas trukusi miesto gimtadienio fiesta, kur kartu šventė tūkstančiai kauniečių ir miesto svečių.

Jau trečią kartą šventės „Kauno gimtadienis 2019“ metu M.Valančiaus gatvė tapo Turizmo gatve. Joje šeimininkavo Lietuvos turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ ir turizmo informacijos centrai iš Marijampolės, Ukmergės, Biržų, Kupiškio, Alytaus, Lazdijų, Šakių, Vilkaviškio, Kauno ir Kauno rajono, Vilniaus, Birštono, Druskininkų, Kaišiadorių, Šiaulių, Jurbarko, Klaipėdos ir Klaipėdos rajono, Palangos, Neringos, Šilutės, Kretingos, Anykščių, Kelmės. Žinoma, čia buvome ir mes bei pristatėme Raseinių kraštą su Šiluva priešakyje. Susidomėjusius vietiniu turizmu ir užsukusius į mūsų palapinę, kvietėme keliauti į Maironio gimtąjį kraštą, gėrėtis garsiuoju Lyduvėnų tiltų, ragauti arbatos Betygalos bendruomenės namuose, susipažinti iš arčiau su rezistencine kova Daugėliškių miške, atrasti technikos įdomybes „Aštuonračio muziejuje“, gėrėtis Molavėnų piliakalnių vaizdais bei užsukti čia rengiamų švenčių metu. Neaplenkėme ir pačių Raseinių miesto, kur visus stebino vienintelis toks Lietuvoje krašto istorijos muziejus ir jo siūlomos interaktyvios įdomybės. Nemažai dėmesio sulaukė ir mūsų krašte puikiai išvystytas vandens turizmas bei kaimo turizmo sodybos, siūlančios baidarių nuomos paslaugas. Sulaukėme ir gidų bei kelionių organizatorių, norinčių keliauti po Raseinius su turistinėmis grupėmis, besidominčių čia vykdomomis edukacijomis ir įdomiausiomis vietomis.

Žinoma, daugybė praeivių domėjosi Šiluva ir pasakojo, kad artimiausiu metu planuoja čia užsukti, o ypač sudominome papasakoję apie šiemet čia vyksiančią meno bienalę, chorų festivalį, gausybę koncertų parodų ir kitų kultūrinių bei meninių renginių. Raginome visus į Šiluvą keliauti 13-tomis mėnesio dienomis, kai čia švenčiama Marijos diena.

Ši trijų dienų šventė – vienas sėkmingiausių ir gausiausiai turizmu besidominčių lietuvių lankomų renginių visoje Lietuvoje. Turizmo gatvė, sulaukusi didelio susidomėjimo, viliamės dar labiau skatins lietuvius keliauti po gimtąją šalį. Praeivių lūpose nuolat skambėję žodžiai „Už Raseinių, ant Dubysos…“ teikė vilčių, kad mūsų kraštas tikrai ne paskutinė vieta kelionių žemėlapyje.


Sėkmingas sezono startas

Vis šilčiau šildanti pavasario saulė iš miestų, miestelių ir kaimų išvilioja vietinio turizmo gerbėjus. Pažinę svečias šalis, tautiečiai vis dažniau renkasi keliones po gimtąjį kraštą. VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ duomenimis, 2018 metais Raseinių kraštas pateko į Lietuvos rajonų TOP trejetuką, kaip rajonas, kuriame užfiksuotas didžiausias turistų augimo proveržis (+137 proc.)!

Jau trečią kartą naują kelionių sezoną pradėjome ir mes! Kaip ir kasmet pirmąją gegužės savaitę VšĮ „Atrask Raseinius“ komanda visus kvietė dalyvauti „Ekskursijų savaitėje“. Tik kartą metuose net 4 dienas iš eilės nemokamai kviečiame miestelėnus ir svečius prisiminti ar sužinoti, koks ypatingas mūsų miestas ir rajonas, kiek daug įdomaus turime.

Šįkart saulėtą trečiadienį renginių ciklas startavo pėsčiųjų žygiu po Šiluvos apylinkes. Kaip žinia, 2019-ieji paskelbti Jono Žemaičio-Vytauto metais, todėl renginys buvo dedikuotas šiam partizanų vadui. Žygeivius vedė „Misija Sibiras“ ekspedicijos vadovas Arnoldas Fokas, kuris dalyviams paruošė įspūdingą maršrutą, čia buvo ir stačiašlaičių kalvų, ir bekelių, ir miškų bei raguvų. Šiluvos klebono palaiminti, žygeiviai linksmai įveikė šį sudėtingą 25 kilometrų maršrutą.

