Dalyvaukite kelionių žaidime

Švęsdami Lietuvos atkūrimo šimtmetį, pažinkime savo krašto istoriją keliaudami! Kauno regiono plėtros agentūra kviečia apsilankyti Birštono kurorte, Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Prienų ir Raseinių rajonuose – kur keliautojų laukia 21 Šimtmečio objektas, liudijantis Lietuvos kūrimosi istoriją ir kovas už laisvę!

Šimtmečio regiono maršrute keliautojai taip pat ras vietas, kuriose siūloma susipažinti su senaisiais amatais, kultūriniu ir kulinariniu paveldu, pailsėti istorinėse vietose ar pasistiprinti geriausiose regiono kavinėse.

Kaip tapti žaidimo dalyviu ir laimėti prizus?

  • Keliaukite po Kauno regioną;
  • Lankykite Šimtmečio objektus;
  • Fotografuokitės prie Šimtmečio objektų;
  • Dalinkitės savo įspūdžiais Facebook grupėje Šimtmečio regionas.

Registruokitės žaidime, atsiųsdami aplankytų objektų nuotraukas bei savo vardą, pavardę ir kontaktinį telefono numerį elektroniniu paštu info@krda.lt

Žaidimo trukmė – 2018 m. balandžio 3 – spalio 31 d.

Dalyvių registracija – iki 2018 m. lapkričio 11 d.

SVARBU! Norint laimėti žaidimo prizą, būtina aplankyti bent 3 Šimtmečio objektus iš 3 skirtingų savivaldybių.

Pagrindinis prizas – 3 dienų 2 naktų poilsis su pusryčiais 4 asmenims kaimo turizmo sodyboje Kauno regione.

Žaidimo ŠIMTMEČIO REGIONAS organizatoriai – VšĮ Kauno regiono plėtros agentūra.

Šimtmečio objektus internete rasite čia: https://goo.gl/X3FHv9

Žaidimo partneriai:

  • Birštono turizmo informacijos centras
  • Jonavos turizmo informacijos centras
  • Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras
  • Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras
  • Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras
  • Prienų rajono savivaldybės administracija
  • VšĮ „Atrask Raseinius

 

VšĮ Kauno regiono plėtros agentūros informacija


Šv. Jokūbo piligrimų keliais

2018 – uosius Europos Sąjunga paskelbė Europos kultūros paveldo metais. Praėjusiais metais ne tik Europa, bet ir visas pasaulis pažymėjo Santiago de Compostela deklaracijos 30 – metį. Šia deklaracija Šv. Jokūbo kelias buvo paskelbtas pirmuoju Europos kultūros keliu, kuriuo piligrimai eina nuo ankstyvųjų viduramžių. Tuomet tikintieji manė, kad nukeliavę į Šv. Jokūbo katedrą, esančią Santjago de Kompostela mieste (Ispanija) ir prisilietę prie apaštalo palaikų išpirks nuodėmes. Dabar tik dalis keliaujančių tikisi išpirkti nuodėmes, todėl vis daugiau turistų keliauja atrasti save, ieškoti įkvėpimo.

Per Lietuvą driekiasi penki Šv. Jokūbo piligrimų keliai, iš jų net keturi yra tarptautiniai: Žemaitijos/Karaliaučiaus, Šiaulių, Kauno, Vilniaus, ir vienas vidaus kelias, vadinamas Šv. Jokūbo žiedu, jungiantis visas vienuolika Lietuvoje esančių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčių. Ne išimtis ir Raseinių rajono savivaldybė, kuri patenka į du Šv. Jokūbo piligrimų kelio Lietuvoje maršrutus. Einant Šiaulių keliu piligrimai keliauja pro Raseinius, Šiluvą. Pasirinkus Kauno kelią – pro Šiluvą, Tytuvėnus. Šv. Jokūbo kelio simbolis – kriauklė mėlyname fone, jomis žymimos stotelės.

