Raseiniai yra vienas seniausių Lietuvos miestų, esantis Žemaitijos paribyje. Tai, kad nuo neatmenamų laikų Dubysos pakrantėse gyveno žmonės, liudija virš Dubysos slėnių išlikę, legendomis ir padavimais apipinti piliakalniai bei seniai pamiršti ir išnykę senkapiai.

1253 m. Lietuvos karalius Mindaugas savo raštuose pirmą kartą paminėjo Raseinius, Ariogalą, Betygalą ir Viduklę.

Miestas ėmė augti nurimus karams su kryžiuočiais. 1416 m., Žemaičių krikšto metu, buvo pastatytos pirmosios Romos katalikų bažnyčios Betygaloje, Ariogaloje, Viduklėje ir Raseiniuose. XV a. Raseiniai tapo pavieto (krašto) centru. Nuo 1585 m. Raseiniai buvo politinis ekonominis centras, Žemaitijos sostinė.
1642 metais Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius Raseiniuose įkurdino dominikonų ordiną. XVIII a. buvo pastatyta mūrinė baroko stiliaus bažnyčia ir vienuolynas. 1792 m. paskutinis Lietuvos ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Ariogalai ir Raseiniams suteikė atnaujinamąsias privilegijas, patvirtindamas Magdeburgo teises ir herbus.

1831 m. kovo mėn. Raseiniuose, anksčiausiai Lietuvoje, pakelta sukilimo vėliava. Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, 1918 m. lapkričio 13 d. susirinkę miesto gyventojai įkūrė savivaldą, pradėjo atstatyti karo nuniokotą kraštą. 1934 m. buvusioje Raseinių m. turgaus aikštėje pastatytas Lietuvos Nepriklausomybės paminklas, vėliau pavadintas Žemaičiu, simbolizuojantis žemaičių stiprybę ir atkaklumą kovoje už laisvę (aut. V.Grybas). Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Raseiniai, keletą kartų ėję iš rankų į rankas, buvo sudeginti ir sugriauti.

2003 m. miestas atšventė 750 metų jubiliejų. Raseinių miesto jubiliejaus proga pastatytas Nepriklausomybės gynėjų aikštėje Miesto laikrodis pradėjo rodyti laiką.

ŽEMĖLAPIS

Lankytini objektai