XIX a. pirmosios pusės lietuvių kultūros veikėjo, rašytojo, pasakėčios žanro klasiko Simono Stanevičiaus gimtoji sodyba yra Kanopėnų kaime, Viduklės sen. Sodyba gerai privažiuojama tiek nuo Žemaičių plento, tiek ir nuo automagsitralės. Senų klevų alėja atves jus į ketvirtą šimtmetį skaičiuojančią žemaičių bajoro sodybą. Sodybos trobesiai išdėstyti apie du kiemus: švarųjį ir ūkinį. Švariajame kieme – …
Viduklės bažnyčia (1806 m.) medinė, liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su bokšteliu. Bažnyčios viduje rastume labai vertingą barokinį Sopulingosios Dievo Motinos altorių, kurį puošia iš buvusios Raseinių pijorų bažnyčios perkeltas Sopulingosios Dievo Motinos paveikslas, garsėjantis stebuklais. Vienos svarbiausių meno vertybių bažnyčioje – vitražai.
2017 m. sausio 26-ąją iškilmingai atidarytas skveras, skirtas įamžinti rezidentą, kovotoją už Lietuvos laisvą, monsinjorą A. Svarinską, kuris buvo Viduklės parapijos klebonu (1976–1982 m.). Skvere pastatytas paminklas, atminimo lenta su bareljefu A. Svarinskui.
Paminklas Laisvės kovų dalyviams Netoli paminklo sovietiniais metais buvo NKVD būstinė, vietinių vadinama „stribynu“, būtent šioje vietoje buvo kankinami partizanai ir ryšininkai, niekinami jų kūnai. Pasitaikė atvejų, kai čia pat ir užkasami. Koplytstulpis atidengtas 2006 m., minint Pilietinio pasipriešinimo dieną. Paminklą puošia Z. Liekio metalo raižiniai. Paminklo autorius – architektas A. Daunora.
Tautos kryžius Betygalos miestelio centre iškilo 1928 m., minint Valstybės nepriklausomybės paskelbimo dešimtmetį. 1950 m. Betygalos moterys, eidamos į Dubysą skalbti, pamatė vandenyje plaukiojantį kryžių. Paaiškėjo, kad sovietinė valdžia kryžių nugriovė ir įmetė į upę. Vietiniai kryžių ištraukė ir paslėpė bažnyčios rūsiuose. Atėjus atgimimui A. Ramanauskas ir J. Grabauskas padarė kryžiaus kopiją.
Mikalojaus Daukšos ąžuolas Gamtos paveldo objektas augantis Betygaloje, Vieviršės upelio krante. Jo kamieno apimtis siekia 5 metrus, o aukštis – 27 metrus. Ąžuolas pavadintas kunigo, humanisto ir pirmųjų lietuviškų knygų – “Katekizmo” ir “Postilės” – vertėjo Mikalojaus Daukšos garbei. 1592-1600 m. M. Daukša kunigavo Betygaloje, todėl ąžuolas simboliškai siejamas su šio švietėjo veikla.
Betygalos bendruomenės namai Įkurti restauruotame buvusio Betygalos valsčiaus valdybos pastate, miestelio centrinės aikštės vakarinėje dalyje. Pastatytas apie 1922 metus. Atkuriant pastatą išsaugota daug originalių detalių – pirmame aukšte išlikusi daboklė su autentiškomis durimis, originalios langinės ir kt. Čia įsikūrusi kaimo bendruomenė “Betygala” vykdo įvairias edukacijas, priima keliautojų grupes.
Vytauto Didžiojo paminklas Betygaloje Pastatytas 1930 m. miestelio centre, minint LDK kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines. Autorius – P. Aleksandravičius.
Betygalos Šv. Mikalojaus bažnyčia Pastatyta 1925–1930 m. pagal architekto V. Dubeneckio projektą. Bažnyčia neobarokinio stiliaus. Vidus – trijų navų. Didysis altorius sukurtas iš medžio ir gipso, autorius – B. Pundzius. Greta stovi varpinė, sujungta su bažnyčia atvira galerija.
Maslauskiškių vandens malūnas Pastatytas 1895 m., sumūrytas iš plytų ir akmenų, priklausė čia buvusiam dvarui. 1944 m. šiose apylinkėse sustojus fronto linijai malūnas labai nukentėjo. Vėliau atstatytas ir toliau malė grūdus, jau sukamas elektros. Čia užfiksuoti keletas filmo „Niekas nenorėjo mirti“ epizodų. 1993 m. kartu su tėvų žeme malūną atgavo visoje Lietuvoje žinoma filantropė E. …
