Kelionės po Lietuvą

Po pasaulį nuolat besiblaškantys garsiausi Lietuvos keliautojai galiausiai atsigręžė į Lietuvą. Jau vasario 3 d. – kartu su Turizmo departamentu jų kurto 10 TV laidų ciklo „Aplink Lietuvą“ premjera!

 

„Mums labai pasisekė, kad šį projektą rengė keliautojai, kurie taip myli Lietuvą. Laidų ciklas „Aplink Lietuvą“ skirtas visai šeimai – tiek mažiausiems, tiek vyriausiems žiūrovams. Laidos metu galėsite išvysti atgimusius Lietuvos dvarus, leistis į gastronomines keliones, grožėtis Lietuvos gamta. Be to, viską, ką patyrė Vytaras ir Martynas, galės patirti kiekvienas norintis, nes visi aplankyti objektai yra atviri lankytojams“, – tapti laidų žiūrovu kviečia laikina Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

 

„Ieškojome nuotykių danguje, žemėje ir po vandeniu“, – į klausimą, ką veikė pastaruoju metu, trumpai atsakė M. Starkus. Ir dar pridūrė: „Taip pat po filmavimų bijau svertis, nes kiekvienas filmavimas dar baigdavosi ir senovinių ar etnografinių patiekalų ragavimais, kuriuos su vietiniais šefais gamino Vytaras“.

Starkus ir V. Radzevičius vardija situacijas, kuriose jie atsidūrė keliaudami po Lietuvą: filmavimas kamine Žemaitijoje, nėrimas į Platelių ežero dugną vėlyvą rudenį, žiobrių kepimas ant vytelių prie Nemuno, arabų kalba Dzūkijoje, actekų gėrimas Šiauliuose, bebro troškinimas Liškiavoje, XIII a. Kernavės patiekalo atkūrimas… Ir tai – tik dalis žiūrovų laukiančių pasakojimų.

 

Laidos vedėjus kelionėje po dešimt apskričių senu automobiliu lydėjo ir istorikė, dvarų kultūros tyrinėtoja ir heraldikos žinovė Neringa Dambrauskaitė.

 

Pirmoji laida „Aplink Lietuvą“ – šeštadienį, vasario 3 d., 10 val. per TV3.

Joje – keliautojų žygis paslaptingąja Rėkyvos pelke, jodinėjimas Kurtuvėnų dvaro žirgyne, dvariškų patiekalų degustacija bei viešnagė Šokolado muziejuje.

Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos informacija


Dalyvavome Adventur

Paskutinį sausio savaitgalį Vilniuje, „Litexpo“ parodų rūmuose vyko tarptautinė turizmo paroda „Adventur 2018”. Čia iš visos Lietuvos atvyko rajonų, kaimo bendruomenių atstovai, dalyvavo ir užsienio svečiai. Renginyje kaip šių metų mažoji Lietuvos kultūros sostinė prisistatė Šiluva.

Parodoje dalyvavo 52 Lietuvos miestai, tarp jų, žinoma, ir Raseiniai.

VšĮ RTVIC „Atrask Raseinius“ spalvotame, Raseinių rajono vaizdais užpildytame stende kvietė parodos svečius daugiau sužinoti apie mūsų kraštą, o artimiausiu metu atvykti ir viską pamatyti savo akimis.

Parodoje išdalinti šimtai lankstinukų su informacija apie Raseinių rajoną. Parodos lankytojams labiausiai patiko leidinys, kuriame galima rasti viską, kas yra šiame krašte – „Gidas po Raseinių kraštą“. Šį leidinį pavartyti, pasiimti galite ir jūs – RTVIC „Atrask Raseinius“ (Raseinių autobusų stoties pastate, Vilniaus g. 87).

Parodos metu (penktadienį – sekmadienį) Raseinių kraštą taip pat pristatinėjo Dubysos regioninio parko direkcijos atstovai, aktyvaus laisvalaikio organizatoriai „DayOut.lt“ bei kaimo turizmo sodybos „Kirkšnovė“ atstovas.

„Adventur 2018” pasirodymų salėje tautiniais šokiais džiugino šių metų mažosios Lietuvos kultūros sostinės – Šiluvos – atstovai.

„Adventur“ – pati tikriausia šventė ne tik turizmo informacijos centrams, nedažnai susieinantiems į krūvą, bet ir visiems vietinio turizmo fanams, pametusiems galvą dėl kelionių po Lietuvą. Dar neužsikrėtusiems keliavimo po mūsų šalį karšlige, tai padaryti šį savaitgalį bus labai lengva, nes laukianti programa yra itin turtinga ir kūrybinga“, – žada laikina Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

VšĮ RTVIC „Atrask Raseinius“ dėkoja visiems padėjusiems pasiruošti parodai. Už dekoracijas esame dėkingi „Redos idėjoms namams“ bei Emai Laurynaitei!

Nuotraukų galeriją rasite čia: https://www.facebook.com/atraskRaseinius/

VšĮ RTVIC „Atrask Raseinius“ informacija

Nuotraukos VšĮ RTVIC „Atrask Raseinius“

 


Seminaras verslo alternatyvoms

Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko organizuojamų verslo pusryčių metu Inga Beiliūnienė – INVEGA Priemonių valdymo skyriaus vadovė – supažindins su finansavimo alternatyvomis verslo pradžiai ir plėtrai: INVEGOS teikiamomis paskolų ir lizingo garantijomis, lengvatinėmis paskolomis, rizikos kapitalo ir visuotinių dotacijų priemonėmis. Renginio metu Inga atsakys į jums rūpimus verslo finansavimo klausimus.

Inga Beiliūnienė turi 7 metų darbo patirtį nacionalinėje ir tarptautinėje finansų įstaigose, taip pat daugiau nei 15 metų patirtį finansinių priemonių smulkiajam ir vidutiniam verslui kūrimo bei įgyvendinimo srityje. Šiuo metu I. Beiliūnienė vadovauja INVEGOS skyriui, kuris dirba su verslui skirtomis finansinėmis ir visuotinės dotacijos priemonėmis, finansuojamomis tiek Europos Sąjungos struktūrinių fondų, tiek nacionalinėmis lėšomis.

Verslo pusryčiai vyks vasario 22 dieną, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko bendradarbystės erdvėje Work’inn (Saulėtekio al. 15, 1 aukštas).

Renginio dalyviai bus vaišinami kava, arbata ir užkandžiais!

