Lankytinos vietos

rsz maža rezoliucija 49

Švč. Mergelės Marijos gimimo bazilika

Švč. Mergelės Marijos gimimo bazilika Raudonų plytų mūro bažnyčia pastatyta XVIII a. pab. Tai vientisas vėlyvojo baroko sakralinės architektūros paminklas. Vidus gausiai dekoruotas skulptūromis ir lipdiniais, kurių autorius garsus menininkas T. Podgaiskis. Didžiajame altoriuje kabo XVII a. pr. nutapytas ir malonėmis išgarsėjęs Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Bažnyčios viduje įsikūrusi ir jauki ligonių sveikatos …

Švč. Mergelės Marijos gimimo bazilika Read More »

10 smetonos azuolas vsi atrask raseinius nuotr 5ea2d09e289ed 1

Smetonos ąžuolas Žemaičio aikštėje

Smetonos ąžuolas Žemaičio aikštėje Ar žinote, kad 1934 m. birželio 24 d. atidengiant Nepriklausomybės paminklą „Žemaitį“ Raseiniuose viešėjo prezidentas Antanas Smetona? Paminklo atidengimo iškilmių metu prezidentas pasodino ąžuoliuką, kuris jau užaugo ir iki šiol stūkso šalia „Žemaičio“. Tais pačiais metais minint prezidento 60 metų jubiliejų, dabartinė Žemaičio aikštė buvo pavadinta Antano Smetonos aikšte ir šį …

Smetonos ąžuolas Žemaičio aikštėje Read More »

9 rasupio parkas vsi atrask raseinius nuotr 5ea2d09b25bb2

Rasupio parkas

Rasupio parkas Raseiniškių pamėgta ramaus poilsio ir aktyvaus laisvalaikio vieta istorinėje miesto dalyje, šalia Raseinių bažnyčios ir Dominikonų vienuolyno. Parke suformuoti želdynai, vaikų žaidimų aikštelės, riedlenčių parkas ir speciali edukacinė erdvė – “botanikos klasė” – kviečia lankytojus įdomiai leisti laiką. Rasupio tvenkinio pakrantėse įrengtos valčių prieplaukos, saloje pastatyta rotonda, į kurią galima patekti lieptu, šalia …

Rasupio parkas Read More »

Raseinių piliakalnis

Raseinių piliakalnis

Raseinių piliakalnis Atvažiuojančius į Raseinius senuoju Žemaičių plentu, įsikūręs Prabaudos upelio dešiniam krante, pasitinka Raseinių (dar vadinamas Cibikalnio arba Prabaudos) piliakalnis. Nuo mūsų akių šį įspūdingą dvikuprį piliakalnį paslėpė miškas, tačiau jį galima apžiūrėti einant pėsčiomis. Nors šis objektas nėra išsamiai tyrinėtas, bet neatmetama, kad kadaise čia stovėjusi pilis, galėjusi būti Raseinių miesto pradininke.

Nepriklausomybės gynėjų aikštė

Nepriklausomybės gynėjų aikštė

Nepriklausomybės gynėjų aikštė Jau XIX a. miesto planuose čia buvo pažymėti statiniai, gyveno žmonės, vyko prekyba. XX a. šioje vietoje įsikūrė Raseinių apskrities valdyba, veikė pirmasis Raseinių kino teatras. Tik prasidėjus II pasauliniam karui visi šie pastatai sudeginti. Sovietmečiu aikštė pradėta vadinti „Pergalės“ skveru. 1995 m. jai suteiktas „Nepriklausomybės gynėjų“ vardas. 2018 m. rekonstruota, o …

Nepriklausomybės gynėjų aikštė Read More »

rsz 110 maironio parkas papild 1

Maironio parkas

Maironio parkas Parkas pradėtas formuoti XIX a., kai šioje vietoje stačiatikių popas įkūrė savo sodą. Vėliau teritorija buvo pertvarktyta į viešą parką, o 2012 m. jam suteiktas Maironio vardas. Parke pastatyta skulptūra, skirta garsiam Lietuvos poetui, kunigui ir teologijos daktarui Jonui Mačiuliui – Maironiui, kurios autorius – skulptorius T. Gutauskas. Čia įrengtos krepšinio ir vaikų …

Maironio parkas Read More »

Raseinių bankas.

Raseinių bankas

Raseinių bankas Dviejų aukštų modernizmo architektūros bruožų banko rūmai Raseiniuose pastatyti per vienerius metus, statyba baigta 1934 m. Pirmame aukšte buvo vykdomos bankinės operacijos, antrame įkurti gyvenamieji butai banko valdytojui, tarnaitei, sargui. Architektai – M. Songaila ir A. Funkas. Per II pasaulinį karą banko rūmai apgriauti, po karo atstatyti. 

Raseinių magdės šulinys

Raseinių Magdės šulinys

Raseinių magdės šulinys Dauguma yra girdėję legendą apie „Magdės šulinį“, jog čia kažkada lenkų bajoras pagrobė gražuolę Magdę ir norėjo ją vesti. Iš sielvarto merginos tėvas padarė dukters statulą, kuriai iš akių pabiro ašaros, taip atsirado šaltinis. Tačiau ar žinote, kaip dar vaizduojamas šis personažas tautosakoje? Sakoma, kad XVIII a. viduryje į Raseinius iš Varšuvos atvyko …

Raseinių Magdės šulinys Read More »

DSC01916 uai 1440x960 1

Nepriklausomybės paminklas „Žemaitis“

Nepriklausomybės paminklas „Žemaitis“ Miesto simbolis, stovintis centrinėje miesto aikštėje. Statytas 15-osioms Nepriklausomybės metinėms paminėti, baigtas 1934 m., skulptorius – V. Grybas. Skulptūra simbolizuoja lietuvių stiprybę ir atkaklumą kovoje už laisvę. Ant postamento stovi valstietis žemaitis, užspaudęs Žemaitijos simbolį mešką. Postamente – trys bareljefai, menantys Nepriklausomybės kovų metus ir Klaipėdos krašto grąžinimą Lietuvai.

Scroll to Top Skip to content