Piligrimystė – ne tik geriausias būdas išbandyti save, pažvelgti į savo gyvenimą iš šalies, bet ir pažinti Europą, pajausti jos dvasią, o svarbiausia pajausti piligrimų bendrystę!

 

VšĮ „Atrask Raseinius“ informacija


Nemokami mokymai verslui

JAV Valstybės departamento Technologijų stovykla Baltijos šalims, organizuojama Visagine,  sukvies verslininkus iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Baltarusijos dviejų dienų programai – šeštadieniui ir sekmadieniui, gegužės 19-20 dienomis,  susipažinti, kaip mažos ir vidutinės įmonės gali pasitelkti įvairius technologinius sprendimus jų plėtrai ir augimui. Programa vyks rusų kalba, siekiant suteikti unikalią galimybę angliškai nekalbantiems verslininkams, ir dėl to negalintiems pasinaudoti kitomis JAV organizuojamomis programomis. Technologijų stovykla padengs visas pragyvenimo, maitinimo ir kelionės išlaidas.

Kokių dalyvių ieškoma?

  • Verslininkų, siekiančių plėsti savo įmones – samdyti daugiau darbuotojų, didinti pardavimus ir pajamas, plėstis į naujas rinkas ar kurti naujus produktus.  Verslininkai turi būti patyrę, ne “startuolių” stadijoje.
  • Verslininkų, norinčių geriau suprasti, kaip naudoti technologijas versle: t.y. gali naudoti ir įdiegti priemones patys, gali šiam tikslui samdyti darbuotojus ir paskirti atsakingus asmenis-, taigi visų, norinčių tobulinti technologinį raštingumą, reikalingą priimant verslo sprendimus.
  • Verslininkų, kurie nekalba angliškai pakankamai gerai, kad galėtų dalyvauti programose anglų kalba, bet kurie gali diskutuoti, aptarti, pristatyti savo verslą rusų kalba.
  • Visų verslo šakų savininkų – ši programa nėra tik technologinėms kompanijoms.
  • Įvairaus amžiaus verslininkų, ne tik jaunų, nors jie yra kviečiami taip pat.

Jungtinės Amerikos Valstijos suteikia nemažai mainų ir profesinio tobulėjimo galimybių jauniems  angliškai kalbantiems verslininkams iš Europos, kaip, pavyzdžiui, Jaunųjų transatlantinių lyderių iniciatyvų programa ar kasmetinis Tarptautinis verslininkų suvažiavimas.  Ši technologijų stovykla yra dalis regioninių pastangų padėti įvairių patirčių verslininkams, turintiems skirtingus kalbos įgūdžius, vyresniems amžiumi, kurie, galbūt, negalėjo jaunystėje išmokti angliškai.  Iš esmės, JAV vyriausybė tiki, kad stipri vietos ekonomika priklauso nuo smulkaus ir vidutinio verslo įmonių lyderystės. Mums svarbu, kad tokių įmonių savininkai suprastų, kaip naudoti įvairias technologines priemones efektyviai savo verslo plėtrai.

Susidomėję verslininkai turi atsiųsti anketą iki trečiadienio, balandžio 4 d. 
Registracija: www.surveymonkey.com/r/TCVisaginasLITHUANIA


UNESCO pasaulio paveldas Lietuvoje

1073 objektai 167 šalyse. Tiek užsibrėžę aplankyti UNESCO pasaulio paveldo vietovių lankytojai entuziastai, savo kelionių įspūdžiais besidalinantys specialioje svetainėje. Jų taikiklyje – ir septynios Lietuvos gamtos, istorijos ir kultūros vertybės, įtrauktos į UNESCO sąrašus. Ar pakankamai gerai patys jas žinome ir išnaudojame stiprindami šalies turizmo konkurencingumą pasaulyje? Beje, UNESCO vietovės gali būti įdomios ne tik užsieniečiams: vietiniai turistai galbūt atmintinai žino, kad UNESCO saugomas yra Vilniaus senamiestis, Kernavė ar Kuršių nerija, tačiau jiems atradimu gali tapti faktai apie LDK kunigaikščių deginimo slėnį, Mindaugo karūnavimo kalną, Radvilų archyvus ar vietą Vilniaus rajone, kur buvo matuojamas dienovidinio lankas ir Žemės dydis.