Renginys nemokamas, bet būtina registracija: https://www.eventbrite.com/e/finansavimo-alternatyvos-verslo-pradziai-ir-pletrai-tickets-42307654333


Vaidas Gegužis

Lietuvos turizmo prognozės

2018-ųjų prognozės: koks bus Lietuvos turizmo X faktorius?

Lietuva – rekomenduojamų šiemet aplankyti šalių „The New York Times“ ką tik paskelbtame sąraše. „Valstybės atkūrimo šimtmetį švenčiančios Lietuva, Latvija ir Estija yra karščiausios šių metų kelionių kryptys“, – skelbia įtakingas Jungtinės Karalystės kelionių žurnalas „Wanderlust“. Lietuvos sostinę geidžiamiausia 2018-ųjų kryptimi išrinko tiek didžiausias Suomijos kelionių žurnalas „Mondo“, tiek vienas populiariausių Prancūzijos žurnalų „Telerama“. Ką šie metai, pažymėti Šimtmečio ženklu, atneš Lietuvos turizmui?

Prognozuojame, kad šiemet turistų skaičius augs ne mažiau nei 8-9 proc. Pagrindiniai turizmo rinkodaros iššūkiai 2018 m. – didinti turistų srautus bei pajamas iš turizmo, toliau išlikti lyderiais pagal turizmo srautų augimą Europos Sąjungoje ir ilginti turistų viešnagės trukmę šalyje. Taip pat – mažinti sezoniškumą ir kuo daugiau turistų pritraukti ne tik į didžiuosius miestus, bet ir į Lietuvos regionus”, – sako laikinai Valstybiniam turizmo departamentui vadovaujanti Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Daugiau viešbučių. Kasmet ženkliai augantis turistų skaičius daro įtaką ir viešbučių verslui – jų statoma visoje Lietuvoje, investicijos į naujas apgyvendinimo vietas siekia apie 500 mln. EUR. Planuojama, kad 2018 m. Lietuvoje duris atvers per 20 naujų viešbučių, tarp jų tokie pasauliniai viešbučių prekių ženklai kaip „Marriott“, „Hilton“, „Radisson“, „Ibis“ ir kt. Skaičiuojama, kad sostinės svečiams skirtų numerių skaičius išaugs mažiausiai pusantro karto. Svarbu, kad nauji viešbučiai statomi ne tik sostinėje, bet ir kituose Lietuvos miestuose bei kurortuose.

Stiprės gastronominiai vėjai. Kartu su naujais viešbučiais šiemet plėsis ir restoranų tinklas. Vienas laukiamiausių yra naujajame „Design Hotel“ tinklo viešbutyje Pacų rūmuose kuriamas restoranas bendradarbiaujant su „Noma“, geriausiu restoranu pasaulyje keliskart pripažinto, įkūrėju Clausu Meyeriu. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos duomenimis, Lietuvos šiemet neaplenks ir pasaulinės gastronominės tendencijos: daugės vieno patiekalo restoranų, toliau gausės maisto autobusiukų, dar populiaresni taps įvairūs gastro-renginiai, festivaliai, geriausių restoranų rinkimai.

Į Lietuvą – ir lėktuvais, ir traukiniais. 2018 m. Lietuvoje bus ne tik didesnis nakvynės vietų pasirinkimas, bet ji taps ir lengviau pasiekiama. 2018 m. Iš Vilniaus bus pradėti tiesioginiai skrydžiai į Atėnus ir Korfu (Graikija), Astaną (Kazachstanas), iš Kauno – į Varšuvą (Lenkija), Žironą (Ispanija), Burgasą (Bulgarija) ir Rimini (Italija).

Naujus maršrutus keliautojams pasiūlys ir „Lietuvos geležinkeliai“. Iš Klaipėdos traukiniu bus galima nuvykti į Kaliningrado srities (Rusijos FR) miestą Sovietską (Tilžė), glaudžiai susijusį su Lietuvos istorija, o iš Vilniaus kursuos traukinys į Daugpilį (Latvija).

Nauji traukos objektai: nuo dirbtinių kopų iki virtualaus kalėjimo. Vienas laukiamiausių įvykių šiemet – Vilniuje rudenį duris atversiantis Modernaus meno centras MO, kuriame Lietuvos ir užsienio meno gerbėjams bus pristatoma išskirtinė Lietuvos modernaus ir šiuolaikinio vaizduojamojo meno kolekcija, apimanti laikotarpį nuo 1960 metų iki šių dienų. Garsios architektūros studijos „Studio Libeskind“ kartu su partneriais Lietuvoje „Do architects“ ir „Baltic engineers“ suprojektuotame muziejuje jau dabar planuojami kultūros renginiai.

2018 m. į Kauną bus galima pažvelgti „kitu kampu“. Pasibaigus restauravimo darbams turistų reikmėms bus pritaikytas vienos didžiausių Lietuvos šventovių, Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos 55 metrų aukščio bokštas, iš kurio atsiveria įspūdinga miesto panorama.

Kaunas – ne vienintelis miestas, kurio maldos namai atvėrė savo bokštus turistams. 2018 m. pavasarį pasižvalgyti po miestą ir jo apylinkes bus galima ir iš Palangos bažnyčios bokšto.

Kretingos rajone įsikūręs pramogų kompleksas „Atostogų parkas“ šiemet plėsis ir intriguoja planais įrengti vienintelę pasaulyje gintarinę pirtį, o vaikams- pramogų zoną su dirbtinėmis kopomis.

Šiemet prognozuojamas padidintas susidomėjimas ir tik 2017 m.pabaigoje renovuotu Jūrų muziejumi su akvariumo dugne įrengtu tuneliu, jūros katastrofų stimuliatoriumi; pirmuoju pasaulyje Samuelio Bako muziejumi Vilniuje; interaktyviu Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi „Muziejus 39/45“ Klaipėdoje ar Raseinių krašto istorijos muziejaus virtualios realybės projektu, kuris nukelia į 4 kalėjimo istorijos laikotarpius (Arešto namų-NKVD-MVD kalėjimo ekspozicija).

