Šiluvoje įsibėgėjo projektas ,,Sakralios Šiluvos šventovės istorijos pasakojimai skaitmeniniame amžiuje. Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos ir Apsireiškimo koplyčios pritaikymas skaitmeninei edukacijai ir pažinimui“, prie kurio įgyvendinimo prisideda Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Visus, kurie tyrinėja barokinius bažnyčių altorius, kurie domisi Šiluva ir jėzuitų menu bei nori išsamiau pažinti ypatingus Šiluvos bazilikos altorius, kviečiame apsilankyti Šiluvos šventovės internetinėje svetainėje. Keliais mygtukų paspaudimais, kompiuterio ekranuose prieš jūsų akis atsiveria 3D altoriai, kuriuos 18 a. antroje pusėje sukūrė br. jėzuitas Tomas Podgaiskis. Išsamesnė informacija pateikiama aprašymuose, kuriuos nuosekliai rasite žvalgydamiesi po objektus.
Šiais metais Šiluvos šventovėje ypatingas dėmesys skiriamas brolio jėzuito Tomo Podgaiskio (1741-1817) kūrybai, kurio 280 – tąsias gimimo metines švenčiame. Tomas Podgaiskis gimė 1741 m. gruodžio 19 d. Lietuvoje ir buvo palaidotas Šiluvos parapijos Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos kapinėse 1817 m. rugpjūčio 19 d. Profesoriaus Alfonso Vaišvilos žiniomis T. Podgaiskis minimas per 1811 m. visuotinį gyventojų surašymą, kaip vienas iš trisdešimt penkių Šiluvos senelių prieglaudos (špitolės) ,,elgetų“. Surašymo akte teigiama, jog dėl galvos kraujagyslių išvaržos yra apkurtęs ir laikomas neįgaliu. Šiluvos bažnyčios mirties registracijos knygoje minima, kad autorius palaidotas už miestelio, tada dar besiformuojančiose, Šiluvos parapijos kapinėse, kaip eilinis parapijietis be jokių išskirtinių iškilmių ar palydų. Todėl, simboliškai nusilenkiant kūrėjui, Šiluvos piligrimų centras pradėjo Šiluvos šventovės virtualų turą ir 3D patirtis nuo bazilikos altorių, kuriuose atsispindi autoriaus talentas ir gebėjimas per vienuolika metų sukurti visos bazilikos ikonografinę programą, išsilaikiusią iki šių dienų.
T. Podgaiskis SJ 1769 m. gruodžio 5 d. jau būdamas skulptorius, Gardine įstojo į jėzuitų ordiną ir 1769-1771 m. Vilniuje prie Šv. Ignoto bažnyčios atliko noviciatą. Vėliau, gyvendamas Vilniaus akademijos kolegijoje prie Šv. Jonų bažnyčios, kūrė skulptūras iki 1773 m.. 1774 m. kai kuriomis skulptūromis puošė Kauno Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios didįjį altorių. Tarp 1775-1786 m. Šiluvos bažnyčios interjerą dekoravo stiuko skulptūromis. Taip pat sukūrė pavienių altoriaus kompozicijų Tytuvėnų bernardinų Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčioje (Trijų Karalių ir Jėzaus Gimimo altoriai), Telšių bernardinų Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje (antrojo aukšto galerijoje: šv. Antano, šv. Pranciškaus ir šv. Justino altorius) bei medinių skulptūrų Zapyškio parapijos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, Šaukoto parapijos Švč. Trejybės bažnyčioje ir kitose. Pasak menotyrininkės dr. Rimos Valinčiūtės-Varnės brolio jėzuito T. Podgaiskio kūryba išsiskiria ,,dėmesiu anatominėms detalėms, kūno plastikos išryškinimui, laužyta draperijų linija, neproporcingai didele galva, giliomis įdubomis formuojančiais veido bruožais“. Būtent šis skulptūrų įtaigumas ir pasakojimo nuoseklumas nuo pagrindinio Švč. M. Marijos altoriaus iki bazilikos pagrindinių durų užgniaužia lankytojų kvapą ir panardina į 18 a. menininko lakią vaizduotę, minties gilumą ir vidinį sujudinimą.