„UNESCO Pasaulio paveldas yra kultūrinio turizmo kokybės ženklas, kuris gali ir turi būti tikslingai išnaudojamas turistų pritraukimui bei šalies įvaizdžio gerinimui. Pagal atliktus tyrimus, Pasaulio paveldo vertybių kuriama pridėtinė vertė gali sugeneruoti iki 10 proc. daugiau turistų! Lietuvoje yra 7 į UNESCO sąrašus įtrauktų vertybių skaičius, Estijoje – 6, Latvijoje – 4, tad UNESCO pripažintas paveldas net gali padėti mūsų šaliai tapti regiono lydere kultūrinio turizmo srityje. Dėl šių priežasčių išleidome specialų leidinį dešimčia kalbų „Lietuva. UNESCO Pasaulio paveldas“ ir organizuojame pažintinį turą Lietuvos kelionių organizatoriams „UNESCO Pasaulio paveldas Lietuvoje“. Tikimės, po turo UNESCO vertybių lankymas bus įtrauktas tiek į vietinių, tiek į užsienio turistų keliones po Lietuvą“, - tvirtina laikina Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Šiuo metu vykstančio pažintinio turo, kuriame dalyvauja daugiau nei dvi dešimtys kelionių operatorių, programa apima ekskursiją po modernistinį Kauną, Žuvinto biosferos rezervatą, ekskursiją „Už pilių gynybinės sienos“ po Vilniaus istorinį centrą. Atsižvelgiant į gana ribotas galimybes pažinti nematerialųjį paveldą Lietuvoje, į programą buvo įtrauktos daugiabalsės lietuvių liaudies polifoninės dainos, kurias Liaudies instrumentų muziejuje Kaune giedos ir edukacinę programą pristatys folkloro ansamblis „Kadujo“. O kryždirbystės pavyzdžiai bus apžiūrėti dzūkų etnografiniame Zervynų kaime, kur kryždirbystės amatą savo dirbtuvėse pristatys meistras Algirdas Svirnelis.

UNESCO Pasaulio paveldo sąraše yra įrašytas Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė, Struvės geodezinis lankas, UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąraše - Dainų ir šokių švenčių tradicija, sutartinės, kryždirbystė. Kaunas 2015 m. buvo paskelbtas UNESCO kūrybiniu miestu, o jo (ne)atrasta modernizmo architektūra 2017 m. įtraukta į UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos šalių preliminarųjį sąrašą. UNESCO tarptautiniame registre „Pasaulio atmintis“ yra įrašyti ir Radvilų archyvai bei Baltijos kelias. O Žuvinto biosferos rezervatas yra pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvos vietovė pasauliniame UNESCO biosferos rezervatų tinkle. Turizmo departamento išleistame leidinyje „Lietuva. UNESCO pasaulio paveldas“ ne tik patraukliai turistams aprašytos šios vietos, objektai, bet ir pateikti maršrutai su žemėlapiais, muziejais, vykstantys tradiciniai renginiai, nuorodos, nuotraukos. Leidinį parsisiųsti galima čia (spausti norimos kalbos ikoną).

Primename, kad leidinį galite nemokamai įsigyti Raseinių turizmo ir verslo informacijos centre „Atrask Raseinius" (Vilniaus g. 87).

 

Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos informacija

 


11 faktų apie vietinį turizmą

Vietinio turizmo bumas neslūgsta. Atradę pasaulį lietuviai vis aktyviau atranda ir Lietuvą.Kovo 11-osios proga, Turizmo departamentas tradiciškai pateikia 11 įdomių faktų apie vietinį turizmą.Lietuviai po Lietuvą keliauja taip pat aktyviai kaip užsieniečiai.