Dalijimosi turizmo turiniu socialiniuose tinkluose vajus. „Šiuolaikinis turistas ieško ne tik vietų, kuriose nebuvo, ne tik naujų patirčių, bet ir labai įdomaus turinio, kuriuo norėtų dalintis socialiniuose tinkluose. Tai yra, jam reikalingi neįprasti objektai, netikėtos istorijos, nepatirti pojūčiai, nematyti patiekalai. Pernai keliautojas Karolis Žukauskas sukėlė tikrą susidomėjimo audrą būtent socialiniame tinkle paviešinęs slaptą pogrindžio spaustuvę po šiltnamiu Kaune ar, anksčiau, koplyčią ant aerodromo pakilimo tako, o Ven­tos re­gio­ni­nio par­ko darbuotojo Jus­to Tei­šers­kio su­ma­ny­tas ir įgy­ven­din­tas pro­jek­tas “Karjerais.LT” sumasino visus pakeliauti Marso kanjonais vadinamais Akmenės karjerais. Beje, šiemet jis planuoja ir naujas gamtos pamokas karjeruose su dinozaurų paieškomis. Todėl 2018 m., neabejotinai, turizmo informacijos centrų ar privačių iniciatyvų dėka sulauksime dar daugiau atradimų regionuose ir skubėsime jų lankyti. O mes, savo ruožtu, pasakosime apie jas Facebook paskyroje vietiniams turistams “Lietuva. O čia ar buvai?” bei kitomis priemonėmis – TV laidose, turinio projektuose radijuje bei spaudoje,“ – žada I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Pasak jos, praėjusiais metais itin didelio lanktojų įsitraukimo vietos rinkai skirtoje paskyroje sulaukė įrašai apie vištų lenktynes Pabaiske, upelį vietoj gatvės Suvalkijos kaime bei medinę Laisvės statulos kopiją Plungėje.

Vaidas Gegužis

Siekiant sudominti turistus, sveikintinos yra iniciatyvos kitu rakursu pristatyti miestą, pavyzdžiui, Šiauliai pernai pelnė dėmesio pakvietę į literatūrinę ekskursiją pagal romaną “Pietinia kronikas”, Kaunas – į ekskursiją su ausinėmis “Riboženkliai”, susipažinti su Ukmergės senamiesčiu kvies balandžių skulptūrėlės, su Marijampole – katės, o sostinėje pristatyta pirma ekskursija su degustacijomis po…Halės turgų!

Lietuva vis įdomesnė Azijos turistams. Porą pastarųjų metų Lietuvoje ypatingai auga turistų srautai ne tik iš kaimyninių šalių, kitų ES šalių, bet ir iš Azijos bei JAV. Siekiant ir toliau auginti turistų srautus bus vykdomos tęstinės turizmo rinkodaros priemonės 21 prioritetinėje atvykstamojo turizmo rinkoje (Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Izraelyje, Japonijoje, JAV, Kinijoje, Baltarusijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Suomijoje), ypatingą dėmesį skiriant srautų iš Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Azijos šalių didinimui. Jau antrą kartą bendradarbiaujant su Latvija ir Estija gegužės mėn. planuojamas trijų Baltijos šalių turizmo galimybių pristatymas Seule, atsižvelgiant į didelį Pietų Korėjos rinkos potencialą ir augančius turistų srautus.

Mūsų šalis spalio mėnesį šiemet pirmą kartą organizuos ir vieną svarbiausių bei didžiausių tarptautinių turizmo renginių Baltijos šalyse „Baltic Connecting“. Jo tikslas – pritraukti naujų kelionių organizatorių bei kitų turizmo sektoriaus atstovų iš tolimųjų rinkų (Japonijos, Kinijos, Pietų Korėjos ir JAV), populiarinti Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje teikiamas turizmo paslaugas, didinti į 3 Baltijos šalių regioną atvykstančių turistų iš tolimųjų rinkų skaičių ir formuoti mūsų bei Latvijos ir Estijos valstybių, kaip palankių turizmui šalių, įvaizdį.

Daugiau nei 100 priežasčių keliauti po Šimtmečio Lietuvą. „Prasidėję metai – ypatingi tiek visai Lietuvai, tiek turizmo sektoriui. Mūsų vizija – kad visi, tiek svečiai iš užsienio, tiek patys lietuviai, švęstų keliaudami po Lietuvą. O šalies regionai deramai išnaudotų šventę ir pristatytų savo traukos vietoves idėjų pažintinėms kelionėms ištroškusiems turistams. Startinė platforma tam – jau sausio 26 d. prasidedanti tarptautinė turizmo paroda „Adventur“, kurios trečioji – Lietuvos – salė bus skirta būtent Šimtmečiui ir vadinsis „Švenčianti Lietuva“, – Šimtmečio akcentą labai reikšmingu šiemet laiko laikina Turizmo departamento vadovė.

Glaudžiai bendradarbiaudamas su LR Vyriausybės Šimtmečio sekretoriatu, kuruojančiu valstybės atkūrimo jubiliejaus minėjimą, Turizmo departamentas jau praėjusiais metais pristatė Šimtmečio maršrutą „Keliauk ir pažink! Atkurtai Lietuvai 100“ su šimtu 1918-1923 m. istorijų, mobilią aplikaciją, taip pat adaptavo maršrutą užsieniečiams. Visose turizmo parodose šiemet šalis bus pristatoma per Šimtmečio prizmę – lankytojai bus kviečiami į šventinius renginius, taip pat raginami pasveikinti Lietuvą, bus dalinami Šimtmečio suvenyrai. Tikimasi, kad šventiniai metai padidins Lietuvos žinomumą pasaulyje, prisidės prie atvykstamojo bei vietinio turizmo skatinimo, pajamų iš turizmo augimo, taip pat iš dalies lems regionų atskirties mažinimą.

Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos informacija


Kviečiame atlikti praktiką!

VšĮ Raseinių turizmo ir verslo informacijos centras „Atrask Raseinius“ atviru ir šiltu glėbiu laukia norinčių atlikti oficialią ar savanorišką praktiką!

Daugiau informacijos – dokumente:

Praktika_VšĮ RTVIC Atrask Raseinius


VSD samdomiems darbuotojams

Asmenims, planuojantiems 2018 metais imti verslo liudijimą svarbu žinoti, kad nuo šiol jie turės susimokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas nuo minimalios mėnesio algos (MMA), proporcingai liudijimo galiojimo laikotarpiui net ir tuo atveju, jeigu tuo pat metu dirba samdomą darbą. Anksčiau jiems VSD įmokų mokėti nereikėdavo, jeigu darbdavys sumokėdavo įmokas bent nuo pajamų, siekiančių MMA.