Nors oras ir nelepino, ketvirtadienį, žingeidūs raseiniškiai rinkosi naujoje Nepriklausomybės gynėjų aikštėje. Čia VšĮ „Atrask Raseinius“ vadovas ir gidas Arnas Zmitra pasidalino užmirštomis seno miesto istorijomis, kurios byloja, jog kadaise Raseiniai buvo Žemaitijos Jeruzalė. Jis pasakojo kur Raseiniuose atsirado pirmoji elektros energija, kur gamintas gardžiausias limonadas, kokią dovaną prezidentas A. Smetona gavo iš įrankių dirbtuvės „Korona“ ir dar daug įdomiausių faktų.

Penktadienį visus kvietėme į muziejų, turintį daugiausiai ekspozicijų Raseinių rajone. Leonas Tamulevičius, šio muziejaus įkūrėjas, su šypsena sutiko visus svečius. Atskleidė įdomiausias „Aštuonračio muziejaus“ paslaptis. Čia galite apžiūrėti ne tik aštuonratę važiuoklę ar rankų darbo aštuonratę mašiną, bet ir trylika teminių ekspozicijų – mokytojų, kalvystės, Neveravičiaus, Nemakščių bažnyčios, siuvėjo, batsiuvio, senovinių žaislų, Žemaičių plento tiesimo, pašto, gaisrininkų, miškininkystės ir kt., o muziejaus šeimininkai visada mielai papasakos ir apie Nemakščių miestelio istoriją, pavaišins gardžiais blynais ir žemaitišku kastiniu.

Šeštadienį „Ekskursijų savaitė“ persikėlė į kitą rajono kraštą – Ariogalą. Čia „Ekskursijų savaitė“ baigta pažintine ekskursija. A. Zmitra juokavo, jog į ją susirinko tikri miesto patriotai, nes oras iš tiesų buvo nedėkingas. Tačiau net ir lietus bei vėjas gidei Rasai Zakaitei nesutrukdė susirinkusius supažindinti su įdomiausiomis Ariogalos vietomis ir istorijomis.

VšĮ „Atrask Raseinius“ komanda nuoširdžiai dėkoja visiems dalyvavusiems „Ekskursijų savaitės“ renginiuose. Tikimės, kad dar kartą atradote Raseinių kraštą! Kviečiame ir toliau keliauti kartu, nes vasaros sezonui parengėme puikių kelionių po Lietuvą pasiūlymų. Išsamią informaciją apie dar įvyksiančias išvykas rasite „Facebook“ Atrask Raseinius. Turizmas ir verslas, tel. +370 618 34 611  arba www.atraskraseinius.lt


Vasaros sezono išvykos

Kviečiame ir toliau keliauti kartu su mumis vasaros sezono metu po Lietuvą. Artimiausia išvyka jau gegužės 31 dieną! Ekskursijos mokamos, daugiau informacijos ir registracija – nurodytu  telefonu arba  el. paštu.


Magnetų įsigijimo vietos

„Surink Lietuvą„ magnetų galite įsigyti:

👉 VšĮ „Atrask Raseinius“
Vytauto Didžiojo g. 17, Raseiniai
tel. +370 613 55 060
DARBO LAIKAS
I – IV 8.00 – 17.00
V 8.00 – 15.45
PIETŲ PERTRAUKA 12.00 – 12.45

VI 10.00 – 15.00

PIETŲ PERTRAUKA 12.00 – 12:30

👉Raseinių krašto istorijos muziejus
Muziejaus g. 3, Raseiniai
tel. +370 428 51 191
DARBO LAIKAS
I-V 9.00 – 18.00
VI 11.00 – 16.00
Paskutinio mėnesio sekmadienį
VI 10.00 – 16.00

👉Aštuonračio muziejus
tel. +370 687 49 215
Vyšnių g. 22, Nemakščiai, Raseinių r.
Dirba visomis savaitės dienomis, tačiau dėl lankymo
rekomenduojama susiekti telefonu, nes šis objektas yra privatus.

👉 Viduklės koldūnai
tel. +370 659 69 597
Kęstučio g. 36, Viduklė, Raseinių r.
DARBO LAIKAS

I–IV 11.00 – 18.30

V–VI 11.00 – 19.30

VII 11.00 – 19.00