Nepriklausomybės gynėjų aikštė Jau XIX a. miesto planuose čia buvo pažymėti statiniai, gyveno žmonės, vyko prekyba. XX a. šioje vietoje įsikūrė Raseinių apskrities valdyba, veikė pirmasis Raseinių kino teatras. Tik prasidėjus II pasauliniam karui visi šie pastatai sudeginti. Sovietmečiu aikštė pradėta vadinti „Pergalės“ skveru. 1995 m. jai suteiktas „Nepriklausomybės gynėjų“ vardas. 2018 m. rekonstruota, o …
Maironio parkas Parkas pradėtas formuoti XIX a., kai šioje vietoje stačiatikių popas įkūrė savo sodą. Vėliau teritorija buvo pertvarktyta į viešą parką, o 2012 m. jam suteiktas Maironio vardas. Parke pastatyta skulptūra, skirta garsiam Lietuvos poetui, kunigui ir teologijos daktarui Jonui Mačiuliui – Maironiui, kurios autorius – skulptorius T. Gutauskas. Čia įrengtos krepšinio ir vaikų …
Raseinių senasis paštas Tarpukario statinys Raseinių mieste, kurį puošia žymaus skulptoriaus J. Zikaro bareljefai (1934), vaizduojantys pašto kelią ir paštininko darbo specifiką. Architektas – K. Dušauskas-Duž.
Raseinių bankas Dviejų aukštų modernizmo architektūros bruožų banko rūmai Raseiniuose pastatyti per vienerius metus, statyba baigta 1934 m. Pirmame aukšte buvo vykdomos bankinės operacijos, antrame įkurti gyvenamieji butai banko valdytojui, tarnaitei, sargui. Architektai – M. Songaila ir A. Funkas. Per II pasaulinį karą banko rūmai apgriauti, po karo atstatyti.
Raseinių magdės šulinys Dauguma yra girdėję legendą apie „Magdės šulinį“, jog čia kažkada lenkų bajoras pagrobė gražuolę Magdę ir norėjo ją vesti. Iš sielvarto merginos tėvas padarė dukters statulą, kuriai iš akių pabiro ašaros, taip atsirado šaltinis. Tačiau ar žinote, kaip dar vaizduojamas šis personažas tautosakoje? Sakoma, kad XVIII a. viduryje į Raseinius iš Varšuvos atvyko …
Nepriklausomybės paminklas „Žemaitis“ Miesto simbolis, stovintis centrinėje miesto aikštėje. Statytas 15-osioms Nepriklausomybės metinėms paminėti, baigtas 1934 m., skulptorius – V. Grybas. Skulptūra simbolizuoja lietuvių stiprybę ir atkaklumą kovoje už laisvę. Ant postamento stovi valstietis žemaitis, užspaudęs Žemaitijos simbolį mešką. Postamente – trys bareljefai, menantys Nepriklausomybės kovų metus ir Klaipėdos krašto grąžinimą Lietuvai.
Lankytinos vietos Nemakščių Švč. Trejybės bažnyčia Šiuolaikinės architektūros bažnyčia (projekto autorius – V. Makaraitis). Bažnyčia mūrinė, stačiakampio plano su vienu bokštu. Išorės apdailai naudoti skaldyti lauko akmenys ir baltas tinkas. Šventoriaus apjuostas lauko akmenų tvora, kuri išlikusi po senosios bažnyčios gaisro 1941 m. Šalia bažnyčios įrengtas Švč. Mergelės Marijos lurdas.
