Lankytinos vietos

10 smetonos azuolas vsi atrask raseinius nuotr 5ea2d09e289ed 1

Smetonos ąžuolas Žemaičio aikštėje

Smetonos ąžuolas Žemaičio aikštėje Ar žinote, kad 1934 m. birželio 24 d. atidengiant Nepriklausomybės paminklą „Žemaitį“ Raseiniuose viešėjo prezidentas Antanas Smetona? Paminklo atidengimo iškilmių metu prezidentas pasodino ąžuoliuką, kuris jau užaugo ir iki šiol stūkso šalia „Žemaičio“. Tais pačiais metais minint prezidento 60 metų jubiliejų, dabartinė Žemaičio aikštė buvo pavadinta Antano Smetonos aikšte ir šį …

Smetonos ąžuolas Žemaičio aikštėje Read More »

9 rasupio parkas vsi atrask raseinius nuotr 5ea2d09b25bb2

Rasupio parkas

Rasupio parkas Šis raseiniškių itin mėgstamas parkas yra pačioje miesto širdyje, šalia Raseinių bažnyčios ir Domininkonų vienuolyno. Naujai suformuoti želdiniai, gėlynai, vaikų žaidimų aikštelės miesto gyventojus ir svečius kviečia ne tik poilsiui ar aktyviam laisvalaikiui, bet ir edukacinei veiklai. Čia įrengta vadinamoji „botanikos klasė“. Suformuotos ir sutvarkytos žaidimų aikštelių zonos, tvenkinio pakrantės su valčių prieplaukomis, …

Rasupio parkas Read More »

Raseinių piliakalnis

Raseinių piliakalnis

Raseinių piliakalnis Atvažiuojančius į Raseinius senuoju Žemaičių plentu, įsikūręs Prabaudos upelio dešiniam krante, pasitinka Raseinių (dar vadinamas Cibikalnio arba Prabaudos) piliakalnis. Nuo mūsų akių šį įspūdingą dvikuprį piliakalnį paslėpė miškas, tačiau jį galima apžiūrėti einant pėsčiomis. Nors šis objektas nėra išsamiai tyrinėtas, bet neatmetama, kad kadaise čia stovėjusi pilis, galėjusi būti Raseinių miesto pradininke.

Nepriklausomybės gynėjų aikštė

Nepriklausomybės gynėjų aikštė

Nepriklausomybės gynėjų aikštė Jau XIX a. miesto planuose čia buvo pažymėti statiniai, gyveno žmonės, vyko prekyba. XX a. šioje vietoje įsikūrė Raseinių apskrities valdyba, veikė pirmasis Raseinių kino teatras. Tik prasidėjus II pasauliniam karui visi šie pastatai sudeginti. Sovietmečiu aikštė pradėta vadinti „Pergalės“ skveru. 1995 m. jai suteiktas „Nepriklausomybės gynėjų“ vardas. 2018 m. rekonstruota, o …

Nepriklausomybės gynėjų aikštė Read More »

rsz 110 maironio parkas papild 1

Maironio parkas

Maironio parkas 2012 m. miesto parkui suteiktas Maironio vardas. Parke pastatyta skulptūra, skirta Lietuvos poetui, kunigui, teologijos daktarui J. Mačiuliui-Maironiui (skulptorius T. Gutauskas). Maironio parke įrengtos krepšinio, vaikų žaidimų aikštelės, fontanas. 2015 m. atidengta skulptūra „Lūšis“ (skulptoriai S. Jurkus, S. Plotnikovas).

Raseinių bankas.

Raseinių bankas

Raseinių bankas Vienas iš nedaugelio miesto pastatų, atlaikiusių Antrąjį pasaulinį karą. Dviejų aukštų modernizmo architektūros bruožų banko rūmai pastatyti per vienerius metus, statyba baigta 1934 m. Pirmame aukšte buvo vykdomos bankinės operacijos, antrame įkurti gyvenamieji butai banko valdytojui, tarnaitei ir sargui. Architektas – M. Songaila.

Raseinių magdės šulinys

Raseinių Magdės šulinys

Raseinių magdės šulinys Dauguma yra girdėję legendą apie „Magdės šulinį“, jog čia kažkada lenkų bajoras pagrobė gražuolę Magdę ir norėjo ją vesti. Iš sielvarto merginos tėvas padarė dukters statulą, kuriai iš akių pabiro ašaros, taip atsirado šaltinis. Tačiau ar žinote, kaip dar vaizduojamas šis personažas tautosakoje? Sakoma, kad XVIII a. viduryje į Raseinius iš Varšuvos atvyko …

Raseinių Magdės šulinys Read More »

DSC01916 uai 1440x960 1

Nepriklausomybės paminklas „Žemaitis“

Nepriklausomybės paminklas „Žemaitis“ Miesto simbolis, stovintis centrinėje miesto aikštėje. Statytas 15-osioms Nepriklausomybės metinėms paminėti, baigtas 1934 m., skulptorius – V. Grybas. Skulptūra simbolizuoja lietuvių stiprybę ir atkaklumą kovoje už laisvę. Ant postamento stovi valstietis žemaitis, užspaudęs Žemaitijos simbolį mešką. Postamente – trys bareljefai, menantys Nepriklausomybės kovų metus ir Klaipėdos krašto grąžinimą Lietuvai.

nemaksciu 21 1

Nemakščių Švč. Trejybės bažnyčia

Lankytinos vietos Nemakščių Švč. Trejybės bažnyčia Šiuolaikinės architektūros bažnyčia (projekto autorius –  V. Makaraitis). Bažnyčia mūrinė, stačiakampio plano su vienu bokštu. Išorės apdailai naudoti skaldyti lauko akmenys ir baltas tinkas. Šventoriaus apjuostas lauko akmenų tvora, kuri išlikusi po senosios bažnyčios gaisro 1941 m. Šalia bažnyčios įrengtas Švč. Mergelės Marijos lurdas.

Scroll to Top Skip to content