Betygalos piliakalniai Pirmojo piliakalnio papėdėje yra pagonybės laikus menantis Krivio akies šaltinis. Ant antrojo piliakalnio, dar vadinamo Alkos arba Aukos kalnu, XIX a. vid. sumūryta penkiakampė dvarininkų Jankovskių koplyčia. 2018 m. piliakalniai pritaikyti lankymui: įrengti takai, informacinė infrastruktūra, apžvalgos aikštelės.
Ročiškės piliakalnis Įrengtas į pietus nuo Ugionių gyvenvietės, kairiajame Dubysos krante, santakoje su bevardžiu upeliu. Dar vadinamas Aukštuonos kalnu. L. Kšivickis spėjo, kad čia galėjo stovėti garsioji Karaliaus Mindaugo Vorutos pilis.
Ugionių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia ir šaltinis Pirmoji bažnyčia Ugioniuose pastatyta 1611 m., priklausė kalvinistams. Įkandin jų, 1650 m. čia pastatoma katalikų bažnyčia, kuri kelis kartus perstatyta, o 1831 m. sudegė. 1836 m. panaudojus Dubysos-Ventos kanalo akmenis pastatyta nauja liaudies klasicizmo bruožų mūrinė bažnyčia.
Paežerio Šv. Trejybės koplyčia XVIII a. pab. medinio sakralinio paveldo objektas. Antrojo pasaulinio karo metu sudegus Nemakščių bažnyčiai, 1941 m. ši koplyčia čia perkelta iš Lekavo Keršanskių dvaro, joje vyko pamaldos Nemakščių parapijiečiams. 1959, 1977 ir 2009 m. koplyčia remontuota ir veikia iki šiol. Stačiakampio plano, vienanavė, liaudiško stiliaus koplyčia, stogą puošia masyvus medinis kryžius.
Skirtino akmuo Geologinis gamtos paveldo objektas, paskelbtas gamtos paminklu. Riedulys yra 7.2 m ilgio, 6 m pločio, 2.3 m aukščio. Pasakojama, kad akmenį pametė velnias, nešęs jį ant Molavėnų, bet šokdamas per upelį jį pametė.
Memorialą sudaro dvi svarbios dalys. Lietuvos pasipriešinimo judėjimo dalyvio, kunigo A. Svarinsko iniciatyva, Kryžkalnyje įrengtas Kęstučio apygardos partizanų memorialas. 2018 m. čia pastatyta 15 m aukščio koplyčia su 19 m aukščio kryžiumi, simbolizuojanti tikėjimą ir pagarbą žuvusiems už Lietuvos laisvę. Šalia koplyčios sumontuotos plokštės, ant kurių pritvirtintos lentelės su 1137 Kęstučio apygardos partizanų vardais ir …
Molavėnų-Graužų piliakalnių kompleksas Vieningas gynybinis kompleksas, išskirtinis dydžiu ir sudėtingu inžineriniu įrengimu. Legendomis ir padavimais apipinti iki šių dienų puikiai išsilaikę piliakalniai. Spėjama, kad 1336 m. čia stūksojo garsioji Pilėnų pilis. Netoli piliakalnių yra šimtametis Molavėnų ąžuolas ir Skirtino akmuo. Piliakalnių komplekse tradiciškai rengiamas Mindaugo karūnavimo dienos minėjimas.
Švč. Mergelės Marijos Lurdas Grota, pastatyta senosios Nemakščių bažnyčios vietoje, minint Švč. M. Marijos apsireiškimo Lurde 150-ąsias ir Šiluvoje 400-ąsias metines. Sumūryta iš aplinkinių laukų akmenų, jos statybai lėšas paaukojo gyventojai, kurių pavardės įamžintos atminimo lentoje.
Gimė 1849 m. Žieveliškės kaime. Tautosakininkas, poetas, žurnalistas, draudžiamo lietuviško laikraščio „Aušra“bendraautorius. Jame D. Silvestraitis atliko svarbų vaidmenį formuojant lietuvių tautinę tapatybę – bajorus ragino įsitraukti į lietuvių tautinį judėjimą ir šeimoje vartoti lietuvių kalbą. Užrašė apie 1000 dainų, 700 pasakų. Mirė 1919 m., palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.
Juozo Tallat-Kelpšos gimtinė Lietuva turi keletą iškilių XX a. kompozitorių, vienas iš jų – Juozas Tallat-Kelpša. Gimęs 1888 m. Kalnujuose, muzikos pradmenis gavęs iš savo tėvo vargonininko (palaidotas Kalnujų kapinėse). Mirė 1949 m., palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse. Šiandien kompozitoriaus gimtąją vietą žymi paminklinis akmuo su šalia esančia schema, vaizduojančia buvusios Tallat-Kelpšų sodybos planą.