1. Lietuviai po Lietuvą keliauja taip pat aktyviai kaip užsieniečiai
Jeigu sudėtume visus pernai po Lietuvą bent su viena nakvyne keliavusius vietinius turistus, gautą skaičių būtų galima prilyginti devynių didžiausių Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Mažeikių ir Jonavos – bendram gyventojų skaičiui, t.y. 1,37 mln. Vietiniai turistai sudaro pusę, 51,3 proc., Lietuvos turizmo rinkos.

2Vietinio turizmo fenomenas
Vietinis turizmas 2017 m. augo 7,9 proc. Šalies apgyvendinimo įstaigose, įskaitant kaimo turizmo sodybas, bent vieną naktį nakvojo 122,8 tūkst. daugiau Lietuvos gyventojų nei 2016 m. Šis prieaugis sausakimšai užpildytų apie dešimt „Siemens“ arenų.

3. Kaimo turizmo sodybose dominuoja lietuviai
Lietuviai mėgsta atostogas kaimo turizmo sodybose – pernai vietiniai turistai jose praleido net pusę milijono nakvynių. Viso kaimo turizmo sodybose 2017 m. apsistojo 324,6 tūkst. turistų, iš kurių net 90 proc. – lietuviai.

4.  Lietuvių mėgstamiausi – Druskininkai ir Palanga
Palanga ir Druskininkai 2017 m. sulaukė daugiausiai vietinių turistų: Palangą aplankė 245 tūkst., Druskininkus – 215 tūkst. keliautojų.

5. Klaipėdos spurtas
Iš didžiųjų šalies miestų pernai vietinių turistų apgyvendinimas sparčiausiai augo Klaipėdoje (+19,8 proc.), antroje vietoje – Kaunas (+9,9 proc.), trečioje – Vilnius (+2,7 proc.). Prie uostamiečio populiarumo neabejotinai prisidėjo jo paskelbimas Lietuvos kultūros sostine 2017 ir kultūrinių renginių gausa, ypač didelio turistų dėmesio sulaukė Jūros šventė.

6. Turistų bumas Kauno rajone*
Sparčiausiu vietinių turistų srautų augimu pernai išsiskyrė Kauno r. (+110,7 proc.)! Turistų iš užsienio čia taip pat pagausėjo 91,5 proc. Viso Kauno r. pernai bent su viena nakvyne nakvojo daugiau nei 15 tūkst. turistų. Kauno r. turizmo ir verslo  informacijos centro duomenimis, augimą galimai sąlygojo naujai atidaryti viešbučiai.

(*lyginant savivaldybes, kuriose apsilankė 10,000 turistų ir daugiau)

7. Naujas perlas – Tauragė
Net 107,3 proc. daugiau vietinių turistų, t.y. 9,2 tūkst., pernai plūstelėjo į Tauragę. Tauragės turizmo informacijos centro manymu, tokio proveržio priežastys – sėkmingai jau trečius metus vykstantis džiazo festivalis bei nuotykių parkas „Taurų parkas“, visoje Lietuvoje nuskambėjęs pasiūlymu nakvoti namelyje medyje.

8. Kurortų lenktynės
Nors apgyvendintų vietinių turistų skaičiumi Birštonas pernai beveik dvigubai nusileido Druskininkams, tačiau augimo spartumu jį pralenkė – 2017 m. Birštoną poilsiui rinkosi 55 proc. daugiau lietuvių. Turistų augimas Druskininkuose buvo +0,2 proc., Palangoje +11,5, Neringoje +9,3 proc.