Dėl šios priežasties asmenims, ketinantiems artimiausiu metu įsigyti verslo liudijimus trumpesniam nei 3 mėnesių kitų metų laikotarpiui, svarbu žinoti, kad jie turės iškart sumokėti VSD įmokas – tokio dydžio, kokios yra apskaičiuojamos nuo MMA.

Be to, nuo 2018 metų verslo liudijimų turėtojams grąžinama galimybė savanoriškai primokėti socialinio draudimo įmokų, kad sukauptų visų metų stažą pensijai.

Mokestinės „atostogos“, lengvatos senjorams

Dirbantiems su verslo liudijimais teisė į „atostogas“ bus suteikiama vienus metus nuo pirmo verslo liudijimo įsigaliojimo dienos , nesvarbu, kiek dienų per tuos metus verslo liudijimas galiojo. Įmokų „atostogos“ yra savanoriškas pasirinkimas.

   Asmenys turėję verslo liudijimus iki 2018 m. sausio 1 d. šia lengvata pasinaudoti negalės.

www.sodra.lt informacija


Turizmo sėkmingiausieji

Tarp šiandien paskelbtų Turizmo sėkmingiausiųjų 2017 nominantų – ir Vilniaus eglė, ir Jonas Valančiūnas, ir Marso kanjonų Lietuvoje atradėjai

30 – tiek šiandien paskelbta pretendentų į Turizmo sėkmingiausiųjų apdovanojimus 2017. Pareikšti savo nuomonę apie tai, kas šiemet sėkmingiausiai pristatė Lietuvą, gali kiekvienas. Penktadienį pradėtas balsavimas internetu (www.turizmo-sekmingiausieji.lt). Nugalėtojai bus paskelbti tarptautinėje turizmo parodoje „Adventur“ 2018 m. sausio 26 d. 

Turizmo bendruomenę pasveikino ir sėkmingais turizmui metais pasidžiaugė renginyje dalyvavęs LR ūkio ministras Virginus Sinkevičius.

Turizmas, vienijantis mus visus, yra sektorius, kuris kuria laimės indeksą, nes juk laimingi yra tie, kurie keliauja, bet dar laimingesni yra tie, pas kuriuos atkeliauja. Būtent turizmo industrijoje dirba patys pozityviausi ir be proto Lietuvą mylintys žmonės. Nes kaip kitaip sužavėsi mūsų šalimi ir paskatinsi čia keliauti kitus, jei pats tuo netikėsi. Džiaugiamės, kad turime galimybę dirbti kartu ir kurti Lietuvos turizmo sėkmės istoriją, kartu išgyventi, jei kas nepavyksta. Jau 14 kartą galime pagerbti tuos, kurių dėka galime švęsti dar vienus sėkmingus ir itin veržlius Lietuvos turizmui metus. Sausio-rugsėjo mėnesiais po mūsų šalį jau keliavo 2,3 mln. turistų – tiek vietinių, tiek iš užsienio, o Lietuva kelionių žurnale „Wanderlust“ yra paskelbta karščiausia 2018 m. kelionių kryptimi. Tai – už save kalbantys faktai”, – šventine proga visus sveikino laikina Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Sėkmingiausiu 2017 metų turizmo produktu pretenduoja tapti:

  1. It‘s Kaunastic”

Dar 2016 m. startavusi iniciatyva „It’s Kaunastic“ šiemet atsirado ir socialinėje erdvėje. Feisbuko profilyje kasdien publikuojamos kultūros, dizaino, sporto, kulinarijos, muzikos ir kt. temų naujienos bei miesto istorijos įdomybės, nuorodos į projekto autorių sukurtus ar internete rastus straipsnius apie Kauną. Visa tai – įvairiomis kalbomis, nes projektas skirtas Kaunu susidomėsiantiems užsienio turistams ir svečiams. Grotažymė #kaunastic netruko tapti bendrinės kauniečių kalbos – gyvai ir internete – dalimi. Kaunastic serijos maršrutas „Sugiharos keliu“. Sugiharos atminimui skirtas Kauno žemėlapis apdovanotas Japonijoje. O Kaunastic projektas įvertintas ir apdovanotas Login 2017.

  1. TrenkTuro žygiai pėsčiomis

Tai masiškiausi pėsčiųjų žygiai Lietuvoje, Baltijos šalyse ir, ko gero, visoje Rytų Europoje. Žinomiausi projektai: „Pėsčiomis pajūriu“, „Nemuno kilpomis“, „Karjerų žygis“. Juose 2017 metais dalyvavo 18 tūkstančių, o TrenkTuro vardą išgirdo bent 1 mln. žmonių. TrenkTuro fenomenas jau tūkstančius žmonių įkvėpė aktyvesniam gyvenimui bei paskatino mesti iššūkius sau ir kasdienybei.

  1. Šaltojo karo muziejus

Šaltojo karo muziejus atidarytas po rekonstrukcijos 2012 m., kasmet šiame muziejuje apsilanko daugiau kaip 35 tūkst. lankytojų ir vietinių, ir vis daugiau užsienio turistų. Šiais 2017 m. užsienio turistai sudarė apie trečdalį visų lankytojų. Tai vienintelė Europoje ekspozicija, įrengta viename pirmųjų Sovietų Sąjungos buvusiame požeminiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse Žemaitijos nacionaliniame parke. Ji visiems primena Šaltojo karo istoriją.

Sėkmingiausias 2017 metų turizmo ambasadorius:

  1. Pasaulio lietuvių bendruomenė

Ji sako: “Mes esame beveik visur. Mums nesvarbu, kokiame gyvenate žemyne, valstybėje ar kokia jūsų pilietybė. Mes žinome, kaip pasiekti lietuvius visame pasaulyje. Pasaulio lietuvių bendruomenė – Lietuva ten, kur esi”.

  1. Vilniaus turizmo savanoriai 2017

Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“, siekdama, kad miesto svečiai čia jaustųsi patogiai, nutarė pakviesti miesto bendruomenę tapti savanoriais turistų talkininkais. Savanoriai kartu su savimi galėjo pasiimti ir šunis, kuriems skirtos firminės skarelės su programos simbolika: Į kvietimą tapti Vilniaus turizmo savanoriais atsiliepė rekordinis skaičius žmonių: moksleiviai, studentai, mamos su vaikais ir kiti miesto gyventojai, jų tarpe – ir Vilniuje gyvenantys užsieniečiai. Daugelis iš jų po mokymų programos tapo ištikimais miesto ambasadoriais ir visą vasarą bendravo su mieste apsilankančiais turistais, teikė jiems informaciją, patarimus, padėjo rasti reikalingus objektus ir rūpinosi, kad iš Vilniaus jie išsivežtų geriausią patirtį.

