Lesčių Dievo Apvaizdos bažnyčia Matoma važiuojant senuoju Žemaičių plentu, visai netoli vietos, kur senasis plentas baigiasi ir įsilieja į automagistralę. Bažnyčia stovi ant kalvelės, nutolusi nuo Ariogalos apie 9 km. Pastatyta 1789 m. Kotrynos ir Igno Riomerių rūpesčiu iš eglinių rąstų, turi liaudies architektūros bruožų.
Lietuvos partizanų vadavietė Bunkeris Daugėliškių miške įrengtas 1948 m. pavasarį tapo visos Prisikėlimo apygardos štabu. Iš čia duodami apygardos vado įsakymai pasiekdavo tolimiausius taškus. 1950 m. liepą bunkeris likviduotas jį išdavus ryšininkei. Tuo metu bunkeryje buvo penki partizanai, iš kurių ir Prisikėlimo apygardos vadas L. Grigonis-Užpalis. 2010 m. atlikti bunkerio archeologiniai tyrimai. Miške įrengtas pažintinis …
Palukščio dvaro sodyba Medinis dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVI a. Vystantis prekinei žemės ūkio gamybai, ilgainiui Palukštis išaugo į gana stambų dvarą, dėl to Milašaičiai tapo nedideliu kaimu. Įžengus į dvaro sodybos teritoriją jus pasitiks informaciniai stendai, dalis dvaro sodybos pagalbinių pastatų atstatyta, išpuoselėta aplinka pritaikyta kaimo turizmui.
Kejėnų archeologinis kompleksas Kompleksas yra Šventupio kairiajame krante, prie santakos su bevardžiu upeliu. Kompleksą sudaro piliakalnis dar vadinamas Kaukuru arba Švedų bokštu, pilkapynas ir kapinynas (X–XVII a.). Komplekse 1970 ir 1990 m. vykdyti archeologiniai tyrimai.
Gėluvos piliakalnis Gėluvos piliakalnis, dar vadinamas Birutklaniu, supamas Dubysos slėnių ir tvenkinių yra tyrinėtas keletą kartų. Manoma, kad čia stovėjo medinė Ariogalos pilis, sudeginta kryžiuočių 1382 m. Vietiniai gyventojai čia kasmet švenčia Jonines. Piliakalnis pasiekiamas plentu Ariogala – Čekiškė arba iš greitkelio, pasukus link Ariogalos.
Koplyčia stūkso Ariogalos miestelio kapinėse, įkurdintose ant stataus Dubysos upės skardžio. Čia 1850 m. Plembergo dvaro savininko S. Daugirdo pastatyta mūro koplyčia. Joje ilsisi Daugirdų giminės nariai. Vienas iš jų – Tadas Daugirdas (1852–1919), archeologas, etnografas, kraštotyrininkas, dailininkas, rašytojas, Kauno miesto muziejaus kūrėjas. T. Daugirdas įtikino J. Basanavičių Lietuvos vėliavąpapuošti geltona spalva.
Koplyčia Ariogalos valsčiaus partizanams Atidengta 1991 m., autorius – V. Smitrius. Šalia koplytėlės stovi koplytstulpis partizanų būrio vado J. Kostyros, žuvusio lageryje, atminimui. Pažvelgus žemyn šlaitu, matyti 53 balti betoniniai kryželiai, žymintys 1990 m. perlaidotus Ariogalos apylinkėse žuvusius partizanus.
Paminklas 1941-1953 m. kankiniams atminti Memorialas Ariogalos miestelio ir jo apylinkių tremtinių bei politinių kalinių, žuvusių tremtyje ir lageriuose, atminimui. Atidengtas 1989 m. birželio 14 d. Autorius V. Smitrius. Memorialą sudaro stilizuotas smailėjantis obeliskas su kryžiumi viršuje, o šalia jo iš Ariogalos apylinkių surinkti akmenys ant kurių surašytos represuotojų pavardės, tremties metai ir vietos.
Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia Apie 1416 m. Ariogaloje LDK kunigaikščio Vytauto iniciatyva pastatoma pirmoji medinė bažnyčia, kuri vėliau daug kartų degė ir buvo perstatinėjama. Pirmojo pasaulinio karo metu bažnyčia buvo sudeginta S. Žukausko įsakymu. 1939 m. baigta statyti nauja, raudonų plytų mūro bažnyčia (architektas šveicaras Pejeris). Bažnyčia buvo pastatyta kunigo A. Simanavičiaus rūpesčiu.
Ariogalos Dainų slėnis Ariogalos miesto puošmena, įkurtas Dubysos upės slėnyje. Čia vyksta ne tik rajono, bet ir respublikiniai renginiai. Vienas didžiausių – tradicinis sąskrydis „Laisvės ugnis – ateities kartoms“. Kiekvieną vasarą čia susiburia partizanai, buvę politiniai kaliniai, tremtiniai ir kiti Lietuvos laisvės kovų dalyviai. Kelią į Dainų slėnį puošia tautodailininko J. Grabausko sukurtos skulptūros.
