Atvykstančius į Šiluvos šventovę (nuo Tytuvėnų pusės) pasitinka kiek neįprastas dviejų kryžmių kryžius, kitaip dar vadinamas karavyku. Pavadinimas kildinamas nuo Caravaca miestelio Ispanijoje. Buvo tikima, kad vietovę, kur stovi toks kryžius, Dievas saugo nuo didelių nelaimių – maro, epidemijų, kitų užkrečiamų ligų protrūkio ar audrų. Neretai kryžiai turi šv. Roko skulptūrėlę ir jo vardą. Šv. Rokas apie XIII a. slaugė maru sergančiuosius, todėl jis laikomas ligonių globėju. Įdomu tai, jog dažnai gyvenvietėse buvo statoma ne po vieną kryžių, o iš visų kaimo pusių, prie kiekvieno vedančio į kaimą kelio.
Kryžių išskobė ir Šiluvai padovanojo – skulptorius tautodailininkas Adolfas Teresius.