  1. Krepšininkas Jonas Valančiūnas

Prieš šiek tiek daugiau nei savaitę Lietuvos vardas, o tiksliau – Prienų – išgarsėjo visame pasaulyje,kai Prienų-Birštono „Vytauto“ komanda pasirašė sutartį su LiAngelo ir LaMelo Ballsais. „Jeigu turės bėdų, tegul pasako man. Jie turi puikų šansą. Lietuva yra graži šalis. Tikiuosi, kad jiems patiks. Visi žaidžia krepšinį. Lietuva – irgi. Esame maža šalis, bet turime puikią krepšinio istoriją ir labai gerus žaidėjus. Jie pasirinko gerą krepšinio mokyklą“, – pasaulio žiniasklaidoje nuskambėjo nepalikę abejingų Lietuvos rinktinės ir „Toronto Raptors“ žaidėjo Jono Valančiūno žodžiai.

Sėkmingiausias 2017 metų kelionių organizatorius:

  1. UAB „West express“

West Express – kelionių rinkos lyderis. šiemet švenčiantis 25 metų jubiliejų. Keliones organizuoja tiek Lietuvos klientams, tiek ir iš užsienio atvykstantiems turistams.

  1. UAB „Estravel Vilnius“

Šiemet Estravel lydi sėkmingas skaičius 20. Vasarą atšventusi 20 metų sėkmingos veiklos jubiliejų Lietuvoje, 2017 m. net 20% padidino kelionių pardavimus.

  1. UAB „TravelDeals LT“ (MAKALIUS)

Makalius, įkurtas 2009 m. –sparčiai augantis kelionių organizatorius Lietuvoje. Nuo populiariausių kelionių autobusais iki egzotinių kelionių maršrutų ir net vis didesnio dėmesio, skiriamo kelionėms po Lietuvą. Šūkį “Užkeliauk pasaulį” tikriausiai greitai reikės papildyti šūkiu “Užkeliauk Lietuvą”, nes Makalius vis intensyviau skleidžia vietinio turizmo virusą.

Sėkmingiausias 2017 metų sveikatos turizmo paslaugų teikėjas:

  1. Sveikatingumo ir poilsio kompleksas „Vytautas mineral SPA“ Birštone

Vytautas mineral SPA“ procedūros garsėja naudojamu šaltinio vandeniu, kuris formavosi milijonus metų ir į vieną sujungė net 70 skirtingų elementų. Šios sveikatingumo ir poilsio vietos tikslas – pamaloninti visus penkis žmogaus pojūčius: SPA svečiai gali mėgautis inovatyviausiomis Europoje procedūromis ir profesionaliausiomis Baltijos šalyse paslaugomis.

  1. Reabilitacijos centras „Upa“ Druskininkuose

Pavadinimas „Upa“ moderniausiam Baltijos šalyse skandinaviško dizaino centrui suteiktas pagal mitologinę baltų šaltinių, upių ir vandenų dievybę. Interjeras – įkvėptas baltų kultūros ir mitų, Lietuvos gamtos spalvų. Centras isikūręs idiliškoje Druskininkų vietoje, pušų miško, upės ir tvenkinio apsuptyje.

  1. UAB „Gradiali“

Sanatorija „Gradiali“ Anykščiuose ir Palangoje jau ketvirtus metus kviečia pailsėti ir pasimėgauti išskirtinėmis sveikatingumo programomis. Vasarą GRADIALI sanatorija planuoja plėtrą: bus atidaromas papildomas kompleksas, kuriame svečių lauks dar daugiau šiuolaikiškai įrengtų kambarių, didesnė SPA zona ir papildomos procedūros atliekamos moderniausiomis technologijomis.

Sėkmingiausias 2017 metų žiniasklaidos projektas, skatinantis turizmą

  1. Lrytas TV“ laida „Keliauk su reporteriu“ su Domu Burkausku

„Keliauk su Reporteriu“ Domui suteikė unikalią galimybę aplankyti tas Lietuvos vietas, kuriose ne tik anksčiau nesilankė, bet apie kurias net ir negirdėjo. Per 2 vasaros mėnesius sukurta keliasdešimt laidų, kuriose supažindinama Lietuvos ryto televizijos žiūrovus su įdomybėmis iš Ukmergės, Anykščių, Biržų, Šakių ir daugelio kitų Lietuvos rajonų. Kitais metais projektą planuojama tęsti.

  1. Kelionių žurnalas „Keliauk!”

Žurnalas „KELIAUK!” – lietuviškas, spalvotas ir beprotiškai įdomus kelionių žurnalas. Interviu su patrakusiais keliautojais, nuotykiai ir istorijos iš viso pasaulio, pažintys su įdomiausiais Lietuvos kampeliais, daugybė viliojančių nuotraukų, patarimų, renginių kalendorių ir kitos informacijos, skirtos šiuolaikiniam smalsiam keliautojui – tam, kad keliauti norėtųsi dar labiau. Žurnalas leidžiamas keturis kartus per metus. 5000 kopijų tiražu.

  1. LRT RADIJO projektas „Aplink Lietuvą 2017” su Rūta Kupetyte ir Edvardu Kubiliumi

LRT RADIJO žurnalistai Rūta Kupetytė ir Edvardas Kubilius 10 dienų, artėjant valstybės atkūrimo šimtmečiui, keliavo aplink Lietuvą. Pagrindinis išvykos, kurios metu žurnalistai nuvažiavo beveik 3 tūkst. kilometrų, tikslas – pamatyti ir išgirsti Lietuvą tokią, kokia ji yra šiandien. Kelionės metu buvo panaudotos visos LRT technologinės galimybės – nuo tiesioginių pasijungimų į radiją ir televiziją iš žmonių namų, vienkiemių, traktoriaus ar rugių lauko iki 360 laipsnių vaizdo kameros. Rūtos ir Edvardo surinktas istorijas galima pamatyti specialiai šiai kelionei sukurtame žemėlapyje.