9.  Keliauk kitaip
Ryški tendencija – vietiniai turistai keliaudami ne tik trokšta kuo daugiau pamatyti, bet ir kuo daugiau patirti. Todėl daugumoje atgimusių dvarų siūlomos pačios įvairiausios edukacijos nuo saldainių gaminimo iki lobių paieškos, o ekskursijos po miestus tampa vis interaktyvesnės: Ukmergėje atsirado muzikinė ekskursija „Balandžių daug Ukmergėj“, Šiauliuose – ekskursija pagal metų bestselerį „Pietinia kronikas“, Kaune –  ekskursija-šokio spektaklis „riboŽENKLIAI.KAUNAS“. Neblėsta ir gastronominio turizmo progresas – turistams regionuose siūloma paragauti tiek vienuolių gaminamos giros, tiek aluje brandinto kumpio, grafų karpio su spirgučiais ar net kepto bebro, organizuojamos gastroekskursijos, degustacijos turgavietėse, pristatomi kulinariniai miesto žemėlapiai.

10. Karščiausios naujienos
Prognozuojamas šių metų vietinio turizmo hitas bus renovuotas Jūrų muziejus, į kurį net žiemą driekėsi eilės, ir pernai patraukliausios kultūrinio turizmo vietovės EDEN titulą laimėjęs Pakruojo dvaras. Taip pat – interaktyvus muziejus „39/45“ Klaipėdos piliavietėje. Itin laukiama modernaus meno muziejaus „MO“ atidarymo sostinėje.

11. Laukiamiausi renginiai
Didžiausiais turistų traukos renginiais šiemet laikoma Šimtmečio Dainų šventė, Jūros šventė, taip pat turizmo parodoje „Adventur“ išpopuliarintas gatvės meno pleneras „Malonny“ Marijampolėje, akcija „Atviros dienos kaime“, Sėkmingiausiu 2017 m. turizmo produktu paskelbti pėsčiųjų žygiai.

 

Informaciją pagal Statistikos departamento duomenis ir turizmo informacijos centrų medžiagą parengė Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos


Keliauk ir pažink Lietuvą

Šventinius metus Turizmo departamentas kviečia švęsti parsisiunčiant Šimtmečio maršruto mobilią programėlę. Ieškoti J.Basanavičiaus augintinės – pelėdos – iškamšos, iš kluono lentų signataro suręstos bažnyčios, iš išlydytų centų nulieto paminklo, kurorto nuogalių istorijas menančios vilos, A.Smetonos obelų sodo ar kitų atkurtos Lietuvos nuo šiol galima su virtualiu „gidu“.

Mobili aplikacija „LT100“, skirta išmaniems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams, leidžia patogiai naudotis leidinyje „Keliauk ir pažink! „Atkurtai Lietuvai 100“ esama informacija, susiplanuoti keliones po Lietuvos Šimtmečio maršruto objektus, nustatyti tikslią jų vietą žemėlapyje, atstumą tarp objektų.

„Kviečiame šiuos ypatingus Lietuvai metus švęsti keliaujant! Atkurtos Lietuvos Šimtmečio istorija nėra nuobodi, tereikia mokėti ją prakalbinti. Tikimės, kad mobili programėlė pritrauks jaunų, šiuolaikinių, žingeidžių turistų dėmesį ir paskatins leistis į keliones po šalį. Turime geriau ją pažinti, kad galėtume ja didžiuotis“, - įsitikinusi laikina Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Aplikacijoje yra interaktyvus žemėlapis, objektai su aprašymais ir nuotraukomis. Naudojamos ir Lietuvos istorijos repo video klipo iliustracijų autorės Aistės Papartytės Šimtmečiui skirtos iliustracijos. Objektus galima filtruoti pagal regioną, miestą, artimiausius objektus bei atstumą.

Informacija apie 100 maršruto stotelių pateikiama lietuvių kalba, o adaptuotas maršrutas (20 objektų) – ir anglų k.

Aplikaciją „LT100“ galima nemokamai parsisiųsti iš „Google Play“ ar „Apple Store“ parduotuvių. Ji skirta įvairaus amžiaus savarankiškiems keliautojams, šeimoms, kelionių po Lietuvą organizatoriams, užsienio lietuviams.