Brolio jėzuito T. Podgaiskio kūryba 18 a. antroje pusėje yra vienintelė žinoma autorystė bazilikoje. Nežinome nei architekto nei paveikslų autorių, išskyrus tuos dailininkus, kurie 20 amžiuje prisidėjo prie bazilikos pagražinimo. Šiluvos bazilikos ikonografinė programa suteikė galimybę broliui jėzuitui, suspendavus jėzuitų ordiną 1773 m., pamokslauti vizualine kalba per skulptūras, jo pasirinkti bibliniai siužetai sukūrė dinamiką, kurį įtraukia į Eucharistijos vyksmą. 3D vaizdas padeda iš arčiau išvysti tam tikras altorių detales, kurios gyvai akių lygyje nepasimato. Tačiau svarbiausia, kad matant 3D skulptūros vaizdą ir aprašymą galime įsijausti į skulptūrų patirtį ir patirti kelionę nuo vieno altoriaus prie kito, sekant skaičius ir skiriant vienam altoriui bent keletą minučių. Prie 3D altorių sudėti taškai su numeriais padeda suprasti altoriaus pasakojimo eiliškumą, žvilgsnis, tarsi gido vedamas nuo vienos kompozicijos prie kitos. O tekstų aprašymai ne tik supažindina su skulptūrų personažais, tačiau padeda suprasti, kas ir kodėl yra pavaizduota su atitinkamais atributais ar tam tikrose kompozicijose bazilikos erdvėje. Kviečiame leistis į pasakojimą, pradedant pagrindiniu Dievo Motinos altoriumi, tęsiant šoniniu švč. Jėzaus Širdies altoriumi dešinėje pusėje, keliaujant pro juos jungiančią skulptūrinę kompoziciją – Judo atgailą, kuri viršuje prilaiko triumfo arką. Kelionė tęsiama kairėje pusėje prie šv. Šeimos altoriaus, kurį jungia kita triumfo arkos atrama – Juozapo pardavimas. Būtent šios kompozicijos laikančios triumfo arką ir pagrindinis altorius įtraukia į šv. Mišių liturgiją ir padeda jai pasiruošti, sužadinant nuodėmių atpažinimą. Tuo tarpu pagrindinius altorius keičia keturi mažieji altoriai. Iš pradžių, kairėje pusėje – šv. apaštalų Petro ir Pauliaus, tada, dešinėje pusėje – šv. apaštalo Judo Tado altorius. Jėzuitų menas yra pedagogiškas, todėl paskutiniai mažieji šoniniai altoriai tarsi sustiprina krikščionių išėjimą į pasaulį. Dešinėje pusėje mus išlydi šv. Onos altorius, kuriame matome šv. Jono Krikštytojo gimimą ir kankinystę, kuris, kaip paskutinis pranašas, sustiprina krikščionis nelengvame gyvenime. Tuo tarpu kairėje pusėje išlydi šv. Jono Nepomuko altorius, kuris liudija Susitaikymo sakramento svarbą be, kurio krikščionio gyvenimas prarastų skonį ir nepatirtume šv. Mišių džiaugsmo.
Dėkojame 3D bazilikos altorių projektą finansavusiam Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir projekto rėmėjams – Sauliaus Matelio firmai „UAB Sparkus“, 3D formatu Šiluvos švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos skulptūrines kompozicijas ir projekto paslaugas teikiančiai firmai VšĮ „Laiko ženklai“ ir Sauliui Zaurai.
Projektas yra tęstinis, tad metų pradžioje bus galima sulaukti pilnai įgyvendinto virtualaus Šiluvos šventovės turo projekto, su vaizdo reportažais. Visą turą finansuoja Amerikos vyskupų konferencija, o jame mūsų lauks svarbiausios Šiluvos šventovės vietos: Šiluvos Apsireiškimo koplyčia, sakrali aikštė, kurioje susirenka virš penkiasdešimt tūkstančių maldininkų atlaidų metu, Šiluvos Švč. M. Marijos Gimimo bazilika, šv. popiežiaus Jono Pauliaus II nusileidimo aikštelė, 14 kryžiaus kelio stočių per šilą ir Rožinio slėpinių kelias esantis atkarpoje Raseiniai-Šiluva. Tuo tarpu, užbaigiant 2021-uosius Šventojo Juozapo metus, visus, norinčius pagilinti bazilikos altorių patirtį ir išsamiau pažinti ignaciško dvasingumo bruožus skulptūrose, kviečiame atlikti trumpą dvasinių lavybų pratimą mene, parengtą menotyrininkės Rūtos Giniūnaitės https://siluva.lt/wp-content/uploads/2021/10/ST-Juozapo-reiksme-Lankstinukas.pdf.
Šiluvos piligrimų centro informacija