Sėkmingiausia 2017 metų turizmo iniciatyva

  1. KARJERAIS.LT

Neeilinių pojūčių ieškotojams projektas KARJERAIS.LT nuo 2017 metų siūlo išskirtinę galimybę aplankyti vienas įspūdingiausių Lietuvos industrinio turizmo vietovių-Akmenės rajono karjerus ir pažinti egzotišką Lietuvą. Projektu siekiama populiarinti Akmenės rajoną bei išdrįsti žengti žingsnį nuotykio link. 

  1. Akcija „Atviros dienos kaime”

2017 metų paskutinį gegužės savaitgalį vykusi akcija „Atviros dienos kaime“ susilaukė didžiulio miestiečių susidomėjimo. Pirmą kartą tuo pačiu metu Lietuvoje ir Latvijoje vykusioje akcijoje buvo galima aplankyti beveik 200 ūkių ir sodybų: akcijos lankytojus žavėjo įvairios maisto gaminimo edukacijos ir degustacijos, galimybė visiems šeimos nariams kartu užsiimti kūrybine veikla ar asmeniškai susipažinti su ūkininkais ir sodybų šeimininkais.

  1. NTVA renginių serija „Po darbų: turizmo profesionalų klubas“

Nacionalinė turizmo verslo asociacija, vienijanti aktyvius ir sėkmingus kelionių organizatorius, kuriems rūpi, kad lietuvių kelionės būtų turiningos, šiemet pristatė inciatyvą – renginių ciklą “Turizmo profesionalų klubas po darbų”. Per metus surengta 17 renginių, išklausyta daugiau nei 50 pranešimų, sulaukta daugiau nei 400 dalyvių.

Sėkmingiausias 2017 metų apgyvendinimo paslaugų teikėjas

  1. Viešbutis „Artagonist“

Prieš metus atsidaręs viešbutis ARTAGONISTAS sako, kad menas gyvena ne tik galerijose. Kol kitų viešbučių sienas puošia pilki peizažai pilkuose rėmuose, šiame viešbutyje galima rasti žymiausių Lietuvos menininkų tapybą. Viešbutis rodo pačias įdomiausias bei slapčiausias šio miesto vietas, žyminčias tiek istoriją, tiek šiandienos aktualijas ir kviečia kolekcionuoti patirtis.

  1. Viešbutis „HOF“

Kauno miesto centre, greta Laisvės Alėjos įsikūręs viešbutis, veikia nuo 2015 metų.  HOF Hotel aktyviai dalyvauja tarptautinėse parodose, konferencijose, diskusijose užsienyje, viešinant Lietuvos vardą ir reprezentuojant šalį kaip unikalų pasirinkimą sveikatingumo kelionėms, viešina tiek Kauno, tiek Lietuvos vardą tarptautiniu mastu.

  1. Viešbutis „Kempinski Hotel Cathedral Square

Viešbutis „Kempinski Hotel Cathedral Square“ – vienas charakteringiausių ir Europos elegancija alsuojančių viešbučių Lietuvoje. Jame, kaip ir visuose šiemet 120 metų sukaktį švenčiančio tinklo viešbučiuose, buvo pristatyta naujovė – jaunųjų talentų programa, kas vakarą viešbučio fojė gyvai grojo Muzikos akademijos auklėtiniai.

Sėkmingiausias 2017 metų kaimo turizmo paslaugų teikėjas

  1. Kaimo turizmo sodyba „Gribžė“

Pagrindinė šios sodybos misija yra atskleisti Lietuvos etnografinių regionų architektūros tradicijas, jau yra įrengtos Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkų sodybos, planuojama pastatyti Suvalkijos ir Mažosios Lietuvos sodybas. Šalies regionų grožis atskleidžiamas naudojant konkrečiam regionui būdingas statybines detales.Sodyboje labai laukiami aktyvūs svečiai, jiems paruošta vandenlenčių trasa, sporto infrastruktūra, vandens pramogos ir off-road riedžių trasa.

  1. Agroturizmo sodyba „Provansalis“

Agroturizmo sodyboje „Provansalis“ atsiskleidžia Vilniaus regiono klasicizmo dvasia – architektūrinę stilistiką atspindi vila, darnaus išteklių naudojimo idėjos įgyvendinamos ekologiniame ūkyje, o vietovės grožiu galima mėgautis žirgo balne Sodyboje organizuojamos šventės, mokymai ir edukacinės programos, svečiai kviečiami ūkininkauti – pavasarį kirpti arklius, vasarą statyti pilis iš šieno, per javapjūtę išsimaudyti grūdų lietuje, rudenį skinti ir ragauti antaninių obuolių.

  1. Kaimo turizmo sodyba „Pas Tėvukus“

Kaimo turizmo sodyba „Pas tėvukus“ įsikūrusi gamtos apsuptyje – Žemaitijos nacionaliniame parke, mažame Beržoro kaime ant ežero kranto ir veikia jau 20 metų. Svečiams siūlomas ramus poilsis, pasiplaukiojimas valtele ar vandens dviračiu, pirtelės garas, siūloma paragauti žemaitiškų valgių, susipažinti su žemaitiškomis būdo ir gyvenimo tradicijomis, žemaičių tarme.

Sėkmingiausias 2017 metų turizmo informacijos/lankytojų centras:

  1. Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras

Atviras ir dinamiškas, išmanus, augantis ir draugiškas – toks šiandien Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras, atveriantis horizontus keturių vandenų krašte. Jis turi filialą Drevernoje, J. Gižo etnografinę sodybą, taip pat įkūrė ir vadovauja Pamario turizmo klasteriui. 2017 m. Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras Drevernoje organizavo Lietuvos turizmo klasterių forumą, renginių ciklą, skirtą laivadirbio J. Gižo 150-ųjų gimimo metinėms. Kasmet organizuojamas populiarus vandens turizmo mėgėjų renginys „Minijos žemupio regata“. 2014 m. Klaipėdos rajono TIC, įgyvendindami projektą, pastatė senovinį burinį Kuršių marių laivą reisinę „Dreverna“.