Šimtmečio maršrutą su 100 istorinių, kultūrinių ir gamtos objektų, susijusių su 1918-1923 m. nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo istorija, 2017 m. inicijavo Turizmo departamentas. Jis parengtas bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu, tekstų autoriai – VU humanitarinių mokslų magistrai Luka Lesauskaitė ir Simonas Teškevičius, gidė Lina Dusevičienė. Objektai suskirstyti pagal temas: asmenybės, dalyvavusios atkuriant Lietuvą; Nepriklausomybės kovos ir lemiamos pergalės; valdžios ir savivaldos įtvirtinimas, ir suskirstyti pagal regionus (Vilniaus miesto, Kauno, Pietų Lietuvos, Rytų Lietuvos ir Vakarų Lietuvos). Leidinys patalpintas svetainėse www.Lithuania.travel ir www.tourism.lt

Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos informacija


Lietuva. O čia ar buvai?

Takas per lietuvišką savaną, panorama iš grimztančios valties, slėptuvė ant jūros kranto, pilis, kurioje galima nakvoti… Kalendorinė pavasario pradžia gali būti puikus įkvėpimas planuoti naujas keliones po tokią netikėtą ir įvairią Lietuvą. Nuo šiandien vietiniams turistams – simbolinis kvietimas pasiruošti laukiantiems naujo turistinio sezono atradimams.

„Esame atradę pasaulį, o dabar atrandame ir Lietuvą. Jeigu sudėtume visus pernai po Lietuvą keliavusius vietinius turistus, gautas skaičius prilygtų devynių didžiausių Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Mažeikių ir Jonavos – bendram gyventojų skaičiui, t.y. 1,37 mln. Tai – 9 proc. daugiau nei 2016 m. Šiemet skatiname ne tik keliauti daugiau, bet ir įdomiau, ieškoti įvairesnių patirčių, neatrastų vietovių“, – teigia laikina Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Net 12 išskirtinių turistinių vietų turistai gali atpažinti naujame video, kurį kūrė video agentūra TURBO, laimėjusi viešųjų pirkimų konkursą. Į pagalbą jie pasitelkė Lietuvos alpinizmo asociacijos prezidentę Vilmą Tūbutytę. Būtent ji klipe intriguoja žiūrovus aktyviai keliaudama po mažai žinomas Lietuvos vietas – nuo kitų planetų reljefą primenančio kraštovaizdžio iki aukščiausio Lietuvoje pėsčiųjų ir dviratininkų tilto, nuo tašytų akmenų bažnyčios iki Nemuno intako XIX a. kaskadų.

„Lietuvos geležinkeliai“ sutiko šį video sukti traukinių Vilnius-Klaipėda, Vilnius-Kaunas, Vilnius-Šiauliai, Vilnius-Marcinkonys, Vilnius-Turmantas, Vilnius-Minskas ekranuose, o keleiviai kviečiami atpažinti kuo daugiau rodomų vietų. Vaizdo klipas jau rodytas tarptautinėje turizmo parodoje „Adventur 2018“, jis yra išsiųstas turizmo informacijos centrams, pasaulio lietuvių bendruomenėms. Jį galima peržiūrėti paskyroje „Youtube“ bei paskyroje „Lietuva. O čia ar buvai?“ socialiniame tinkle Facebook (beje, joje vyksta ir konkursas su prizais, skirtais identifikavusiems daugiausia objektų).

Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos informacija


Didėja turizmo nauda

Lietuvoje pernai apsilankė ir bent vieną naktį praleido 1,55 mln. turistų iš užsienio, t. y. 4,3 proc. daugiau nei 2016 m., rodo apgyvendinimo įstaigų statistika. Įskaitant ir vietinį turizmą bendras sektoriaus augimas pernai siekė 6,6 proc. ir šalyje apgyvendintų turistų skaičius sudarė 2,92 mln.

„Turistų srautų iš prioritetinių rinkų augimas sugeneravo apie 20 mln. eurų daugiau pajamų vietos verslui nei ankstesniais metais. Itin svarbu tai, kad greta tradicinių rinkų didėja turistų iš Izraelio. Vidutiniškai vienas turistas iš šios šalies Lietuvoje praleidžia daugiausia nakvynių, todėl jo atnešama nauda valstybei yra didžiausia“, – teigia ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Daugiausia turistų apgyvendinimo įstaigos sulaukė iš Baltarusijos (174,9 tūkst.). Po jos seka turistai iš Vokietijos (171,1 tūkst.), Rusijos (162,9 tūkst.), Lenkijos (154,6 tūkst.), Latvijos (148 tūkst.), Ukrainos (83,2 tūkst.), Jungtinės Karalystės (66,4 tūkst.), Estijos (61,7 tūkst.), Italijos (39,9 tūkst.). Dešimties populiariausių rinkų turistai sudaro 71 proc. visos Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkos.

Ypač sparčiu augimu išsiskyrė turistų srautas iš JAV (43 tūkst. turistų, arba 21,9 proc. daugiau nei 2016 m.) – ši šalis pirmą kartą pateko į Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų dešimtuką. Augantys rodikliai užfiksuoti ir kitose tolimosiose rinkose: turistų iš Izraelio padaugėjo 3,8 proc. (20,4 tūkst.), iš Kinijos 33,4 proc. (16,0 tūkst.), iš Japonijos 1,6 proc. (23 tūkst.).

Vietinių turistų skaičius augo net 9,4 proc. – po Lietuvą praėjusiais metais keliavo ir bent vienai nakvynei šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojo 1,38 mln. gyventojų.

Iš viso 2017 m. turistai Lietuvos apgyvendinimo įstaigose (neskaitant kaimo turizmo sodybų) praleido 6,7 mln. nakvynių, t. y. 5,6 proc. daugiau nei 2016 m. Vidutinė vienos viešnagės trukmė – 2,3 nakvynės. Šiame kontekste itin išsiskiria turistai iš Izraelio – jie mūsų šalyje vidutiniškai praleido net 4,7 nakvynės.

Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos informacija


Lietuva – saugi šalis turistams

„Lietuva - saugi šalis turistauti“, rodo Pasaulio ekonomikos forumo ir Ekonomikos ir taikos instituto tyrimai. Jų aktualumas vis labiau auga, nes, tarptautinių turizmo organizacijų duomenimis, šalių saugumas 2018 m. išliks pagrindiniu veiksniu renkantis kelionę, ir bus svarbesnis už kainą.

 

„Saugi šalis ir vietos, ir užsienio turistams. Tai – labai reikšmingas rodiklis Lietuvai, galime pagrįstai didžiuotis, patys gyvendami ir kurdami kitiems – šiuo atveju turistams iš užsienio – saugią ir patikimą šalį. Pasaulio Ekonomikos Forumui pernai paskelbus šalių konkurencingumo indeksus, Lietuvai buvo skirtas aukščiausias įvertinimas - pirma vieta pagal terorizmo grėsmės neegzistavimo šalyje subindeksą. Šią mūsų šalies stiprybę akcentuosime ir turizmo rinkodaroje, nes turistai vis dažniau teiraujasi, ar šalis, į kurią jie ketina keliauti, yra saugi“, - tvirtina laikina Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė - Šeškuvienė.

 

Kaip skelbia Ekonomikos ir taikos institutas  (Institute for Economics and Peace), analizuojantis saugumo įtaką šalių ekonomikai ir turintis būstines Sidnėjuje (Australija), Niujorke (JAV) ir Hagoje (Nyderlandai), Lietuva yra tarp pasaulio šalių, kuriose terorizmo indeksas lygus 0. Sąraše taip pat yra  Latvija, Norvegija, Portugalija, Rumunija, Singapūras, Slovėnija ir kt. šalys (didžiausias pavojus patirti teroro atakas šiuo metu yra Irake (terorizmo indeksas maksimalus), Afganistane, Nigerijoje,  Sirijoje, Pakistane ir kt.).