  1. Kaunas IN

Tikras iššūkis ne tik Kauno oro uostui, bet ir visam Kaunas IN kolektyvui, tapo Vilniaus oro uosto rekonstrukcija. Turistai, šypsenos ir šurmulys užpildė Kauno gatves. „Kaunas IN“ ir savanorių komanda net 35 dienas kasdien nuo ankstaus ryto iki vakaro Kauno oro uoste dirbo tam, kad kiekvienas į miestą atskridęs svečias čia jaustųsi it namuose. Net 3 000 pasitiktų skrydžių, 71 darbo pamaina ir daugiau nei 10 000 suteiktų konsultacijų – tokia buvo ši vasara Kauno oro uoste. Nuo balandžio mėnesio Kaune pradėtas įgyvendinti „Tourism information friendly“ vietų ženklinimas ir plėtra. Lipdukais pažymėta vieta– tai taškas, kuriame galima rasti pagrindinę turistinę informaciją: miesto žemėlapį, miesto turisto gidą ir gauti atsakymus į svarbiausius turistinius klausimus. Pagrindinis VšĮ „Kaunas In“ turizmo informacijos centro padaliniu miesto centre yra pačioje Rotušėje įkurtas turizmo informacijos centras – jis atnaujintas, šiuolaikiškas ir modernus – veikiantis kasdien.

  1. Molėtų turizmo ir verslo informacijos centras

Užėjus į Molėtų turizmo ir verslo informacijos centrą, pasitinkama ne tik su šypsena, informacija ir leidiniais, bet ir su didžiule pasiūla Molėtų ir aplinkinių rajonų amatininkų, tautodailininkų darbų šį rugsėjį duris atvėrė ir jau ne vieno tūkstančio lankytojų sulaukė virtuali erdvė „Molėtai kitaip“. 12 animuotų Molėtų, o tuo pačiu ir Lietuvos, istorijos faktų, atkurtų istorinių įvykių.

Sėkmingiausia 2017 metų turizmo traukos vietovė:

  1. Kaunas

Kovą Kaunas laimėjo 2022 metų Europos kultūros sostinės titulą. Tai didelė garbė miestui, suteikianti dar daugiau progų visai Europai atskleisti Kauno miesto išskirtinumą ir grožį. Viena gražiausių šalyje – Kauno modernizmo architektūra – pakeliui į tarptautinį pripažinimą. Pasaulio paveldo centras pranešė, kad Lietuvos paraiška „Kaunas 1919-1939 m.: sostinė, įkvėpta modernaus judėjimo“ įtraukta į preliminarųjį UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Kaunas sėkmingai keičia savo veidą. Ryškus ir unikalus Kauno gatvės menas ne tik praturtina miestą spalvomis, tačiau ir atskleidžia, kad Kaunas yra originalus ir charakteringas, turintis ne tik senąją, tačiau ir kuriantis naująją – gatvės meno – istoriją. Kaune per 2017-uosius jau apsilankė šimtai tūkstančių turistų. Apgyvendinimo įstaigose svečių skaičius padidėjo 12 proc., o nakvynių skaičius padidėjo 17 proc. Kauno vasara buvo kaip niekada karšta. Tikras iššūkis ne tik Kauno oro uostui, bet ir visam miestui tapo Vilniaus oro uosto rekonstrukcija. Turistai, šurmulys užpildė Kauno gatves. Nauji skrydžiai, pasiekiamumo didinimas, atnaujinta ir moderni, visą parą dirbanti Kauno autobusų stotis – ir visa tai dėl miesto gyventojų, svečių ir turistų patogumo.

  1. Klaipėda

Klaipėdos rajonas po šios vasaros turizmo sezono turi kuo didžiuotis. Užsienio ir ypač Lietuvos turistai šiemet čia atrado ypatingų pramogų ir lankytinų objektų. Rezultatai džiugina vietos verslininkus ir muziejininkus. Klaipėdos rajono pamarį ir pajūrį šią vasarą aplankė keletą kartų daugiau turistų nei pernai. Užsieniečių buvo 7 procentai, didžiausią lankytojų dalį sudarė vietos turistai iš Lietuvos. Šiemet Drevernoje atsirado kempingas, pastatyta 12 namelių, nauja infrastruktūra pačiame uoste, įrengta daugiau švartavimosi vietų. Traukos objektas – ir ne taip seniai pastatytas apžvalgos bokštas.Vien 50 vietų keltas per sezoną perkėlė 5 tūkst. keleivių, o tai 60 procentų daugiau nei pernai.

  1. Palanga

Palanga – ištisus metus atviras tarptautinis kurortas su puikiai išplėtota turizmo, poilsio ir sporto infrastruktūra. Tokia yra Palangos miesto vizija. Per keletą paskutiniųjų metų Palangoje buvo pastatyta ne vienas turistams itin patrauklus objektas: universalus sporto kompleksas, moderni koncertų salė, restauruotos ir kultūros reikmėms perduotos senosios kurorto vilos – Kurhauzas bei „Anapilis“. Tvarkomos ir viešosios erdvės: atnaujintas Birutės parkas, įrengtas didžiausias šalyje muzikinis fontanas, vaikų parkas, originalus Pasakų parkas, kur lietuvių liaudies pasakas vaikai gali ne tik „pačiupinėti“ bei perskaityti, bet ir išgirsti. Kasmet rekonstruojamos kurorto gatvės, plečiamas automobilių stovėjimo vietų skaičius, itin didelis dėmesys skiriamas paplūdimiams.

Kviečiame balsuoti už Turizmo sėkmingiausiuosius 2017!


Kvalifikacijai tobulinti

Lietuvos įmonėms nuo šiol bus lengviau tobulinti savo darbuotojų kvalifikaciją ir suteikti jiems naujų kompetencijų. Ūkio ministerijos iniciatyva mokymo paslaugas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Kompetencijų vaučeris“ teiks gerokai platesnis mokymo teikėjų ratas, darbdaviai ras įvairesnių mokymo programų, be to, jiems bus kompensuojama didesnė nei iki šiol mokymo išlaidų dalis. Tai leis įmonių mokymosi poreikius įgyvendinti lanksčiau ir platesniu mastu.

Europos socialinio fondo investicijų priemonė „Kompetencijų vaučeris“ yra įgyvendinama visuotinės dotacijos būdu. Pagal „Kompetencijų vaučerį“ įmonei yra skiriama 4 500 eurų, ši suma per 12 mėnesių turi būti panaudota įmonės darbuotojų mokymo paslaugoms įsigyti. Tai leidžia įmonei planuoti kompetencijų tobulinimo veiklą konkrečiam darbuotojų skaičiui pagal tuo metu reikalingas mokymo programas, o mokymą išdėstyti per visą „Kompetencijų vaučerio“ galiojimo laikotarpį.

Mokymo paslaugas savo darbuotojams įmonės gali įsigyti iš Mokymo teikėjų ir mokymo programų sąrašo, į kurį įtraukiamos ūkio ministro nustatytus reikalavimus atitinkančios mokymo įstaigos ir mokymo programos.

Ūkio ministerija, siekdama palengvinti sąlygas verslui ir užtikrinti šios priemonės lankstumą, praplėtė mokymo teikėjų sąrašą. Nuo šiol  mokymo paslaugas įmonėms galės teikti ne tik formalaus mokymo, bet ir neformaliojo švietimo teikėjai, atitinkantys nustatytus reikalavimus, taip pat įmonės ir organizacijos, turinčios teisę vykdyti mokymo programas, skirtas dirbti su konkretaus gamintojo produktais, produktų gamybos technologijomis, įranga, įrenginiais ar programine įranga.

Į galimų mokymo programų sąrašą nuo šiol galės būti įtraukiamos neformalaus mokymo programos, kurių trukmė yra nuo 4 iki 600 valandų. Sąraše neradę norimos mokymo programos, darbdaviai turi galimybę kreiptis į pagal sąrašą pasirinktą mokymo paslaugų teikėją ir jo parengta mokymo programa per kelias dienas galės būti įtraukta į sąrašą.

Atsirado galimybė remti mokymus, kurie labiausiai paklausūs tarp darbdavių. Pavyzdžiui, transporto, inžinerijos, informacinių technologijų sričių įmonės turės daugiau galimybių investuoti į specializuotus sertifikuojamus mokymus, o transporto ir logistikos įmonės – į profesionalių vairuotojų kategorijų teises suteikiančius mokymus.

Įmonės taip pat galės tobulinti savo darbuotojų kvalifikaciją tose srityse, kurios susijusios tiek su aukštos kvalifikacijos (pvz., aviacinės technikos priežiūros, informacinių technologijų), tiek su žemesnės kvalifikacijos (pvz., suvirintojų) profesijomis, kurių Lietuvoje trūksta.

Ūkio ministerijos inicijuotos naujovės taip pat leidžia įmonėms investuoti į mokymus, susijusius su itin aktualių, bet trūkstamų gebėjimų įgijimu: profesinės užsienio kalbos, finansų valdymo, eksporto, strateginio planavimo, konfliktų sprendimo, streso valdymo, bendravimo, motyvavimo, laiko planavimo mokymus.

Patrauklesnės tapo ir mokymo išlaidų kompensavimo proporcijos: labai mažai, mažai ir vidutinei įmonei bus kompensuojama 80 procentų (vietoj 70 ir 60 proc.) mokymo išlaidų, o didelei įmonei – 70 procentų (vietoj 50 proc.).

Atnaujintą Mokymo paslaugų teikėjų ir mokymo programų sąrašą galima rasti čia: https://www.verslilietuva.lt/lt/verslo-pradzia/verslo-pradzia/mokymai/mokymo-paslaugu-teikeju-ir-mokymo-programu-sarasas.

Su ūkio ministro įsakymu galima susipažinti internete adresu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/cb71f7b0b33211e791568c9e74529e76.


Subsidijos verslo pradžiai

Vyriausybei priėmus nutarimą nuo kitų metų minimalią mėnesinę algą (MMA) padidinti iki 400 eurų, nuo 2018 m. sausio 1 d. keičiasi priemonės „Subsidijos verslo pradžiai“ sąlygos.

„Nauja tvarka iš esmės atitinka dabar galiojantį priemonės finansavimo sąlygų aprašą. Keičiasi tik tai, kad priemonės „Subsidijos verslo pradžiai“ projekto vykdytojai nuo kitų metų turės savo darbuotojams mokėti ne mažesnį nei šalies įstatymais reglamentuotą minimalų atlyginimą“ – komentuoja l. e. „Invega“ generalinio direktoriaus pareigas A. Skiauterė.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, visuotinės dotacijos priemone „Subsidijos verslo pradžiai“ gali pasinaudoti paskolos „Verslumo skatinimas 2014-2020, finansuojamas iš Europos socialinio fondo“ (toliau – VSF2) gavėjai, kurie darbuotojui moka ne mažesnį nei 380 Eur atlyginimą iki mokesčių (bruto). Vyriausybei 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nusprendus nuo kitų metų MMA padidinti, darbuotojui mokamo darbo užmokesčio suma bruto, kuri negali būti mažesnė už minimaliąją mėnesinę algą, taip pat didės 20 eurų.

Priemonei „Subsidijos verslo pradžiai“ nustatytas fiksuotasis įkainis nesikeis ir liks 498,48 eurų. Jei paskolos gavėjas priklausys prioritetinei grupei, jam kas mėnesį bus kompensuojama 75 proc. fiksuotojo įkainio, neprioritetinei – 50 proc. fiksuotojo įkainio. Didžiausia galima projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma negalės būti didesnė nei 50 procentų faktiškai išduotos ir panaudotos paskolos lėšų sumos.

Atkreiptinas dėmesys, kad jei kompensacijos laikotarpiu kažkurį mėnesį pareiškėjo darbuotojui bus nesumokėtas bent 400 eurų atlyginimas (šiuo metu 380 eurų), to mėnesio kompensaciją už darbuotojo darbo užmokestį nebus mokama. Paraiškos pasinaudoti priemone „Subsidijos verslo pradžiai“ pateikimo INVEGAI ir vertinimo metu pareiškėjas negalės turėti skolos SODRAI ir VMI, o kompensacijos metu – kiekvieno kalendorinio ketvirčio paskutinę dieną (kovo 31 d., birželio 30 d., rugsėjo 30 d., gruodžio 31 d.) – skolos SODRAI.

Darbo užmokesčio išlaidų kompensacija pagal priemonę „Subsidijos verslo pradžiai“ skirta VSF2 paskolų gavėjams. Šia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su „Invega“ įgyvendinama priemone siekiama palengvinti paskolų gavėjų įsitvirtinimą rinkoje, ypač pradinėje savarankiškos veiklos stadijoje. Darbo užmokesčio išlaidų kompensaciją labai mažos, mažos įmonės bei fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimą arba užsiimantys individualia veikla, kurie atitinka SVV subjekto statusą ir yra VSF2 paskolų gavėjai gali gauti įdarbinę darbuotojus pagal darbo sutartį.