 

„Kelionės ir turistų saugumas (sveikatai, gyvybei bei turtui) yra vienas iš reikšmingesnių kriterijų renkantis kelionių tikslą. Turizmo regionai, kurie laikomi nesaugiais bei keliančiais pavojų turistui, praranda savo patrauklumą bei populiarumą. Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių aktų JAV saugumo klausimas turizmo kontekste pasikeitė. Iki tol saugumo klausimai buvo tabu turizmo versle, nes buvo manoma, jog turistai gali neigiamai vertinti kalbas apie saugumą, galvodami, kad jiems kyla pavojus, ir ignoruoti keliones“, - saugumo veiksnio reikšmę turizmui analizuoja doc. dr. Arvydas Survila, knygos „Nepaprastųjų situacijų valdymas“ autorius (daugiau apie jo atliktą tyrimą siekiant išanalizuoti užsienio turistų požiūrį į Lietuvos saugumą šalyje ir nustatyti, jų manymu, galimas grėsmes jų kelionės saugumui - čia).

Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos informacija


Kvietimas į SVV konferenciją

Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) savininkus ir vadovus kviečia dalyvauti SVV konferencijoje „Business Tools 2018“, kuri vyks š. m. vasario 28 d., Vilniuje.

SVV konferencija „Business Tools 2018“ – tai didžiausia praktinė konferencija Lietuvoje. Konferencijos idėja kilo, kai per metus aplankius daugiau nei 20 konferencijų ir verslo renginių, paaiškėjo, kad dauguma jų orientuoti į didžiules tarptautinio lygio įmones ir dažniausiai jose kalbama apie naujausias technologijas arba skaitomi motyvaciniai pranešimai. Paklausyti įdomu, tačiau praktinės naudos jie neneša. Tą patį patvirtino ir verslininkų apklausos rezultatai. Apklausus daugiau nei 100 SVV verslininkų ir vadovų, paaiškėjo, kad konferencijose jiems svarbu ne tik gerai praleistas laikas, bet ir reali nauda. Dėl šios priežasties, SVV konferencijoje „Business Tools 2018“ kiekvienas konferencijos dalyvis:

  • Gaus net 13 konkrečių praktinių įrankių, kuriuos galės pradėti taikyti jau kitą dieną;
  • Dalyvaus organizuotame kontaktų vakare, kur bus sudarytos sąlygos rasti potencialių klientų ir partnerių.

Konferencijoje pranešimus skaitys ir praktiniais verslo įrankiais dalinsis patyrę savo srities ekspertai, ne vienerius metus veiklos efektyvinimo klausimais profesionaliai konsultuojantys Lietuvos bei užsienio įmones. Pagrindinės pranešimų temos

  • Kaip sustyguoti verslą, kad jis veiktų kaip nestringantis mechanizmas?
  • Kaip ir kokią ES paramą gali gauti praktiškai kiekviena SVV įmonė?
  • Kaip padidinti savo produktyvumą ir per trumpesnį laiką padaryti daugiau?
  • Darbuotojų įgalinimas. Kaip siekti aukštumų su esamais darbuotojais?
  • Kaip parduoti daugiau nedidinant esamų resursų?
  • Kaip vesti ir baigti derybas, kad gautumėm didžiausią naudą?
  • Kaip teisingai pateikti kainą vartotojui, kad būtumėte patrauklūs?
  • Kaip parengti efektyvų rinkodaros planą ant vieno lapo?
  • Kaip į įmonę pritraukti talentus?
  • Kaip storytellingas padeda įtikinti darbuotojus, klientus ir partnerius?
  • Design thinking – (ne)naujas, ypač stiprus, tačiau neišnaudotas būdas siekti aukščiausių rezultatų.

 

Daugiau informacijos ir registracija http://bit.ly/2FALIQl